QUOTE(Avijacija @ 2014 07 23, 06:23)
na kokia čia mandrybė? pasodinimui durpės, pamulčiuoti spoygliais ir viskas. Parinkti žinoma kuo tinkamesnę vietą. Paskui kaip ir kiekvieną krūmą po poros metelių pradėti genėti ir kas pavasarį pamaitinti trąšomis. Gal jums atrodė kad tik skinti uogas, o ta šeimininkė pridėdavo rankelę prie auginimo. Paprastam medeliui reikia priežiūros nuolatinės jei nori gero ir kokybiško derliaus. Ir iš vis - dar labai gaji nuomonė kad sodas tai toks reikalas - kad sukiši viską į žemę ir auga viskas savaime. Ateini tik derliaus susirinkti
Kas del silauogiu genejimo po pasodinimo, tai siemet pats dariau eksperimenta ir rezultatas paneigia ta rekomendacija negeneti pirmus du metus. Pasodinus negenejau, augo silpnai (turejo ismaitinti esamus uglius), nauju ugliu is saknu neleido. Geguzes gale isgenejau pasalindamas po ketvirti ar trecdali saku ir lapu, ispjoviau silpnas bevertes sakeles. Rezultatas - jau po savaites visi krumai pradejo leisti atzalas is saknu ir zymiai stipriau auginti naujsu uglius. Is tikruju nematau prasmes negeneti pasodinus... o kodel negalima geneti pasodinus??? Nerandu argumentu...
Del sodo prieziuros:
Skandinavijos ir kitose Europos salyse grizta "naturalaus" sodo tradicija. Teko pries kelis metus buti tokiame sode Svedijoje. 5 metrai apie nama idealiai priziureta, nusienauta ir isgeneta, o toliau - neizengiamso dziungles
pilnos pauksciu, eziu driezu ir kitokiu gyviu... prikritusiu nudziuvusiu saku, dilgeliu ir t.t. Viskas auga naturaliai. Praminti tik takeliai pasivaiksciojimui ir derlaisu surinkimui. Toks sodas yra gerai - sutaupo daug laiko ir naudos ment puse gauname... Tik tiems, ka toks sodas zavi ir ketina toki tureti, noriu pabrezti ir uzakcentuoti, kad tike Svedijoje tiek Lietuvoje ar bet kur Europoje toks sodas
gali klesteti tik tolimam vienkiemyje, kur aplinkui nera sodu. Del pavojingiausiu ligu, kurios gali sunaikinti istisus sodus, siandiena jau negalime tokio sodo tureti urbanizuotose vietose, kur aplink daug kitu sodu.
