QUOTE(Zalias_zolynelis @ 2013 09 08, 11:53)
Sveikos visos,
tikiuosi neprieštarausite, jog čia rašau, nors fokso dar neturiu
Turiu pripažinti, kad paskaitau šią temą dažnai...senai svajoju apie foksterjerą ir pavydžiu baltu pavydu šitų džiaugsmelių
Nuo pat vaikystės turėjau vokiečių aviganių šunis, ką reiškia auginti šunį - kaip ir žinau, bet noriu jūsų patarimų ar nuomonės būtent dėl foksterjero. Kaip manote apie foksą auginamą bute? Mąstant praktiškai, šiuo metu dirbu 8 val. per dieną, ar šiam mano išsvajotam kompanijonui užtektų pasivaikščiojimo ryte ir vakarinio pabėgiojimo/pasivažinėjimo dviračiu ar dar kokis aktyvesnės veiklos? Kol kas negaliu pasiūlyti žalio nuosavo žolynėlio prie namų
Taip pat įdomu, ar skiriasi medžioklinių linijos ir parodinių linijos šuniukų charakteris/temperamentas?
Ir šiaip jei turite kokių pastebėjimų ar patarimų prieš renkantis šuniuką, labai prašom, patarkite. Nesinori daryti skuboto sprendimo, kad ir kokie šarmingi tie foksterjerai
Sveiki sveiki. Malonu, kad atsiranda naujų žmonių mūsų temoje.
Dėl foksų, auginamų bute. Jie lygiai tokie patys, kaip ir auginami nuosavame name su žolynėliu. Kartais, jei buto foksui pasiseka su šeimininkais, toks šuo dar netgi bus laimingesnis ir gaus daugiau šeimininko dėmesio ir fizinio krūvio, negu tas, kuris be savo žolynėlio niekur toliau neišbėga. Viskas priklauso nuo noro ir galimybių. Juk šuo išsikraus tik gavęs fizinio ir protinio darbo ( t.į abiem atvejais- bendraujant su šeimininku), o gulėdamas ant žolynėlio ar apibėgęs ratą kieme palei tvorą- tikrai ne. Todėl labiau reikėtų akcentuoti ne šuns gyvenamą vietą, o tai, kiek norite/galite skirti jam laiko ir kokių užsiėmimų galite pasiūlyti. Nes visais atvejais neturintis ką` veikti foksas pats susiras veiklos. Tik ji jums nepatiks...
Didžioji dauguma foksų šeimininkų- dirbantys žmonės, todėl kaip ir kitiems šunims, foksams taip pat reikia namuose pabūti vieniems. Sunkiau su mažiuku šuniuku ( jo ir pūslytė dar maža, ir maitintis dažniau reikia, ir pažaisti norisi, ir šiaip vienam liūūūūūdna...), o vėliau šuo jau puikiai žino tvarką ir vienas likęs namuose pučia sau į akį nuvirtęs ant šoniuko.
Visada atiduodama šuniuką šeimininkams siūlau įsigyti narvą- tiek dėl jūsų namų, tiek dėl šuniuko saugumo. Prie narvo šuo pripranta stebėtinai greitai ( ne taip kaip kai kurie šeimininkai- būna, kad kai kurie taip ir nesirįžta jo išbandyti). Pavyzdžiui pas mane, kai mes namuose, šunys vaikšto palaidi po namus, bet artėjant vakarui ima sukinėtis arčiau narvo- kuris pirmas užsiims vietą jame nakčiai.
Aišku, aš paskui pakoreguoju savaip ir narve nakvoja Keri (kartais abi su Nike).
Ar skiriasi medžiokliniai ir parodiniai foksai?...Na, eksterjeru skiriasi tikrai. Dar, kiek girdėjau iš medžiotojų- skiriasi aršumu žvėriui ( parodiniai jo neturi, arba jis silpniau išreikštas). Kiek pastebėjau pati- medžioklinių kraujų foksai gal ir super "krūti" miške, bet labiau isteriški, bailesni kasdieniniame gyvenime ( nors gal gera socializacija nuo pat mažens tą pataisytų...bet kiek man teko su jais susidurti- aš tokio šuns tikrai nenorėčiau- man foksas turi būti draugiškas, naglas, drąsus, bėgti susipažinti tiek su visais žmonėmis, tiek šunimis ( ne paslaptis- ir pasipešti su kai kuriais:oh , bet jokiais būdais nekiauksėti iš baimės ir nebėgti slėptis po šeimininko kojomis)), mažiau kontaktiniai su šeimininku.
Be abejo, visur yra išimčių, ir netgi vienoje vadoje gimę šuniukai gali būti skirtingi, tuo labiau negalima dėti kažkokių klišių visai veislei. Tai tik tendencijos. Ir jūs pati turite nuspręsti, ko jums reikia iš šuns ir kokį jį norite matyti. Tada ir bus aišku, ar tai bus medžioklinių, ar parodinių kraujų foksas.
) ;
O žetonėlius ir mes turim. 
Užsisakymą didesnį dariau, tai lyg ir visi patenkinti liko. O dėl užsienio kažkaip nepagalvojau, nors kiek mes ten ir tebūnam, gal braliukai latviai atrastų 
Va nuotrauka, koks buvo pasipuošęs kelionei į naujus namus Kalėdų rytą 
