Vaiko atėmimas iš mamos

Žiauru... Ir ko tiktai prisigalvoja... Ir dėl ko toks kerštas atsiranda, juk pradžioje buvo meilė, gimė vaikai... ir visa tai nusirita į nesibaigiantį karą...

Perėjusi ir aš tokias košes Kiek nervų kainavo, tai nesinori net prisimint Užtai praėjus keliems metams, tėvas vaiko net neprisimena, anei paskambina, anei pasiima, anei pinigų moka O taip "reikėjo" jam vaiko, taip "reikėjo" Šiuklės tokie žmonės, o ne vyrai
Pavardės savos maniškis irgi reikalavo Atidaviau, lai turisi. Nereikia man tokio pavardės O visai neseniai ir vaikas pasakė, kad norėtų pasikeist pavardę į maniškę

Skaitau jūsų istorijas ir matau kad visų psichologinių smurtautojų scenarijus tas pats: žaisti silpniausiomis moters vietomis - vaikais ir finansais. Pati perėjau skyrybų pragarą, ko tik neteko patirti, kai atsisakiau apsirašyti vyrelio primestą taikos sutartį - ir motina baisi buvau ir moralinės žalos iš manęs reikalauta ir iš namų kas įmanona išnešta, atjungta ir vaikai pagrobti, nemačiau jų daugiau kaip 1,5 mėn. Perėjau visas įstaigas - vaikų teises, vaikų kotrolieriaus įstaigas, policijas, ligonines...teismus. Buvau kviečiama neva dėl smurto šeimoje, nes jį vargšelį "sumušiau" kai pagrobęs vaikus bandė jų daiktus įsinešti...kiekvienas mano pokalbis buvo įrašinėjamas, laiškai registruojami, apgaulingi liudininkai renkami...teismai po teismų dėl įvairiausių priežasčių. Bandė su manimi susidoroti visomis įmanomomis priemonėmis. BET...kai teismas vaikų priežiūros laiką padalino per pusę, nes jis kreipėsi dėl vaikų gyv. vietos nustatymo su juo...paturėjo su savo meiluže tuos vaikus po pusę mėn. 9 mėnesius ir daugiau nebuvo noro į vaikus pretenduoti.... va ir dabar pasimato su vaikais kartą į mėn. geriausiu atveju.
Moterys nieko nebijokit, tokie išgamos patys didžiausi bailiai ir tik gąsdinti moka, žinokit galima pagąsdinti ir juos....tais pačiais vaikais, jeigu sutiktumėte, kad pasiimtų...greitai tie vaikai pas jus atgal atsidurtų..Jeigu jau vyras išėjo iš šeimos, tai ir vaikų jam nereikia, būkit tikros...ir drąsios.
Aš savo pasiekiau - vaikai su manimi, padorūs alimentai su manimi ir butas...su manimi

Tikrai nuostabu,kad viskas gerai baigiasi

Teisingai suraset viską.

Sena tema jau..kazin kaip autores sesuo..

Dievazi,skaitau ir matau save,kaip ir kitos cia parasiusios...

Pirmoji situacija pas mane buvo tada,kai skyriausi su pirmuju dukru tevu.Grasinimu,jog atims vaikus(ir tai ne abu,o tik vyriausia) buvo n ir kazkodel labiausiai del atemimo akis draske ex anytele,bet kai teismas isskyre ir dukras paliko man,labai greitai aprimo abu.Sedi dabar ex Anglijoj,dirba,moka tik puse priteistu alimentu,ir i dukru auklejima nesikisa,nors kai pasakau kad bendrautu ir nors kazkiek aukletu kaip tetis,jo pasisakymai buna mazu maziausiai slykstus..."norejai-turek","jei neklauso-pati kalta","susirgo-tavo bedos",ir daug panasiu kitokiu...Kazkaip su jo situacija as susigyvenau ir zinau,kad cia nelabai ka ir padarysiu,nes kaip sako"jei zmogus durnas-cia visam gyvenimui",o tam durniui kelia duodant,jis jo vistiek neranda...
Antroji situacija man paciai kuo toliau,tuo baisiau...
Maziausios dukrytes tetis totalus psichologinis smurtautojas,nuo kurio tapau priklausoma visiskai Kartu su juo negyvenam bet vienas pas kita vazinejam(skirtinguose miestuose gyvenam).Mazyle jam yra pirmas vaikas.Rupinasi ja,nieko nesakau,bet kaip savo vaiko motina,jis mane sugebejo palauzti iki depresijos,is kurios neissikapstau.
Visada sugeba prikisti,kad nieko gyvenime nepasiekiau,kad dabar net nemastau apie ateiti,kad blogai aukleju vyresneles ir jos visiskos nemoksos pagal savo amziu(nes pvz jo brolio vaikai net budami mazesni jau mokejo pasidaryt valgyti,skalbtis ir t.t ir pan.),istisiniai palyginimai su buvusiom draugem,kokios jos tvarkingos ir auksines,o as ne.O del pakrikusios psichines busenos kalta as pati.Su vaikais bendraut nemoku(istisai rekiu),ir tokioj bendravimo apinkoj augdama mazyle traumuojasi.Ne karta buvo uzsimines grasinamai kad vaika atims,o tai jam bus nesunku,nes turi nuosava busta,darba,geras pajamas,o as nieko neturiu,todel negaliu pilnavertiskai augint vaiko.
Puolu i nevilti daznai,nes mastau jog jis teisus...Nei darbo,nei savo stogo virs galvos,nei darbo...o dar kitu niuansu milijonai...Rankos suristos,o kad prasyt pagalbos ir kazka keist-visada atsimusu i auksta ir nepramusama siena,nes dazniausiai uzsiminus apie situacija sulaukiu atsakymo :"pati kalta",arba "nereikejo gimdyt".
Labai pavargus emociskai esu ir nezinau is kur paimt jegu versti naujiems gyvenimo puslapiams...

O kodėl Jūs nedirbate? Dėl vaiko priežiūros atostogų? Ar gaunate pastoves pajamas? Jei taip, prisiteiskit greičiau sau vaiką ir palikit jį :hm

siaip kol vaikas yra kudikia, ji praktiskai visad priteisia mamai.
bet gi tai ne iseitis. persiteis tevas vaika kai paaugs sau, jei irodys kad geriau gales pasirupint. todel jau dabar reikia galvot, kaip gyvensi, is ko, kai baigsis vaiko prieziuros atostogos.nes na gi logiska, is ko isgyvensi viena su 3 vaikais, jei neturi nei darbo, nei busto. is alimentu? bet teismas tai traktuos kaip piktybiskuma, jei visi 3vaikai islaikomi tik is alimentu, o mama nedirba. gal mokykis ka nors, kol buni namie? stok i birza, paprasyk kokiu kursu, pvz manikiuro, vireju, ar kazko kito, kas butu idomu

taigi moteris Alytuje gyvena, ten darbą ne taip lengvai rasi. Nors šiaip dabartinis vyras teisus - griau mažąją atiduoti auginti jam.

Linkiu, kad atsistotum iš tos emocinės duobės, juk turi pasirūpinti trim dukrom Tik būk protinga, versk gyvenimo puslapius be jokio naujo vyro, nes nepanašu, kad trečias/ketvirtas/penktas būtų geresni

o kodel atiduot jam?kuo jis nusipelne dukros,kai pats mane istisai psichologiskai smukdo?
be to nepaminejau,jog per drasiai galvoja apie vaiko atemima kai grasina,nes megsta isgerti ir tai zino tiek jo tevai,tiek brolio seima,manot,kad vyrui alkoholikui atiduos auginti vaika teismas? :oh

Papildyta:

Alytuje,to kas man idomu birza nesiulo cia duobe atsiranda,jau ne vienus metus bandau prasytis kad i floristu kursus isleistu,taciau istisai motyvuoja tuo,kad tokiu nera,nes nesurenka zmoniu

Papildyta:

nedirbu,nes auginu vaika,pastovios pajamos(jei galima taip sakyt) tik alimentai,o vaikas ir taip su manim auga,mes su draugu net kartu negyvenam...as tik labai noriu pati pradet kurt gyvenima su vaikais viena,taciau labai daug biurokratiniu kliuciu yra,pvz tokiu,kaip del teisme pasimetusiu dokumentu,kuriu reikejo laukti kelis menesius,draugo alimentu nemokumas,ir jam net neisaiskinsi,kad juos moket reikia man oficialiai nes kitu atveju as negaliu tvarkytis socialiniu pasalpu,reikia paduot antstoliam,o jis drasko akis,kad galima be to apsieit,na zodziu...