Singapūras-Filipinai-Tailandas-Malaizija

Ačiū, merginos
Taigi, prisižiūrim kalvų, dar nueinam iki viešbučio, kuris įsikūręs šalia apžvalgos aikštelės ir nutariam, kad gerai padarėm, nusprendę nenakvot jame - kažkaip visai neįspūdingas, o ir turistų aplink daug. Sėdam ant savo motorolerio ir važiuojam žemyn. Tiksliau mane vos ne prievarta užsodina, nes taip bijojau nuo to stataus kalno važiuot, kad norėjau lipt žemyn pėščiom ir apačioj MB palaukt Na bet sėkmingai nusileidžiam, o papėdėj policininkas jau moja, kad sustotumėm.. Viskas, galvoju - dabar jau nubaus už ką nors Bet policininkas tik parodo, kad pamiršom kojelę užlenkt ir palinki gero kelio - va, net policininkai Filipinuose geri
Važiuojam į ilgakulnių rezervatą. Važiuojam tai važiuojam, bet lietus jau ne juokais kaupiasi. Stojam degalinėj pasipildyt kuro ir pakuojam aparatūrą į degalinės darbuotojo duotą maišelį. Laiku susipakuojam, nes pavažiavus kelis šimtus metrų prapliumpa lietus. O kai jau lyja Azijoj tai lyja - pila kaip iš kibiro, važiuot darosi neįmanoma. Stojam prie kažkokios kaimo parduotuvės ir po stogeliu laukiam geresnių laikų..



belaukiant matėm vaikas su banano lapu vietoj skėčio praėjo gaila, kol išpakavau fotoaparatą jau nuėjo..



Lietus nurimsta ir jau šokam važiuot, tik va užkurt motorolerio nebegalim MB tapkės šlapios nuo lietaus ir vis nuslysta nuo kojelės..Galiausiai tapkės plyšta. Į pagalbą atskuba vietiniai ir užkuria Neilgai pavažiuojam ir vėl prisversti stot - vėl pila kaip iš kibiro.. Įsitaisom kažkokiam senam kioske ir laukiam. Ateina senutė bobulytė mum kompanijos palaikyt ir paplepėt Šiaip Filipinuose absoliučiai visi kalba angliškai, tai ir bobulytė kalbėjo, bet supratau tik kokį kas trečią žodį - labai jau akcentas neaiškus. Bobulytė pakalba, mes pasišypsom ir palinkčiojam galvom. Pakviečia mus pas save papietaut, bet atsisakėm, kažkaip susinepatoginom, o ir laiko mažai turėjom.. Dabar galvoju, kad reikėjo eit. Aprimsta lietus, atsisveikinam su bobulyte ir pavažiuojam dar kažkiek..ir vėl lyja, ir vėl stojam. Šį kartą prie turgaus. Nusiperkam mangų ir bananų ir stebim veiksmą aplink.



MB nusiperka naujus flip-flopus (tapkes čia suprask). Nustoja lyt ir vėl bandom kurt motorolerį - tapkės naujos, bet rezultatas tas pats - nesikuria Vėl vietiniai gelbsti ir užkuria. Riedam toliau. Pradedam bijot, kad per tą lietų niekur nespėsim, o ryte jau išvažiuot turim Bet nepasiduodam - nepamatę ilgakulnio iš Bohol niekur nevažiuosim - turim spėt Pakeliui dar porą kartų stojom dėl lietaus, visada kas nors padėdavo užkurt tą velnio motorolerį . Sustojam nufotografuot kokio tai miško, nes visi jame fotografuojasi, bet dėl lietaus labai tamsu tai nuotraukos nesigauna..



Aš jau įsidrąsinu ir išsitraukiu fotoaparatą, sėdėdama ant motorolerio. Pakelės vaizdų įamžinu.

Kelias atrodo nesibaigiantis..jau užpakalius skauda nuo sėdėjimo. Pamatom nuorodą į kabantį tiltą ir nusprendžiam užsukt. Susimokam po kažkiek pesų ir pasivakštom tuo tiltu. Nesakyčiau, kad labai patiko - man adrenalino ir taip jau sočiai tądien buvo, o dar tas tiltas



Važiuojam toliau. Pagaliau privažiuojam ilgakulnių rezervatą Išsirinkom važiuot į rezervatą netoli Corella miestelio, mat čia valstybinė įstaiga ir juos saugo, o ne leidžia niurkyt ir šert turistams, kaip kituose. Kas važiuosit ilgakulnių žiūrėt tai irgi rekomenduočiau būtent šitą įstaigą. Bohol yra daug ilgakulnių parkų , bet kitur juos laiko netinkamai ir jie nelaisvėj gyvendami vargšai nusižudo Žodžiu, kad ir kaip norėjau ilgakulnį pačiupinėt, pasirinkau įstaigą, kur tai uždrausta. Atvažiuojam jau visai prieš uždarymą. Gidė veda mus į atitvertą miškelį, kur jie ir tupi. Papasakoja, kad tam rezervate gyvena 10 ilgakulnių ir naktimis jie migruoja iš vieno medžio į kitą, o dienomis tupi vienoj vietoj. Tai ryte darbuotojai turi juos visus surast, pasižymėt kuris kokiam medyje ir tada jau turistam rodyt..ech norėčiau aš ilgakulnių ieškotoja dirbt
Dėl lietaus iš 10 ilgakulnių rado tik 3 - kiti išsislapstė. Kai pamačiau pirmą net kvapą užėmė - žinojau, kad jis mažiausias pasaulyje primatas, bet kad toks mažas-nesitikėjau Mažesnis už mano kumštį ir toks juokingas. Su blicu fotografuot negalima, nes kenkia jų akims, tai nuotraukos praktiškai nei vienos normalios..

Va koks šlapias ir išsigandęs

O čia štai ilgakulnio ilgasis kulnas įamžintas


Žodžiu, kam įdomu kaip tas žvėris atrodo galit pažiūrėt va čia . Angliškai jis tarsier vadinasi, jei googlinsit.
Gaila, kad dėl lietaus nedaug teko jų pamatyt, na bet bus proga dar sugrįžt Nenorom ropščiamės ant motorolerio ir važiuojam link namų. Dar miške įamžinam jackfruit'ą




Ir kažkieno triratį.



Beje, ant kiekvieno triračio jie prisirašinėję visokių frazių religinių-humoristinių. Šitą įamžinom tai niekam tikusią, bet matėm tikrai šmaikščių "Be close to god, not to me" ir tt.



Papildyta:
Parvažiuojam į Loboc miestelį ir einam į parduotuvę romo atsargų pasipildyt, prieš grįžtant į džiungles Va tokios tat dažniausiai ten parduotuvės. Ne maxima, bet yra visko ko reikia



Va ir mane su šalmu ir kola rankoj įamžina





O čia šiaip Loboc vaizdai..


















Papildyta:
Pamatom, kad ant iešmelių mėsą kepa. Valgyt norim baisiai tai išsirenkam ir mums prie akių tuos iešmelius pačirškina ir patepa padažu. Mmm kokie jie skanūs - kokius 10 tų iešmelių praryčiau iškart O ir kaina jų juokinga - gal 2 litus sumokam už 4 iešmus.





Užkandam ir atgal į savo džiunglių trobą. Prie keliuko į džiungles mūsų jau laukia motorolerio savininkas. Susimokam, atsisveikinam ir aš jau ant sparnų skrendu iš laimės, kad pagaliau nulipau ant žemės nuo to motorolerio Vis tik visiem būtinai rekomenduočiau išsinuomot motorolerį - nepamirštama pramoga Pavargę ir pilni įspūdžių vakarieniaujam ir keliaujam miegot - ryte laukia kelionė atgal į Cebu.. Baigiasi dar viena, ilga kaip ilgakulnio kulnas diena

jau žinau, kur bus mūsų sekanti grand kelionė

Gaile, lauksim fotoreportažo
Pabundam ryte ir truputį liūdna, kad jau turime palikti savo džiunglių trobelę.. Keliaujam pusryčiaut.



Žinot, aš labai nieko prieš kas rytą taip kavą gert..



Gimsta planas, kad reikia ir mums panašų viešbutį džiunglėse įsigyt.. Nors manau toks planas aplanko kiekvieną, bekeliaujantį po egzotines šalis

Dar įamžinam barą terasoje, susimokam, atsisveikinam ir keliaujam savo valties laukt.



Nusileidę į apačią randam ožkas ant stalo sulipusias - matyt ne lygis ant žemės miegot


Papildyta:
Atplaukia mūsų valtis. Kažkaip jau patingėjom tais laiptais su kuprinėm į viršų kopt, tai užsisakėm valtį, kad parplukdytų mus į Loboc. Kainavo apie 180 pesų jei gerai pamenu.



Sulipam ir plaukiam žaliąja džiunglių upe. Kažkodėl man viskas primena "Apocalypse now" filmą.

Sėdam į džipnį. Viduj mikimauzas Važiuojam į Tagbilaran.



Iš tagbilaran vėl keltu plaukiam į Cebu. Kelto viduje.



Cebu nusprendėm nakvoti vieną naktį, nes turėjom rytinį skrydį į Puerto Princesa kitoje Filpininų saloje Palawan. Pačiam Cebu nelabai yra kas veikt - didmiestis ir tiek. Va bevažiuojant pakeliui ale senamisčio vaizdai..



Tiesa, Cebu yra Magelano kryžius, kurio mes taip ir nepamatėm, bet gal jūs pamatysit, kai būsit. Kaip žinia Magelanas jau kaip ir būtų aplink pasaulį apkeliavęs, jei ne filipiniečiai - jų karys Lapu Lapu Magelaną nudaigojo. Už tą žygdarbį jam ir paminklas pastatytas, bet kažkaip ir Magelanas ten labai mylimas, mat užvežė krikščionybę, kuri taip stipriai įsišaknijo Filipinuose.
Nusimetam kuprines viešbutyje ir einam į prekybcentrį apsipirkt. Užsukam į food courtą pavalgyt. Visko daug..sunku išsirinkt





Imam spring rolls'ų su mėsa viduje - labai skanu



Prekybcentryje nusiperkam visokių vaisių ir aišku romo Keliaujam atgal į viešbutį ir ragaujam jackfruit'ą. Girdėjau, kad tai labai skanus vaisius - lyg banano ir ananaso mišinys. Gal kokį negerą nusipirkom, bet man tai jis smirda kaip kojinės o skonis kaip gumos





Likusį vakarą jau patingim kažkur eiti ir praleidžiam viešbučio 1 kvadratinio metro balkonėlyje bežiūrėdami į miestą..

Labai atsiprašau visų, kad taip ilgai nerašiau. Stengsiuosi pasitaisyti Beje klausimas, ar jums neiškraipo nuotraukos puslapio? Man vienam kompe normaliai, kitam išsikraipo..niekaip neatrandu gero albumo, per kurį kelt fotkes Gal turit kokių rekomendacijų? Fotki pusiau neveikia - ne visas nuotraukas sukelia arba paskui jos dingsta, picasa kažkaip dyddžius iškraipo..
Na o dabar keliaujam toliau.
Taigi, vakaras Cebu prabėga ramiai. Ryte sėdam į taksą ir į oro uostą. Skrendam į Puerto Princesą. Tik atskridus buvo planas iškart važiuoti į El Nido. Pačioj Puerto Princesoj šiaip irgi yra ką veikti - jei būsit tai požeminė upė ten pagrindinė atrakcija, bet mes pasilikom ją kitam kartui Išlipus oro uoste iškart prisitato daug norinčių nuvežt į El Nido, bet mes nepasiduodam, nes pasigooglinom, kad yra vietinių autobusų už 300 pesų, o čia siūlo už 750. Paprašom triračio vairuotojo, kad nuvežtų mus iki tų vietinių autobusų stoties. Pakeliui jis vis bando mus įkalbėti važiuoti su privačiais vežėjais. Galiausiai nusideram iki 500 pesų - pažada, kad išvažiuosim iš karto, viduj bus kondicionierius ir kelionė truks 5, o ne 8 valandas, kaip su vietiniu autobusu.. Atveža mus į vietinę "kelionių agentūrą" ir aišku kaip tik nesenai išvažiavo busikas ir mums teks laukti O žadėjo, kad išvažiuojam iš kart.. na nėr kur dingt - nusimetam kuprines ir einam valgyt.
Va kelionių agentūra visam gražume ir mūsų kuprinės prie sienos pūpso Ofiso darbuotojas snaudžia posmą.. pas juos labai dažnas reiškinys, pastebėjau, nėr klientų tai ir miega sau.



Ieškom kur čia pavalgyt ir užsukam į tokią visai jau vietinių pašiūrę. Pasiimam kažkokių troškinių ir kertam. Visai nieko tie troškiniai buvo, tik porcijos labai mažos



Grįžtam prie savo daiktų. Nebuvom visai tikri, kad juos rasim bet viskas ok-yra ir daiktai ir autobusiukas jau mūsų laukia. Kondicionierius viduj yra, tik va vietos kojom nelabai, o kelionė laukia ilga.. Iki El Nido gal kokie 300 km, bet kaip įsitikinau daugybę kartų Azijoj keliones ne kilometrais o valandom reik skaičiuot, nes tuos 300 autobusas 8 valandas važiuoja Mūsų mikrikas žadėjo per 5-6 nugabent. Važiuojam. Ir važiuojam ir važiuojam, važiuojam..ir galo nesimato. Pusiaukelėj sustojam kojas pramankštint ir pavalgyt tokioj vat pakelės kavinėj.





MB valgo kalmarų troškinį. Paragavau ir aš - skanus buvo.



Labiausiai toj knaipėj man įsiminė kriauklės prie tualeto. Net įamžinau. Tikros jūros kriauklės pritaisytos



Važiuojam toliau. Privažiuojam kontrolės postą. Ten pasirodo negalima mango įsivežt, mat saugo vietinius mangus nuo kažkokių kenkėjų. Mes kaip tyčia turim vieną mango užtaupę, bet sąžiningai pasisakom ir atiduodam pareigūnui. Tas pasiūlo čia pat tą mangą mum išdarinėt, kad suvalgytumėm, bet kažkaip atsisakom. Dabar tai gailiuosi
Na ir pagaliau, po beveik 6 valandų kelionės išlipam El Nido.

Bevežiuodami išsirinkom viešbutį pagal Rough Guide rekomendacijas tai iškart triračio prašom mus vežt ten iš stoties, mat pėščiom nemažas kelias gaunasi. Iškart pajaučiam, kad čia turistinė vieta, nes sumokam už pora kilometrų gal 150 pesų Apiplėšimas vidury baltos dienos - Tagbilarane už tokį atstumą 8 pesus mokėjom. Bet čia mūsų nesėkmės nesibaigia. Viešbutyje nėra vietų ir nebus artmiausius 10 metų Labai jau populiarus jis tarp visokių hipių ir backpakerių..Tai va - sakyčiau El Nido verta iš anksto internetu viešbutį rezervuot.. Keliaujam ieškot kur čia apsistot. Pirmoj vietoj parodo tokį visai prašmatnų kambarį su kondicionierium, bet nori 1000 pesų už naktį - mum atrodo per brangu tai ieškom toliau.. Kuo toliau tuo brangesni tie viešbučiai mums pasitaiko - arba visiška skylė, arba nėra vietų, arba kaina 3000 pesų Tokių kainų kaip nurodyta vos metų senumo gide nei su žiburiu nerasi Jau temsta ir praradę viltį ir pabrukę uodegas grįžtam į pirmą vietą, kur už 1000 pesų kambarys buvo, tik jau pasirodo, kad už 1000 kamūrkė be kondicionieriaus ir su langais į gatvę priklauso, o tas gerasis kambarys 1500 Maždaug pradžioj ne taip supratom.. hmm na nebėr kas daryt - imam tą kamūrkę, nes nebėr jėgų kažko ieškot. Viešbučio savininkas net du kartus paklausia kur mūsų likę daiktai, nes niekaip negali patikėt, kad dvi mažos kuprinės ir yra visi mūsų daiktai. Persirengiu naują suknelę, kad tas savininkas negalvotų, kad aš čia su viena maike ir vienais triusikais po Aziją keliauju Jamam romo ir sėdam viešbučio terasoj su vaizdu į jūrą Romas ir vaizdai atperka visas negandas..



Užsisakom "island hopping" turą rytojaus rytui ir einam pavakarieniaut. Vakarieniaujam internete nužiūrėtam ir išgirtam "Squidos" restorane. Ten visada šviežios jūros gėrybės ir kainos palygint geros 150 - 250 pesų už patiekalą. O jau skonis..
Kalmarų žiedai

Žuvies file

Jau tą Squidos tai visom keturiom rekomenduoju Taip skaniai niekur niekada nevalgiau. Net dabar pilvas maršus groja berašant
Prisikemšam ir keliaujam miegot. Miegot sekėsi visai ne kaip, nes buvo nežmoniškai karšta. El Nido elektra būna nuo 14 val dienos iki 6 ryto. Tai jei gyvenat pigiam viešbuty kaip mes, kuris neturi generatoriaus, nuo 6 ryto neveikia net ventiliatorius ir pasidaro nežmoniškai karšta. Be to gaidžiai veikia kuo puikiausiai ir be elektros, todėl jau nuo kokių 4:30 klausom jų nežmoniško baubimo. Na ir langas į gatvę aišku turi savo privalumų - jei dar pavyko užmigt per gaidžius tai motorolerių birbimas garantuotai išvers iš lovos - žadintuvo ten tikrai nereikia

Tokie pusiau pamiegoję keliamės ir ruošiamės plaukt po salas. Pusryčiaudami grožimės vaizdais iš terasos ir spėliojam su kuria iš valčių plauksim..




El Nido visuose viešbučiuose galima užsisakyti tuos island hoping turus - visur jie vienodi ir kainos vienodos. Mes pasirenkam pagal rekomendacijas įdomiausią ir berods brangiausią C turą. Kaina jei gerai pamenu 750 pesų žmogui ir dar 100 už nardymo kaukę su vamzdeliu. Išplauki 8-9 ryto ir grįžti vakare apie 17 valandą. Pietūs įskaičiuoti.
Pagaliau ateina mūsų pasiimti ir keliaujam į savo banką. Banka tai tokia valtis vietinė, su šonuose pritvirtintais bambukais, na kaip nuotraukose aukščiau. Mūsų grupėj buvo virš 10 žmonių. Mūsų gidas Migelis iš Northern Hope kompanijos trumpai papasakoja kur plauksim ir ką veiksim. Plaukiam
Va ir pats Migelis eismą reguliuoja



Išplaukdami įamžinam El Nido iš jūros



Tas raudonu stogu - mūsų viešbutis








Papildyta:
Priplaukiam pirmą sustojimą - Helicopter island. Forma tikrai primena sraigtasparnį. Tik propelerio nėr





Toj saloj gal valandą voliojamės ant smėlio ir snorkelinam. Aš niekad nebandžiau nardyt su vamzdeliu tai man atrodė, kad bus baisiai sudėtinga ir baisu tą galvą po vandeniu kišt, bet viskas pavyko Tiesa, kaip parodė tolesnė praktika, matyt apsimoka turėt savo kaukę ir vamzdelį, nes dažnai jie ten jau pusiau neveikiantys būna ir visą nardymą sugadina Bet tą kartą man geras vamzdelis pakliuvo tai akis išvertus žiūrėjau į visokias nematytas žuvis O jau vandens skaidrumas..


Čia dar to pliažo vaizdai

Sekanti stotelė - Hidden beach, o gal Secret Beach, jau nepamenu tiksliai. Priplaukiam uolas ir per siaurą plyšį reikia pranert į tą paplūdimį.



Tada jau pasigailėjau, kad nepasiėmiau gelbėjimosi liemenės, nors ir siūlė. Plaukt reikia nemažai, jūra gili ir banguota, o dar tapkės nuo kojų krenta Žodžiu mano patarimas - turėkit vandenbačius ir užsidėkit liemenę.
Šiaip ne taip daplaukiu tą skylę, pro kurią reik praplaukt. Jinai kažkur tarp dviejų valčių šitoj nuotraukoj.



Išlindus per uolas papuoli į tokią pusiau uždarą lagūną. Labai gražu, bet saulė spigina taip, kad net nuotraukos kažkokios išblukę gaunasi..







Plaukiojam toj lagūnoj, Migelis iš vandens ištraukia kažkokį padarą, panašų į gyvatę - sea rainbow vadinasi. Vandeny neturėjau fotiko tai neįamžinau. Vis gąsdina mus su ta gyvate, bet paaiškina, kad jinai nepavojinga ir nekanda. Man apskritai ten vandeny baugu, nes tiek visokių gyvių Migelis užtikrina, kad nieko pavojingo jūroj nėra. Bet kažkokios žuvys mane vis tik puola ir kanda Neskauda, bet baimės pilnos kelnės
Plaukiam atgal į savo banka ir keliaujam toliau.



Aplink daugybė salų..ech kad kas man vieną tokią salelę padovanotų..

O jau kokie gražūs vaizdai iš to pasiplaukiojimo Tos uolos, vandenuko spalva, tie viešbučiai, kad ir nekažin kokie, bet jau vietoj tai pasakiškoj Laukiu tęsinio, įdomu ką dar pamatėt

Ačiū Ingel. Realiai tie vaizdai žymiai geriau atrodo.. Apskritai labai nusivyliau nuotraukom iš kelionės - trys fotoaparatai buvo ir nei vieno normalaus
Beje, pasitaisau - ta kompanija, su kuria plaukėm vadinasi Servant, o ne Northern Hope. Jei tik galėsit rinktis - rekomenduoju, ypač dėl Migelio - labai smagus gidas

Atplaukiam į dar vieną paplūdimį - Star Beach atrodo. Kol komanda ruošia pietus mes snorkelinam.


Koralai, spalvotos žuvys ir kitos grožybės anksčiau tik per teliką matytos Turėjom tokį fotoaparatą - mirtininką, kurio nebuvo gaila paskandint, tai į kažkokį kinietišką plastikinį dėklą įdėjom ir bandėm povandenines nuotraukas daryt. Nerekomenduoju aš jums to dėklo nes šlamštas paskutinis - iš 100 nuotraukų gal 5 pakenčiamos gaunasi Dabar jau nepagailėčiau pinigų ir išsinuomočiau povandeninį fotiką.. Na bet rodau ką turiu.

Mėlyna jūros žvaigždė lenda iš po akmens







Laikas pietaut. Valgom laive ant grilio keptą milžinišką žuvį, kurią Migelis sako ryte pats pagavo. Ryžiai, daržovės, kepta mėsytė Viskas taip skanu, kad tik baigdama valgyt susiprotėjau, kad reikėjo įamžint, bet jau vėlu tai tik kas liko lėkštėj nufotkinu



Valgom laive, o aplink tokie vaizdai

Papietavę plaukiam į dar vieną Secret beach - už uolų pasislėpęs pliažiukas į kurį vėl reikia nerti. Vėl be liemenės plaukiu ir vėl pasigailiu Pakankamai ekstremalus tas praplaukimas per plyšį tarp uolų buvo - bangos stiprios, tik ir saugokis, kad į kokią uolą nesusižeistum. Fotoaparato ten neėmėm, o gaila, nes vaizdai fantastiški
Pasėdžiu ant akmenų aš tam pliaže ir bijau pagalvot, kad atgal reiks kažkaip parsirast - nelabai mane traukia visokie ekstremalūs plaukimai Šiaip taip praplaukiu tarp uolų, visa pavargus kapanojuosi link laivo.. pakišu galvą po vandeniu, kad būtų lengviau plaukt ir ką matau - medūza nelaboji link manes plaukia Labai jau stengiausi ją apiplaukt ir kai tik spėjau pagalvot, kad pavyko, pajaučiau kaip nudegino koją Aišku iškart pro akis prabėgo visos per Discovery matytos laidos apie medūzų įkandimus, ir kaip liūdnai viskas tiem laidos herojam baigėsi.. Sukaupiau paskutines jėgas ir atplaukiau į laivą. Aišku MB pasiguodžiau, kad turbūt jau mirsiu ir ne kitaip. Pasiskundžiau ir Migeliui tai jis man davė tokią mažą vietinę citriną - kalamansi, ir liepė trint įkandimą. Citrina padėjo ir pajaučiau, kad turbūt gyvensiu
Plaukiam žiūrėt kažkokios apleistos koplyčios - Matinloc shrine.
Išlipam ir pasidairom. Šiaip nei ta koplyčia, nei kažkokio pastato griuvėsiai įspūdžio nepadaro.



O va ir baisusis medūzos įkandimas įamžinamas



Lipam akmeniniais laiptukais ant uolos. Iš ten tokie vaizdai atsiveria



Leidžiamės žemyn ir ruošiamės plaukti namo. Jau beveik džiaugiuosi, nes jaučiu, kad šiai dienai įkandimų ir saulės jau gana. Beje, nepamirškit pasiimt kremo nuo saulės, nes mes pamiršom Ryte pasitepėm ir atseit turėjo visai dienai užtekt Neužteko - nusvilom kaip reikalas.



Lipam į laivą ir plaukiam link namų



Pakeliui kelis kartus matom vėžlius Migelis-erelio akis tik užmato tolumoj vėžlį ir savo juokingu filipinietišku akcentu šaukia - "tiotil tiotil tiotil" - visi puola fotoaparatus traukt, kol ištraukiam vėžlio jau nei kvapo Tiesa, su vienu vėžliu susidūrė mūsų laivo tos bambukinės atramos Bet atrodo vėžlys nenukentėjo, nes nunėrė greitai.

Papildyta:

Parplaukiam į El Nido, atsisveikinam su komanda ir grįžtam į viešbutį. Nusiplaunam druską, tepam nusvilusią skūrą alijošiaus geliu ir keliaujam išgert po kokteilį bare to viešbučio, kuriam ketinom apsistot, bet nebuvo vietų.
Baras jų - tokie apvalūs mediniai loviai ant pastolių. Susirangai į tokį ir siurbčioji pina coladą.. Čia tai atostogos


Skolinuosi iš interneto nuotrauką, nes pati normaliai neįamžinau to baro. Beje, Alternative Inn ta vieta vadinasi.



Baigiam siurbt kokteilius ir einam vakarieniaut. Į Squidos, aišku



O čia vidus - žmonių visada pilna tai džiaugiamės radę kur prisėst



Einant į WC nuo durų ant manes užkrenta driežas. Lyg negana dar man gyvių atakų tą dieną būtų Na bet driežas nedidukas ir nepiktas tai tik baimės įvaro ir tiek.

Valgau krevetes česnakiniam svieste.. Galėčiau tai valgyčiau jas pusryčiams, pietums ir vakarienei


MB makaronai su jūros gėrybėm irgi ne ką blogesni


Prikemšam pilvus ir grįžtam į savo viešbučio terasą. Aš "trumpam prigulu" ant šezlongo terasoj ir nusmingu. Tai taip ir baigiasi vakaras