Fotografijos pradžiamokslis

Saigha, man abiejose trūksta erdvės. ta TIK galva tokia nieko nesakanti ;/

Man vos apacios daugiau noretusi, truputi krenta ji zemnyn is kadro. O siaip stipriai nepeiksiu, gana tvarkingas kadras ir jaunajai manau patiks.
Papildyta:

Nu bet tiek juokiausi su kiekvienu sakiniu... tik nesupyk rarity bet pastebejimai kaip pirstu i aki ir mokejimas aprasyti

As kartais ziuriu kai kuriu FS nuotraukas ir mastau nu kuriu galu taip raivytis nenaturaliai....

valiooooooo!!!! Ačiū Jūrų mergaite (bučkis)
Papildyta:
niu dar viena Vaidilutės..

saigha, sveikinu

man spalvota foto įdomesnė ir vietomis burbulai gražūs

Jau persimetei prie vestuvių?
Nelabai ką turiu apie šį kadrą pasakyti. Na, lyg ir pakankamai tvarkingas, pritariant Sea girl, bet toks joks, neįdomus. Kyla klausimas, kuo ypatinga Tau ta vieta, kad ją pasirinkai? Jei lyginai jaunamartę su liaunu, aukštu medžiu, dešiniojo nebūčiau rodžiusi, dabar tas nei esantis, nei nesantis kamieno fragmentas - nei šis, nei tas. Apačios pagailėjai.., o ne suvalkietė juk



Saigha, su paaukštinimu Taip, dabar gali kelti foto, vertinti ND, dalinti taip ir ne, dalyvauti konkursuose ir reikštis temoje jau nesurištomis rankomis Man regis, mokinių-mokytojų aukso amžius jau praėjęs, traukinys nuvažiavęs. Kiek suprantu, mokslai daugiau ar mažiau sėkmingai vyksta, bet nespėjusioms tąsyk reikia ieškoti naujų tobulėjimo formų, projektas lyg ir ne tęstinis. Tokioms kaip mes buvo duota patarimų aktyviai dalyvaut temoje, rodytis, kaulyti komentarų, pačioms nevengti komentuoti, domėtis kitų darbais, atidžiai nagrinėti, kaip ir per ką juose atskleidžiama idėja, kaip žaidžiama su šviesa, kaip komponuojama, kas patraukia, sustabdo žvilgsnį ir kodėl. Be to, buvo patarimų neapsiribot vien fotografija, domėtis į plotį ir į gylį, nespjauti į kitus menus, skaityti knygas, šviestis, kultūrintis etc. Kelias lyg ir sunkesnis, klaidesnis, nei eiti vedamam už rankos, bet, kita vertus, iki to projekto maždaug taip ir buvo einama ir įspūdingai toli nueinama



Ech, perdėm namudinės tos vaidilutės Lyg kažkoks privatus padurniavimas, be didesnių pretenzijų užfiksuotas šeimos/draugų fotoalbumui. Jei tai speciali FS, sakyčiau, apsiribojai gana pasyvia stebėtojo role, situacijos nevaldei ir nematei reikalo į ją kištis. Spektaklis prasideda rūbinėje , ir, kaip sakė tas pats Stanislavskis - "не верю" Vaidilutė (1 iš dešinės) su laikrodžiu? - hmm, sorry. Ir kur prapuolęs jos veidas? - keistai atrodo, kai nelikę jokios jos profilio užuominos, tik vainikas ir plaukai , kairioji jos plaštaka, kiek įžiebiu, man atrodo į 3 pirštų kombinaciją susukta (jūs gal susipykote? ), labai kliūna, kad ši, o ir kitos merginos, labai nedailiai sukumpusios, susimetusios į kuprą - turėjai pereiti ir kiekvienai su lazda užtvoti Kompozicija irgi prašosi įdirbio, gana nuobodžiai visos į vieną liniją sutupdytos, vieną ar > reikėjo tolyn, link kranto pasiųsti ir pan. Akmenis prieš fotosesiją būčiau palaisčiusi, na, ne krauju gal, nors primena anuos, kaukolėms trupinti skirtus Kairioji kraštinė liko be fokuso, kadangi ji lyg ir vienoj virtinėj su visom - kažkaip nepateisinama.

3 n.d :

18.0 mm



28.0 mm



41.0 mm

crazy week, ypac 4tadienis ir 5tadienis - ishkrito is galvos, bet laikysiu fronta,
savaitgalio temos geris - manau aktyvumas bus didesnis rugseji ;]

ir man trukdo. vos pamaciau lupas, kitko nebepastebiu.. na nepatinka formatas. apacios daugokai, vertikalus kadras hmm - gal su daugiau desines butu geriau, kad matytusi daugiau misko. horizontalus sprendimas visgi manau geriau ziuretusi.


auksas tavo komentai.

man patinka. ikomponavai idomiau, jb neblogas, pati nuotaka su puokste taip fainai atrodo. baisulingai kliuna isdegusi vieta (kur dangus ir medzio sakos). geras kadras, bandyciau su PS kazka burti

Užduotis įvykdyta, skirtumai matyti, bet. Objektų pasirinkimas keistokas ir man kiek keliantis atmetimo reakciją. Žiūriu į foto su vis didėjančia baime, ar tik nepasitaikys kartais įsivėlusių plaukų į šepetį, gumytę ar smeigtukus. O tai prilygtų plaukams maiste. Matau puikiai, kad tavieji asmens higienos reikmenys nepriekaištingai švarūs, gal net naujut naujutėliai, bet aš nepagaunu jų žavesio, fotogeniškumo, lyg kiek nejauku į juos žiūrėti, kaip kad į svetimą dantų šepetėlį ar tegu tik išpakuotą epiliatorių Susilaikau kol kas.

Kaip žaviuosi Tavo komentarais . Na sulauksiu tinkamo laiko ir bandysiu perdaryti n.d su obuoliukais

Man tai gaila, kad žmogui stengiesi patart, padėt, bet vistiek tas pats... Ir komponavimas sakyčiau lygiai toks pat nevykęs kaip ir su obuoliuku (aš tai tau dar vistiek siūlau jį pakankint obuoliukas šiek tiek geriau žiūrėjosi nei gumytės). Nuotrauka pasidalina lygiai pusiau - pusė vieno (šepetys) ir lygiai tokia pati pusė kito (gumytės). Komponuodama stenkis, kad vieno būtų daugiau, kito mažiau, aiškiai parodant, kad kažkuris iš dviejų svarbesnis (kompozicijoje "svarstyklės" turėtų būtį į kažkurią pusę nusvertos labiau, o ne balansuoti lygiai (čia metaforiškai išsireiškiau ). Šiaip tai viskas ok, užduotis suprasta, skirtumai matosi

iš tikro man nepatinka FS, kuriose yra viskas sustyguota (čia ne pasiteisinimas dėl mano nuotraukos, tiesiog išsakau savo nuomonę): pirštai vienaip, akys kitaip, kojos ten ir šen, man įdomiau yra užfiksuoti emociją, jausmą, natūralumą, o kai pradedi modeliui aiškinti, kad kojos taip, anaip, jam jau jausmo išreikšti nebeina. gi jie netikri modeliai, o tik žmonės, kurie nori gražių nuotraukų, bet jų akims gražių. Žinau, kad Jums niekad neįtiksiu, bet man svarbiausia įtikti jiems. Suprantu, kad nereikia ignoruoti taisyklių, nuo to nuotraukos tik gražesnės, bet jei aš pritaikysiu viskas taisykles, o jausmo nebus, tai kas tada?

Be abejo jausmas yra svarbiausia. Bet reikia mokytis sustyguoti viską taip, kad tikrai jis būtų, niekur nedingtų. Ir išmokti pasitelkti kitas priemones, pavyzdžiui, aplinką ir šviesą.
"<...>nuotraukos darymas prasideda dar toli gražu iki fotiko užraktėlio nuspaudimo.ta proga susiskambinate, susiderinate susitikti, susitikusios išgerete kavos, paplepiojate apie (būtinai) bernus, kad adrenalino kraujyje padaugėtų ir nuotaika pakiltų, paskui užsukate ne į prekybos centrus, bet į bent jau dailės parduotuvę, nors žinote, kad geriausiai būtų aplankyti parodą, kad iš ten pasikrauti kūrybinės energijos arba rasti kokią idėją, paskui apsitarete kokią čia vietą pasirnkti, nes prieš tai visą savaitę važinėjote po apylinkes ir ieškojote tinkamų įdomių vietų su neįprastu, kažkuo išsiskiriančiu fonu ir nusprendžiate, kad šios fotosesijos esmė bus judviejų fotosesija vandenyje, nes vadovausitės atitikties principu ir mergaitės švelnumą stengsitės stiprinti vandens švelnumu, jaukumu, gaivumu. Atvažiuojate. Kol tu Laurute dėliojiesi savo fotogarfo mantą, tavo fotomodeliukas, Būtinai tylėdama vaikštinėja pakrante, žiūri kaip čia gražu ir po truputį po truputį pripranta prie judviejų pasirinktos vietos t.y. įsijaučia į pasirinktos vietos energetiką, kad jos dvasinė būsena, jausmai susitapatintų su aplinkos būsena. Tai gali užtrukti ir valandą ir pusantros, o gal užteks ir 15 minučių. Viskas priklauso nuo žmogaus sielos jautrumo. Tu kantriai lauki ir netrugdai. Tik ji tau pasako, kad jau galime pradėti. Iš visos krūvos atsivežtų rūbų Ji išsirenka šią melsvą skarelę, nes vėl vadovaujatės atitikties principu ir žinote, kad nuotrauka gera tada, kai joje yra ne daugiau kaip trys pagrindinės spalvos ir Ji skraistės spalvą derina prie vandens spalvos. Brendate į vandenį ir tavo modeliukas užsimerkia, o tu kantriai lauki, nes Ji tuo metu prisimena savo vaizduote tos dailės parduotuvės atmosferą, ir kokį nors paveikslą, kuris jai įsiminė, Tu susikaupi ir kai Ji atsimerkia Tu jau pasirinkusi tinkamą rakursą, nes turėjai laiko viską įvertinti, spaudi fotiko užraktą (tuomet Tu išvengsi visokiausių šiukšlių kaip kad pirmoje nuotraukytėje ,žr. dešnyjį viršutinį kampą). Štai tada aš, žiūrovas, ir matau jos akyse to atsiminimo dėka, perteikiamą akių žvilgsniu ano paveikslo energetiką kuri liko Joje ir prisiminino dėka dabar atgimė, lygiai taip pat galima prisimnti suvažinėto katino vaizdą, kad akių žvilgsnyje būtų nerimas, arba draugo dovanėlę jeigu reikia, kad akyse atsispindėtų džiaugsmas ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau. Jai reikia išmokti atsikartyti buitiškumo atmosferos, kad kasdienybės rutina nesivilktų iš paskos ir neslėgtų savo nuobodumu. Jau kai neturi ką prisiminti reikiamam jausmui savyje sukurti iš bėdos padeda 32 padauginti iš 23 :0 tai tuomet akyse matysis, kad ji bent mąsto kiek čia bus, o ne tuščiai spokso į objektyvą, kad tik gink dieve nesumirksėti ir akys didesnėmis atrodytų. Nuostabi mergaitė, bet jai reikia padėti išmokti kaip būti ne seksualiai, o kaip būti jausmingai, o tau kaip mąstyti, galvoti fotografiškai, nes visas fotografavimas prasideda toli gražu ne nuo užrakto paspaudimo."
Albertas K.