QUOTE(rarity @ 2013 07 27, 19:18)
Grožėjimuisi į fb dedu
Jei taip, tada su giliu liūdesiu turiu pasakyti, kad sužavėta šįkart nesu (atodūsis). Ir tai sakydama jaučiuos kažkaip nesmagiai, lyg prasikaltusi, et.., kur kas maloniau žarstyti komplimentus

Fonas, be abejo, dailus, jame įdomiai susimaišę žemės ir mėnulio landšaftai, toks "horizonto" apvalumas išvis kažkokia mistika, gražios spalvos. Bet pati nuotrauka man lyg bandomasis kadras (test shot)

Moters žvilgsnis toks, lyg būtų įsistebeilijusi į vieną tašką (taip ir maga pamosuoti jai prieš akis "alio!?, jūs su mumis?"), lyg būtų pagauta dar nepasiruošusi, netinkamai (atitikmuo - sumirksėjusi, prasižiojusi), rankų padėtis irgi keistoka, juodraštinė - lyg prieš paspaudžiant mygtuką dar norėtų pasitaisyti suknelę, galop, lyg nesijaustų su ta suknele labai komfortiškai (gal siuvėjas pasitaikė, kuriam 2 mm nė motais

). Ir apskritai man ši moteris ir aplinka nesusijungia į harmoningą visumą, atrodo, lyg į tą žolyną ji per klaidą pataikė, gal pasiklydo. Mano akimis, moters tipažas toks, kad sunku ją įsivaizduoti savo noru lyriškai bėgiojant po pievas - ji man toks visiškas aukštakulnių ir lūpdažių džiunglių produktas, kuriam visokie a la romantiški prisilietimai prie gamtos turėtų būti gerokai atgrasūs

Gal ir ne į savo daržą įropojau, nes apskritai sunkiai suprantu tokio pobūdžio FS - kruopštus makiažas, vakarinė suknelė ir žolynėliai, man tada atrodo, kad su dress code susipykta ir nesusitaikyta
P.S. Taršytoja niekur nebuvo dingusi, ji pasiėmusi tiksliausias svarstykles žodžius po vieną dūsaudama svėrė