Gerbiamos mamytės, įsibraunu į Jūsų temą, ir tikiuosi neišvarysite, nes šiuo metu kaip tik labai reikalingi Jūsų patarimai
Pabandysiu viską papasakoti nuo pradžių, kad viskas būtų aišku:
Mes su vyru auginame savo sūnelį, ja dabar yra keturi metukai. Prieš gerą pusmetį pradėjome galvoti apie tai, jog norėtume ir galėtume įsivaikinti vaikutį, nes abu svajojame apie du vaikučius, o kadangi savų daugiau nebegalime turėti, tai esame tam visu 100% pasiryžę ir pasiruošę. Kitą savaitę eisime į VTAT, pradėsime tvarkytis dokumentus.
Norėjome kad artimi giminės žinotų apie tokį mūsų sprendimą iš anksto, o ne kai vaikutis jau atsiras šeimoje. Ir va čia susidūrėme su didžiausiu priešiškumu

Apie savo gimines nekalbėsiu, nes tėvų gyvų nebeturiu, likęs tik senelis, kuriam tai buvo šventė, jog turės dar vieną proanūkį, bet vyro motina kryžium gula, kad net akyse matyt nenorės to vaikučio, ir kad mes darom pačią didžiausią klaidą savo gyvenime, savanoriškai įsileisdami į savo namus "k...vos" vaiką. Plačiau nepasakosiu, nes liežuvis nesiverčia, o esmė ir taip aiški.
Patarkit mielosios kaip su ja šnekėt, kovot, ar nekreipt į tai dėmesio. Tai buvo toks lietus iš giedro dangaus, jog jau 3d. praėjo, o aš negaliu atsigaut

Aišku vyras yra pasiruošęs visus bendravimus su ja nutraukt, bet taip norėčiau išspręst šią situaciją taikiai ir be pasekmių abiems pusėms, bet jau nebežinau kaip tai padaryti...