QUOTE(Andro @ 2013 07 22, 18:43)
Liūdna, tačiau nuo 14-os metų vaikas atsako už tokius nusikaltimus kaip vagystė ir tyrimas gali būti pradėtas pagal močiutės pareiškimą jeigu ką nors pavogė. Tačiau jis juk iš karto taip elgtis nepradėjo , vadinasi reikėtų grįžti atgal, paieškoti kas pamesta. Tai padėtų psichologai. Vadinasi yra du keliai- arba grįžtama su atsakomybe paieškoti kas pamesta arba jeigu nėra ko ieškoti( viskas buvo padaryta kad jis toks nebūtų), tai kirsti iš peties-arba globos atsisakymas arba socializacijos centras, tačiau juo tai tikrai abejočiau. Sprendžiant iš to,kad močiutė nenori atsisakyti globos- reikėtų grįžti atgal į 8-9 metų vaikystės laiką.Jeigu ji nuo tada buvo šalia, vadinasi kažką paliko....
Greičiausiai čia bus tas blogasis variantas
Vaikas auga pas močiutę nuo 8 metų, nes mamai apribotos motinystės teisės. Ir vaiko nelaimei augo su mama tuos 8 metus

Deja močiutė mano, kad berniukas yra toks koks yra ir tai jos asmeninė problema

, nenori atsisakyti globos, nes paklius į vaikų namus ir pan. Visko buvo kol neiškeliavo į Švėkšną, dabar sako, kad jo elgesys geresnis

Nors senelis sako, kad nieko gero nėra. Turiu mintį, kreiptis i VTAT, bet ir vėl nesinori pyktis. Labiausiai senelio gaila, kad jam užkrovė tokią naštą vilkti

, normalios senatvės nesulaukia. O močiutė pas psichologus nesiruošia kreiptis, mat laiko neturi

Va, kaip tik po tel.pokalbio, dar ir velnių gavau, kad kišuosi

Kitam globotiniui jau 18, šis nuo kelių savaičių auginamas. Su juo yra bėdų, kas be ko, bet bent ne tiek kiek su mažesniuoju. Pats mažiausias (trečiasis) lyg sakoma, kad įvaikintas

nors motinystės teisės neatimtos. Jokios informacijos močiutei neteikia, ar taip gali būti
Kai aprims aistros, vėl bandysiu kalbinti močiutę kreiptis pas psichologus

Berniukas nors sakė, kad pats be psichologų pagalbos susitvarkys, bet po pokalbio lyg ir neprieštaravo mokytis ir koreguoti savo elgesį. O jei be globėjos priimtų psichologas?