priešistorė. Pirmą kartą ėjo- žadėjo pasikart. Visą kelią kaukė - jei tu mane į PPT vedi- aš pasikarsiu. Atėjo laikas antram kartui į PPT. Nuėjo į mokyklą, ten papasakojo jog namie gavo plaktuku į galvą, ant suolo rankas jam daužė plaktuku ir šiai jį juo sumušė- bijo eit namo- neis. Mokykla iškvietė VTAT'ą koks sužalotas vaikas. Nors akivaizdu jog stovi sveikiausias vaikas. Guzą iš kažkur, tiesa, turi. Vaikai sako jam A. už pavogtą telefoną į galvą davė. Suprantama mokykla už pernykštį skundą atsiskaityt nusprendė. Vaiką išvežė į globos namus tiesiai iš mokyklos taip kaip stovi. Praeitą ketvirtadienį. Penktadienį jau nešiau raštą jog atiduotų jį atgal bet be skubos. Tai va penktadienį atgausiu. Pareis iš mokyklos namo.
Germine, tai va kol jis ten galėjau rašyt priešingai- atsisakau, bet aš va taip irgi pagalvojau gal to vaiko galvelėj kas sujudės, gal jis pagalvos ką jis tokio padarė, kad neturi nei mamos, nei namų. Telefonu verkia- namo noriu.
Bet pas mane baigia per tą laiką įsiveisti baimė -jog tai kartosis, jog jis ten iš tokių pačių variantų irgi daug ko pasimokyt galėjo. Nebepatinka man visa tai visai.
O kiti kas auga ir mokosi, kas jau į mokyklą su įtvaru eina. Kažkaip gyvenam.
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2013 10 24, 12:07)
ruduo, šalta, šlapia- vasarą buvo pabėgęs. Jis gi turi vieną draugą, kurį lanko socialiniai darbuotojai, ir tas draugas jį moko ką reik ir kam sakyt, kad turėt laisvę, o tėvaibūtų nubausti. Man nors baudos dar mokėt nereikėjo, apsėjom be policijų. Poliklinika tų nurodytų sužalojimų nerado. Ligoninės nereikėjo. Dūšioj toks šūdas, rimtai.