QUOTE(Tauskute_ @ 2013 07 24, 21:12)
Na siandiena ateinu pas jus su gerom ziniom
Mes esame jau nebe vieni, pas mane apsigyveno po triju metu lygiai be keliu dienu pilvuko gyventojas
Pagaliau sulaukėte
nuoširdūs sveikinimai...
Papildyta:
QUOTE(Lu @ 2013 07 23, 20:55)
Man tas galvojimas,lyginimas veria sirdi
atrodo,net tikrai jauciu,matau Ja, ziuredama i bendraamzi draugu vaikiuka
nežinau, kodėl, bet bendraamžiai vaikai skaudina
būvo nesenai tiek įsistebeilėjau į 3-imetę, tokią drąsią mergaitę, čiauškutę
, net ašaros man pasirodė akyse...jos mama tarytum susipratusi, ją nutempė nuo manęs...
Papildyta:
QUOTE(Anggell @ 2013 07 23, 22:07)
Turiu toki durna jausma, nepilnavertiskuma....., atrodo kad as niekas, nezinau kas as, gyvenu ar egzistoju ir ka cia veikiu...... nieko negaliu padaryti, viduje tustuma, skausmas, atrodo sunaikino mane is vidaus.
dažnai ir aš taip jaučiuosi, atrodo, daug laiko jau praėjo, bet matyt nelaimės padariniai padarė savo...metu lauk mintis, kad tai depresija, bet būna dienų kaip tyčia...
, tie prisiminimai vis sugrįžta ir kankina
tas nepilnavertiškumo jausmas nedingęs...
Papildyta:
QUOTE(Anggell @ 2013 07 23, 22:35)
Jis susitaike ir gyvena toliau.
įdomu, kas vyrų galvose vyksta...aš neklausinėju, jiems kitaip turbūt, lengviau...greičiau pasimiršta...kažkaip ta tema patapo net drovu kalbėtis ar klausti, pasikalbu su savimi, arba čia...
Papildyta:
QUOTE(evelinute @ 2013 07 24, 00:04)
Kazkodel tikiu,kad gavus isvadas nurimsiu.. Bet jei tos isvados tik dar labiau suzlugdys mane?
Nežinojimas labai kankina...mano atveju priežastis buvo, gerai, kad ėjau pati pas ekspertą, klausinėjau plyštančia širdimi, bet paskui pastojusi rinkausi savo atvejui visą informaciją, išsireikalavau visus privalomus ir ne - tyrimus, sau ir dėl savo vaiko...jei būčiau nežinojusi (nes niekas nesiteikė jų net pranešti, jokie gydytojai ), tai turbūt vėl mano nėštumas būtų pasibaigęs panašiai...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...