Mielos mamytės,
aš praradau savo angeliuką Gabrielių, ir nebežinau kaip šiam pasauly gyventi toliau, gal yra čia mamyčių kurios įstengtų su manimi pasidalinti skausmu, nes labai reikia patarimo, kaip ištverti šį košmarą, mano mylimas sūnelis gimė š.m. rugpjūčio 2d., o paliko mus rugsėjo 23d. aš juo spėjau pasidžiaugti 1mėn. 20d. Mes taip ir negryžom namo... Jis gime nuostabus, 9/10 balų pagal apgar, pranoko visus mūsų su vyru lūkesčius, tačiau labai retos ligos pasekmės išlindo trečią jo gyvenimo dieną, liga vadinasi Naujagimių Hemochromatozė, Lietuvoje turbūt aš vienitelė kreipiausi dėl gydymo norint susilaukti daugiau vaikelių, nors liga ne genetinė ir labai labai reta, daug mamyčių savo nuostabius kūdikėlius yra praradusios dėl jos. Lietuvoje, žinau kad taip nutikę yra tik vos keliems kūdikėliams ir man labai labai dėl to liūdna.
Sveika Angeliuko Gabrieliaus mama - visu pirma apkabinu stipriai ir linkiu begalines stirpybes Jusu seimai, kaip gaila ir begalo liudna, kad taip gyvenime nutinka ir reikia toki skausma kesti ir su juo gyventi..
Mano istorija siek tiek kitokia, mano dukra gime tyliai ir as nejutau Jos kvepavimo, negirdejau Jos verksmo, nejutau Jos siltos..uzgeso dukrytes sirdute, lauktos penkerius metus, likus vos dviem dienom iki gimdymo..jei atvirai kartais pati saves klausiu, kaip visa tai pernesu - tiesiog - viena diena verkiu, kaukiu ne savo balsu, kita diena svajoju ir auginu mintyse, trecia save visa grauziu, kad nesugebejau kazko padaryt, dar kita diena bandau taikytis, kad tokia lemtis, taciau sunku beprotiskai sunku. Teisingi kazkurios mamytes zodziai buvo, tiesiog ismoksti gyventi su tuo skausmu, zinoma su laiku, reikia daug laiko..
Begalines Stiprybes linkiu
Mano istorija siek tiek kitokia, mano dukra gime tyliai ir as nejutau Jos kvepavimo, negirdejau Jos verksmo, nejutau Jos siltos..uzgeso dukrytes sirdute, lauktos penkerius metus, likus vos dviem dienom iki gimdymo..jei atvirai kartais pati saves klausiu, kaip visa tai pernesu - tiesiog - viena diena verkiu, kaukiu ne savo balsu, kita diena svajoju ir auginu mintyse, trecia save visa grauziu, kad nesugebejau kazko padaryt, dar kita diena bandau taikytis, kad tokia lemtis, taciau sunku beprotiskai sunku. Teisingi kazkurios mamytes zodziai buvo, tiesiog ismoksti gyventi su tuo skausmu, zinoma su laiku, reikia daug laiko..
Begalines Stiprybes linkiu
QUOTE(Angeliuko Gabrieliaus mama @ 2013 12 09, 18:48)
Mielos mamytės,
aš praradau savo angeliuką Gabrielių, ir nebežinau kaip šiam pasauly gyventi toliau, gal yra čia mamyčių kurios įstengtų su manimi pasidalinti skausmu, nes labai reikia patarimo, kaip ištverti šį košmarą, mano mylimas sūnelis gimė š.m. rugpjūčio 2d., o paliko mus rugsėjo 23d. aš juo spėjau pasidžiaugti 1mėn. 20d. Mes taip ir negryžom namo... Jis gime nuostabus, 9/10 balų pagal apgar, pranoko visus mūsų su vyru lūkesčius, tačiau labai retos ligos pasekmės išlindo trečią jo gyvenimo dieną, liga vadinasi Naujagimių Hemochromatozė, Lietuvoje turbūt aš vienitelė kreipiausi dėl gydymo norint susilaukti daugiau vaikelių, nors liga ne genetinė ir labai labai reta, daug mamyčių savo nuostabius kūdikėlius yra praradusios dėl jos. Lietuvoje, žinau kad taip nutikę yra tik vos keliems kūdikėliams ir man labai labai dėl to liūdna.
aš praradau savo angeliuką Gabrielių, ir nebežinau kaip šiam pasauly gyventi toliau, gal yra čia mamyčių kurios įstengtų su manimi pasidalinti skausmu, nes labai reikia patarimo, kaip ištverti šį košmarą, mano mylimas sūnelis gimė š.m. rugpjūčio 2d., o paliko mus rugsėjo 23d. aš juo spėjau pasidžiaugti 1mėn. 20d. Mes taip ir negryžom namo... Jis gime nuostabus, 9/10 balų pagal apgar, pranoko visus mūsų su vyru lūkesčius, tačiau labai retos ligos pasekmės išlindo trečią jo gyvenimo dieną, liga vadinasi Naujagimių Hemochromatozė, Lietuvoje turbūt aš vienitelė kreipiausi dėl gydymo norint susilaukti daugiau vaikelių, nors liga ne genetinė ir labai labai reta, daug mamyčių savo nuostabius kūdikėlius yra praradusios dėl jos. Lietuvoje, žinau kad taip nutikę yra tik vos keliems kūdikėliams ir man labai labai dėl to liūdna.
stiprybes linkiu ... gaila labai , gaila... Angeliukui tavo degu zvakute 
Kiekvienos Angelo mamos istorija skirtinga , bet ne tai svarbu ... svarbu tai kad ju netekom.
Mano istorija kitokia. As neisgirdau jos verksmo , gyme ji tyloje tik byrejo mano asaros ir pasikukciojimas... Mums gyvenimas pakiso koja
ji buvo sveikut sveikutele, bet virkstele... virsketele apsivijo jos ta smulku , maza kakliuka... Trys metai bus po 1menesio ir2dienu. Tada as isgirdau kaip gydytojai sako kad nebe plaka sirdute , nebe plaka... iki sioliai prisimenu viska , kiekviena smulkmena... ir prisiminsiu visada , niekas neisitrina ... Visada klausimas iskyles KODEL???? Ir iki sioliai neatsakytas... Skausmas , jis sunkus ir begalinis . Jis pradzioje toks astrus kad atrodo tave gyva su peiliu pjausto, bet su laiku jis bus kitoks , visai kitoks ... bet ne dings niekur. Man nedingo.
Sniegas visada primena man JA , mano Auksaplauke. Auginu ja mintyse , sirdyje ...
QUOTE(Angeliuko Gabrieliaus mama @ 2013 12 09, 17:48)
Mielos mamytės,
aš praradau savo angeliuką Gabrielių, ir nebežinau kaip šiam pasauly gyventi toliau, gal yra čia mamyčių kurios įstengtų su manimi pasidalinti skausmu, nes labai reikia patarimo, kaip ištverti šį košmarą, mano mylimas sūnelis gimė š.m. rugpjūčio 2d., o paliko mus rugsėjo 23d. aš juo spėjau pasidžiaugti 1mėn. 20d. Mes taip ir negryžom namo... Jis gime nuostabus, 9/10 balų pagal apgar, pranoko visus mūsų su vyru lūkesčius, tačiau labai retos ligos pasekmės išlindo trečią jo gyvenimo dieną, liga vadinasi Naujagimių Hemochromatozė, Lietuvoje turbūt aš vienitelė kreipiausi dėl gydymo norint susilaukti daugiau vaikelių, nors liga ne genetinė ir labai labai reta, daug mamyčių savo nuostabius kūdikėlius yra praradusios dėl jos. Lietuvoje, žinau kad taip nutikę yra tik vos keliems kūdikėliams ir man labai labai dėl to liūdna.
aš praradau savo angeliuką Gabrielių, ir nebežinau kaip šiam pasauly gyventi toliau, gal yra čia mamyčių kurios įstengtų su manimi pasidalinti skausmu, nes labai reikia patarimo, kaip ištverti šį košmarą, mano mylimas sūnelis gimė š.m. rugpjūčio 2d., o paliko mus rugsėjo 23d. aš juo spėjau pasidžiaugti 1mėn. 20d. Mes taip ir negryžom namo... Jis gime nuostabus, 9/10 balų pagal apgar, pranoko visus mūsų su vyru lūkesčius, tačiau labai retos ligos pasekmės išlindo trečią jo gyvenimo dieną, liga vadinasi Naujagimių Hemochromatozė, Lietuvoje turbūt aš vienitelė kreipiausi dėl gydymo norint susilaukti daugiau vaikelių, nors liga ne genetinė ir labai labai reta, daug mamyčių savo nuostabius kūdikėlius yra praradusios dėl jos. Lietuvoje, žinau kad taip nutikę yra tik vos keliems kūdikėliams ir man labai labai dėl to liūdna.
Brangioji,labai gaila,kad tenka pažindintis čia.Begalinė užuojauta Tau.Labai gaila,kad mūsų vaikai pavirto Angelais
Tau dar viskas labai šviežia,ir Tau be galo,be krašto sunku.
Bet teks visa tai išgyventi......
O jus ten visos bendraujat FB? 
QUOTE(Lu @ 2013 12 09, 22:02)
Aiskutis
Gaila as ten ne esu tame facebuke uzsiregistravusi
QUOTE(Angeliuko Gabrieliaus mama @ 2013 12 09, 18:48)
Mielos mamytės,
aš praradau savo angeliuką Gabrielių,
aš praradau savo angeliuką Gabrielių,
stiprybės ir dar kartą stiprybės, išverkit savo skausmą ir gėlą...kalbėkites su Jus suprantančiais žmonėmis...reikia laiko, kuris Jūsų atžvilgiu, dabar, sustojęs...
Papildyta:
QUOTE(tee @ 2013 12 09, 19:06)
Mano istorija siek tiek kitokia, mano dukra gime tyliai ir as nejutau Jos kvepavimo, negirdejau Jos verksmo, nejutau Jos siltos..uzgeso dukrytes sirdute,
Mūsų Dukrytė taip pat pasitiko mirtį pilvelyje...pagalvoju kaip Ji turėjo kentėti, tas baisiausia...
sunku buvo gimdyti negyvą kūdikį, nors iki paskutinės minutės turėjau vilties, kad jie tiesiog apsiriko...
QUOTE(Tauskute_ @ 2013 12 09, 21:56)
Gali uzsiregistruoti pvz,kad ir situo Tauskutes slapyvardziu
Labas visoms,
Didziule uzuojauta Angeliuko Gabrieliaus mamai ir artimiesiems...Prireiks daug laiko kol susigyvensi su skausmu...
Mano berniukas nespejo isvysti sio pasaulio, negirdejau as jo verksmo, nelaikiau gleby...kokia minute ziurejau i ji gulinti salia, paglosciau veiduka...ir praejus 9 menesiams dziaugiuosi kad jo veidukas neisnyko is atminties...buvo sunku, labai sunku ypac pirmuosius menesius. pirma menesi vyras ir tevai visa laika buvo salia, nepalikdavo nei minutei manes vienos...po menesio vyras sugrizo i darba. likau namie viena...dienos visos vienodos, prisiminimai ir asaros...nieko nesinorejo...bet stengiausi kovoti su savimi...issiverkus kazkaip palengvedavo, kai nusijuokdavau jausdavau kazkoki kaltes jausma klausdavau saves mintyse ko juokiuosi jeigu man nelinksma...bet laikui begant tikinau save kad ar as verksiu istisas dienas, ar juoksiuos, ar busiu tarp zmoniu, ar sedesiu viena uzsidarius NIEKAS... NIEKAS man nebesugrazins vaikelio....jauciu ji visa laika salia, auga jis mano mintyse, isisvaizduoju kaip jis atrodo, koks didelis jau...liudna, sunku, skaudu....bet reikia gyventi toliau....
Angeliuko Gabrieliaus mamyte ateik cia, rasyk, isliek savo skausma...cia visos gyvenam su tuo paciu skausmu, visos cia tave supras ir palaikys...
Didziule uzuojauta Angeliuko Gabrieliaus mamai ir artimiesiems...Prireiks daug laiko kol susigyvensi su skausmu...
Mano berniukas nespejo isvysti sio pasaulio, negirdejau as jo verksmo, nelaikiau gleby...kokia minute ziurejau i ji gulinti salia, paglosciau veiduka...ir praejus 9 menesiams dziaugiuosi kad jo veidukas neisnyko is atminties...buvo sunku, labai sunku ypac pirmuosius menesius. pirma menesi vyras ir tevai visa laika buvo salia, nepalikdavo nei minutei manes vienos...po menesio vyras sugrizo i darba. likau namie viena...dienos visos vienodos, prisiminimai ir asaros...nieko nesinorejo...bet stengiausi kovoti su savimi...issiverkus kazkaip palengvedavo, kai nusijuokdavau jausdavau kazkoki kaltes jausma klausdavau saves mintyse ko juokiuosi jeigu man nelinksma...bet laikui begant tikinau save kad ar as verksiu istisas dienas, ar juoksiuos, ar busiu tarp zmoniu, ar sedesiu viena uzsidarius NIEKAS... NIEKAS man nebesugrazins vaikelio....jauciu ji visa laika salia, auga jis mano mintyse, isisvaizduoju kaip jis atrodo, koks didelis jau...liudna, sunku, skaudu....bet reikia gyventi toliau....
Angeliuko Gabrieliaus mamyte ateik cia, rasyk, isliek savo skausma...cia visos gyvenam su tuo paciu skausmu, visos cia tave supras ir palaikys...
QUOTE(xiuke @ 2013 12 10, 00:42)
stiprybės ir dar kartą stiprybės, išverkit savo skausmą ir gėlą...kalbėkites su Jus suprantančiais žmonėmis...reikia laiko, kuris Jūsų atžvilgiu, dabar, sustojęs...
Papildyta:
Mūsų Dukrytė taip pat pasitiko mirtį pilvelyje...pagalvoju kaip Ji turėjo kentėti, tas baisiausia... sunku buvo gimdyti negyvą kūdikį, nors iki paskutinės minutės turėjau vilties, kad jie tiesiog apsiriko...
Papildyta:
Mūsų Dukrytė taip pat pasitiko mirtį pilvelyje...pagalvoju kaip Ji turėjo kentėti, tas baisiausia...
sunku buvo gimdyti negyvą kūdikį, nors iki paskutinės minutės turėjau vilties, kad jie tiesiog apsiriko... QUOTE(estele @ 2013 12 10, 12:30)
Labas visoms,
Didziule uzuojauta Angeliuko Gabrieliaus mamai ir artimiesiems...Prireiks daug laiko kol susigyvensi su skausmu...
Mano berniukas nespejo isvysti sio pasaulio, negirdejau as jo verksmo, nelaikiau gleby...kokia minute ziurejau i ji gulinti salia, paglosciau veiduka...ir praejus 9 menesiams dziaugiuosi kad jo veidukas neisnyko is atminties...buvo sunku, labai sunku ypac pirmuosius menesius. pirma menesi vyras ir tevai visa laika buvo salia, nepalikdavo nei minutei manes vienos...po menesio vyras sugrizo i darba. likau namie viena...dienos visos vienodos, prisiminimai ir asaros...nieko nesinorejo...bet stengiausi kovoti su savimi...issiverkus kazkaip palengvedavo, kai nusijuokdavau jausdavau kazkoki kaltes jausma klausdavau saves mintyse ko juokiuosi jeigu man nelinksma...bet laikui begant tikinau save kad ar as verksiu istisas dienas, ar juoksiuos, ar busiu tarp zmoniu, ar sedesiu viena uzsidarius NIEKAS... NIEKAS man nebesugrazins vaikelio....jauciu ji visa laika salia, auga jis mano mintyse, isisvaizduoju kaip jis atrodo, koks didelis jau...liudna, sunku, skaudu....bet reikia gyventi toliau....
Angeliuko Gabrieliaus mamyte ateik cia, rasyk, isliek savo skausma...cia visos gyvenam su tuo paciu skausmu, visos cia tave supras ir palaikys...
Didziule uzuojauta Angeliuko Gabrieliaus mamai ir artimiesiems...Prireiks daug laiko kol susigyvensi su skausmu...
Mano berniukas nespejo isvysti sio pasaulio, negirdejau as jo verksmo, nelaikiau gleby...kokia minute ziurejau i ji gulinti salia, paglosciau veiduka...ir praejus 9 menesiams dziaugiuosi kad jo veidukas neisnyko is atminties...buvo sunku, labai sunku ypac pirmuosius menesius. pirma menesi vyras ir tevai visa laika buvo salia, nepalikdavo nei minutei manes vienos...po menesio vyras sugrizo i darba. likau namie viena...dienos visos vienodos, prisiminimai ir asaros...nieko nesinorejo...bet stengiausi kovoti su savimi...issiverkus kazkaip palengvedavo, kai nusijuokdavau jausdavau kazkoki kaltes jausma klausdavau saves mintyse ko juokiuosi jeigu man nelinksma...bet laikui begant tikinau save kad ar as verksiu istisas dienas, ar juoksiuos, ar busiu tarp zmoniu, ar sedesiu viena uzsidarius NIEKAS... NIEKAS man nebesugrazins vaikelio....jauciu ji visa laika salia, auga jis mano mintyse, isisvaizduoju kaip jis atrodo, koks didelis jau...liudna, sunku, skaudu....bet reikia gyventi toliau....
Angeliuko Gabrieliaus mamyte ateik cia, rasyk, isliek savo skausma...cia visos gyvenam su tuo paciu skausmu, visos cia tave supras ir palaikys...
Kaip visa tai pazistama. As taip pat laukiau kada pravirks...po to kada man ja pagaliau atnes...grizus namo - kada vaziuosiu jos pasiimti...
Gabrieliaus mamyte, stiprybes siandien ir vilties, nes tik ji veda i rytoju...
Mielos mamytės,
ačiū Jums už visus atsakymus ir užuojautą, perskaičiau visas Jūsų istorijas, man labai skaudu už kiekvieną mažutėlį berniuką ir mergytę, ir mums su vyru ašaros rieda, kad tiek daug vaikų yra iškeliavę į dangų. Aš žinau, kad kiekviena mamytė, kuri nespėjo pasidžiaugti savo mažutėliu, viena gražią dieną susitiks ir apkabins savo vaikelį danguje, aš savojo ilgiuosi kiekvieną dieną, ir pasakau kaip stipriai jį myliu. Dažnai mastau kaip stipriai likimas baudžia tėvus už begalinę meilę savo vaikams, o kiek daug man teko matyti paliktų ir nelankomų sveikų vaikelių Kauno klinikose, kuriuos mamos tiesiog UŽMIRŠO. Tik žinau, kad mano Gabrieliukas išėjo mylimas, ir žinau kad aš jį turiu, kaip ir Jūs visos turite, ir mes susitiksim visos su savo vaikais. Neseniai pradėjau lankytis pas psichologę Šiauliuose, patikėkit, ji man labai padeda, nes buvau visiškoj neviltį, neradau paguodos šeimoje, nes sunku artimiesiems rasti tinkamus paguodos žodžius, visi grįžta į savo gyvenimus, o aš negaliu, nes taip pat kaip ir Jūs mamytės, galvojau auginsiu sūnelį, atiduosi jam visą savo laiką ir džiaugsiuosi jo būvimu.... kažkaip reikia būti toliau, o kartais taip nebesinori.. jeigu kuri iš Jūsų sugalvosit, parašykit, kartais reikia pakalbėti su tuo, kas išgyveno tą patį, mane FB rasit. Lina Romeikaitė
ačiū Jums už visus atsakymus ir užuojautą, perskaičiau visas Jūsų istorijas, man labai skaudu už kiekvieną mažutėlį berniuką ir mergytę, ir mums su vyru ašaros rieda, kad tiek daug vaikų yra iškeliavę į dangų. Aš žinau, kad kiekviena mamytė, kuri nespėjo pasidžiaugti savo mažutėliu, viena gražią dieną susitiks ir apkabins savo vaikelį danguje, aš savojo ilgiuosi kiekvieną dieną, ir pasakau kaip stipriai jį myliu. Dažnai mastau kaip stipriai likimas baudžia tėvus už begalinę meilę savo vaikams, o kiek daug man teko matyti paliktų ir nelankomų sveikų vaikelių Kauno klinikose, kuriuos mamos tiesiog UŽMIRŠO. Tik žinau, kad mano Gabrieliukas išėjo mylimas, ir žinau kad aš jį turiu, kaip ir Jūs visos turite, ir mes susitiksim visos su savo vaikais. Neseniai pradėjau lankytis pas psichologę Šiauliuose, patikėkit, ji man labai padeda, nes buvau visiškoj neviltį, neradau paguodos šeimoje, nes sunku artimiesiems rasti tinkamus paguodos žodžius, visi grįžta į savo gyvenimus, o aš negaliu, nes taip pat kaip ir Jūs mamytės, galvojau auginsiu sūnelį, atiduosi jam visą savo laiką ir džiaugsiuosi jo būvimu.... kažkaip reikia būti toliau, o kartais taip nebesinori.. jeigu kuri iš Jūsų sugalvosit, parašykit, kartais reikia pakalbėti su tuo, kas išgyveno tą patį, mane FB rasit. Lina Romeikaitė
