Tai tiesa kad ka mes galime daugiau savo angelams nupirkt , nuvest... dziaugsma kelia kai sodinam gelytes, juos aplankom, zeme papurenam, zvake uzdegam, geliu pamerkiam , paminkla pastatom...o noretusi daugiau , zymiai daugiau duoti.
Pasiilgstu savo mergytes visada, mintyse ja auginu, apkabinu, pabuciuoju... Pazvelgusi i tokio amziaus kaip ji turejo but vaikus suspaudzia ir sirdy , bet jau moku nebe verkt prie aplinkiniu...Tada galvoju kokia ji butu didele, ka sakytu , kaip lakstytu...
Pirmos dienos sunkiausios, pirmos savaites, pirmas menuo , pirmi metai patis sudetingiausi...
Ir dabar asara nusluostau slapcia nuo visu , jie ar supras ? Nemanau...