(Sofija). Dieve kokia ji graziuole, stebuklas.. (mano akimis:)) Dabar žinau, kad nereikia užsidaryti savyje su savo skaismu. Reikia šnekėti. Gal kam galesiu padeti. Jeigu tuo metu su manim kas šnekėtų.. gal nenuvaryčiau save i ta duobe. Mes moterys galim daugiau negu patys galim isivaizduoti.Stiprybes.
Sveiki. Niekada neskaičiau tokių temų. Bijau. Turiu savo istorija. Kaip ir čia visų. Mums buvo jau32 sav. Paskutinis sirdies bum ir tyluma...gimdymas ir tuštuma. Kiek iš karto atsirado mamu su vezimeliais, o bendradarbiu akys buvo kaip prakeikimas. Bet aš apie kas kita. Po 1,5 metų pastojau.buvo ilgas kelias. Po 38 savaiciu Dievas padovanojo mums Sonika (Sofija). Dieve kokia ji graziuole, stebuklas.. (mano akimis:)) Dabar žinau, kad nereikia užsidaryti savyje su savo skaismu. Reikia šnekėti. Gal kam galesiu padeti. Jeigu tuo metu su manim kas šnekėtų.. gal nenuvaryčiau save i ta duobe. Mes moterys galim daugiau negu patys galim isivaizduoti.Stiprybes.
(Sofija). Dieve kokia ji graziuole, stebuklas.. (mano akimis:)) Dabar žinau, kad nereikia užsidaryti savyje su savo skaismu. Reikia šnekėti. Gal kam galesiu padeti. Jeigu tuo metu su manim kas šnekėtų.. gal nenuvaryčiau save i ta duobe. Mes moterys galim daugiau negu patys galim isivaizduoti.Stiprybes.
Jelenatnk apkabinu 
, 
Angeliukui [*] 
o kokia priezastis buvo? Ar daretes kokius tyrimus? As irgi anksciau tokiu temu neskaiciau, net nezinojau kad yra. O dabar man cia gerai , galiu issikalbeti, zinau kad mane cia supranta.....palaiko.... pataria......padrasina
As siandien vis delto ijungiau kompa, nuotraukos yra, puse vakaro sedejau ziurejau, daug emociju...... ir asaru ir dziaugsmo ir liudesio...... Nezinau kada sugebesiu vel paziureti nuotraukas, kada noresiu, nes nenoriu saves skaudinti, kankinti, per sunku....
Carmenere suprantu tave, paciai buvo sunku eiti i krikstynas....net nenorejau eiti, jeigu ne rugseje ir kitos mamos ......labai labai padejo apsispresti
, Angeliukui [*] o kokia priezastis buvo? Ar daretes kokius tyrimus? As irgi anksciau tokiu temu neskaiciau, net nezinojau kad yra. O dabar man cia gerai , galiu issikalbeti, zinau kad mane cia supranta.....palaiko.... pataria......padrasina As siandien vis delto ijungiau kompa, nuotraukos yra, puse vakaro sedejau ziurejau, daug emociju...... ir asaru ir dziaugsmo ir liudesio...... Nezinau kada sugebesiu vel paziureti nuotraukas, kada noresiu, nes nenoriu saves skaudinti, kankinti, per sunku....
Carmenere suprantu tave, paciai buvo sunku eiti i krikstynas....net nenorejau eiti, jeigu ne rugseje ir kitos mamos ......labai labai padejo apsispresti
[/quote]
Carmenere suprantu tave, paciai buvo sunku eiti i krikstynas....net nenorejau eiti, jeigu ne rugseje ir kitos mamos ......labai labai padejo apsispresti
[/quote]
Ne, ne, manęs nei vaikučiai, nei besilaukiančios mamos netrikdo... tiesiog žinau, kad mūsų dukrytė yra su mumis ir, jei graudinčiausi dėl kitų vaikų ar besilaukiančių mamų, elgčiausi taip tarsi Jos nebūtų... Ji - yra, tokia vienintelė Todėl sau to tiesiog stengiuosi neleisti.
Norėjau pasakyti, kad, priešingai, girdint tą vaikų šurmulį, matant juos išdykaujančius mane aplankė toks neapsakomas jausmas, nedidelis džiugesiukas begaliniame ilgesy, kad D atsiuntė mums tokį stebukliuką... Mūsų dukrytė mums dovanojo pačias gražiausias gyvenimo akimirkas Niekada niekada jų nepamiršiu...
Carmenere suprantu tave, paciai buvo sunku eiti i krikstynas....net nenorejau eiti, jeigu ne rugseje ir kitos mamos ......labai labai padejo apsispresti
[/quote]
Ne, ne, manęs nei vaikučiai, nei besilaukiančios mamos netrikdo... tiesiog žinau, kad mūsų dukrytė yra su mumis ir, jei graudinčiausi dėl kitų vaikų ar besilaukiančių mamų, elgčiausi taip tarsi Jos nebūtų... Ji - yra, tokia vienintelė
Todėl sau to tiesiog stengiuosi neleisti.Norėjau pasakyti, kad, priešingai, girdint tą vaikų šurmulį, matant juos išdykaujančius mane aplankė toks neapsakomas jausmas, nedidelis džiugesiukas begaliniame ilgesy, kad D atsiuntė mums tokį stebukliuką...
Mūsų dukrytė mums dovanojo pačias gražiausias gyvenimo akimirkas Niekada niekada jų nepamiršiu...
QUOTE(Anggell @ 2013 10 02, 22:21)
Jelenatnk apkabinu , Angeliukui [*] o kokia priezastis buvo? Ar daretes kokius tyrimus? As irgi anksciau tokiu temu neskaiciau, net nezinojau kad yra. O dabar man cia gerai , galiu issikalbeti, zinau kad mane cia supranta.....palaiko.... pataria......padrasina
As siandien vis delto ijungiau kompa, nuotraukos yra, puse vakaro sedejau ziurejau, daug emociju...... ir asaru ir dziaugsmo ir liudesio...... Nezinau kada sugebesiu vel paziureti nuotraukas, kada noresiu, nes nenoriu saves skaudinti, kankinti, per sunku....
Carmenere suprantu tave, paciai buvo sunku eiti i krikstynas....net nenorejau eiti, jeigu ne rugseje ir kitos mamos ......labai labai padejo apsispresti
, Angeliukui [*] o kokia priezastis buvo? Ar daretes kokius tyrimus? As irgi anksciau tokiu temu neskaiciau, net nezinojau kad yra. O dabar man cia gerai , galiu issikalbeti, zinau kad mane cia supranta.....palaiko.... pataria......padrasina As siandien vis delto ijungiau kompa, nuotraukos yra, puse vakaro sedejau ziurejau, daug emociju...... ir asaru ir dziaugsmo ir liudesio...... Nezinau kada sugebesiu vel paziureti nuotraukas, kada noresiu, nes nenoriu saves skaudinti, kankinti, per sunku....
Carmenere suprantu tave, paciai buvo sunku eiti i krikstynas....net nenorejau eiti, jeigu ne rugseje ir kitos mamos ......labai labai padejo apsispresti
Priežesties nerado.. o ieškojom patikekit manim... nuo vaiko iki manes.. ir pas infektologus, kraujo centras, fosgolopidinis sindromas.... nieko. O buvo asfikcija, placentos priešlaikinis atidalinimas.. Angell neskaityk, nežiūrėk, negrižk... viską išmesk.....arba nežiūrėk tol kol nepasikeis tavo gyvenimo filosofija. Gyvenime visada yra kuom pasirupinti. Nemaitink savo blogus prisiminimus.
QUOTE(jelenatnk @ 2013 10 02, 22:04)
Dabar žinau, kad nereikia užsidaryti savyje su savo skaismu. Reikia šnekėti. Gal kam galesiu padeti.
nelinksma susipažinti šioje temoje...
Sakote nereikia užsidaryti, reikia šnekėti, gal ir teisinga, bet bent jau aš neturėjau su kuo kalbėtis šia tema...aplinkiniai žinojo (turbūt) gailėjo ir užjautė, bet kalbėti bijodavo...o man taip norėjosi, norėjosi kalbėtis apie Ją, prisiminti, pasakoti ir galiausiai išsiverkti, deja...gerai, kad tada ieškodama paguodos ir pagalbos radau šias mamas...būčiau ir nežinojusi, kiek daug mamų gyvena ilgesiu, kad tik čia gali tave suprasti ir išklausyti...
tikrai būtų buvę sunkiau...nes aplinkiniams tai tiesiog kito nelaimė...Papildyta:
QUOTE(jelenatnk @ 2013 10 03, 00:05)
neskaityk, nežiūrėk, negrižk... viską išmesk.....arba nežiūrėk tol kol nepasikeis tavo gyvenimo filosofija. Gyvenime visada yra kuom pasirupinti. Nemaitink savo blogus prisiminimus.
negalėčiau taip drąstiškai pasielgti
Juk kapo neužmirši, kad turi...
QUOTE(Carmenere @ 2013 10 02, 23:02)
Mūsų dukrytė mums dovanojo pačias gražiausias gyvenimo akimirkas Niekada niekada jų nepamiršiu...
Niekada niekada jų nepamiršiu...Būtent ir aš esu gyvenimui dėkinga, kad nors per didelį skausmą pažinau, mačiau, liečiau, be proto mylėjau savo dukrą. Esu dėkinga, kad galėjau būti mergytės mama, nors ir labai trumpai.
Labai norėjau mergytės, bijojau, kad nemylėsiu sūnelio, neskraidžiau ant sparnų kai laukiausi, bet... kai gimė tikrai jaučiau , kad aš jam pasaulis, o jis man - stebuklas. Labai myliu visus savo vaikus.
Ir tikrai verta stengtis perlipt tą netekties skausmą, duobę ir bet kokia kaina siekt savo svajonės, bet tik tada kai pasiryšit jog jau laikas, kad jau pribrendot tam laimingam gyvenimui, o visa kita liks praeity, kurios neužmiršit, bet negyvensit ja
Man irgi tuo metų atrodydavo kad aš viena tokia...dabar jau po 3 metų pasikeitė viskas manyje. Reikėjo naujai statyti pasitikėjimą savimi, ryžtingumą, džiaugsmą gyvenimu. Negaliu pasakyti kad esu sveika(psihiškai ). Labai jau trapus mano vidinis pilis..bet esu tvirtai isitikinusi kad Dievas duoda mums tiek kanciu kiek mes galim panešti.
). Labai jau trapus mano vidinis pilis..bet esu tvirtai isitikinusi kad Dievas duoda mums tiek kanciu kiek mes galim panešti.
Labas rytas sutinku su xiuke aplinkiniams tai tiesiog kito nelaime. as irgi noriu kalbeti apie savo vaikus , issikalbeti, bet neturiu kam, tik cia
jelenatnk, [*] Jūsų Angeliukui...
xiuke, atrodo, tarsi kalbėtum mano lūpomis... Man taip pat labai norisi kalbėti apie Ją, prisiminti, papasakoti... o dar labiau tada, kai draugės ima be perstojo visą susitikimą pasakoti, kokie šaunūs yra jų vaikai... aš irgi noriu papasakoti, kokia Ji nuostabi... kaip beprotiškai Ją mylime, rūpinamės, kaip visąlaik mintyse auginame... o aplinkiniai (ir kas keisčiausia, netgi tie, kuriais laikai savo draugais) greitai pamiršta, nes iš tiesų priima tai tiesiog kaip kito nelaimę... nėra linkę nei išklausyti, nei galiausiai paklausti, kaip jautiesi? gal nori pasikalbėti, išsipasakoti? gal bijo?.. o gal tiesiog nemato reikalo savęs apsunkinti...
QUOTE(xiuke @ 2013 10 03, 00:41)
Sakote nereikia užsidaryti, reikia šnekėti, gal ir teisinga, bet bent jau aš neturėjau su kuo kalbėtis šia tema...aplinkiniai žinojo (turbūt) gailėjo ir užjautė, bet kalbėti bijodavo...o man taip norėjosi, norėjosi kalbėtis apie Ją, prisiminti, pasakoti ir galiausiai išsiverkti, deja...gerai, kad tada ieškodama paguodos ir pagalbos radau šias mamas...būčiau ir nežinojusi, kiek daug mamų gyvena ilgesiu, kad tik čia gali tave suprasti ir išklausyti... tikrai būtų buvę sunkiau...nes aplinkiniams tai tiesiog kito nelaimė...
Papildyta:
negalėčiau taip drąstiškai pasielgti Juk kapo neužmirši, kad turi...
tikrai būtų buvę sunkiau...nes aplinkiniams tai tiesiog kito nelaimė...Papildyta:
negalėčiau taip drąstiškai pasielgti
Juk kapo neužmirši, kad turi...xiuke, atrodo, tarsi kalbėtum mano lūpomis... Man taip pat labai norisi kalbėti apie Ją, prisiminti, papasakoti... o dar labiau tada, kai draugės ima be perstojo visą susitikimą pasakoti, kokie šaunūs yra jų vaikai... aš irgi noriu papasakoti, kokia Ji nuostabi... kaip beprotiškai Ją mylime, rūpinamės, kaip visąlaik mintyse auginame... o aplinkiniai (ir kas keisčiausia, netgi tie, kuriais laikai savo draugais) greitai pamiršta, nes iš tiesų priima tai tiesiog kaip kito nelaimę... nėra linkę nei išklausyti, nei galiausiai paklausti, kaip jautiesi? gal nori pasikalbėti, išsipasakoti? gal bijo?.. o gal tiesiog nemato reikalo savęs apsunkinti...
QUOTE(Lu @ 2013 10 03, 09:00)
dieną neišeina praktiškai prisėsti prie pc, mažoji neleidžia
, tad lieka naktis...Papildyta:
QUOTE(jelenatnk @ 2013 10 03, 09:11)
bet esu tvirtai isitikinusi kad Dievas duoda mums tiek kanciu kiek mes galim panešti.
kaip suprantu Jums tikėjimas labai padėjo...o kas dėl kančių, tai manau visi mes žmonės daugiau ar mažiau pakeliam, juk į žemę nesulysi...tenka kažkaip išgyventi...
Papildyta:
QUOTE(Carmenere @ 2013 10 03, 11:44)
gal bijo?..
greičiausiai...
, būna, kad kitus smalsumas nugali ir užklausia nelaimės aplinkybių...aš dar pastebėjau, kad dabar kalbantys žmonės apie mane sako: na tos, kur vaikas numirė, na žinot kai būna pokalbiuose tarp mergaičių ( kai pats nedalyvauji)
...kaip kokia etiketė...
