Dabar kad vyro pussesere pagimde tikrai dziaugiuosi del ju kad viskas gerai, kad pavyko, ji labai gera. Pati turejo gal net 5 persileidimus, visada ateina pas mano angela, net buvo pasodinusi geles, geltonus krokus, pavasari tik pamaciau
. As ja suprantu, ji neturiu kapeliu, o maziukus nors ir visai maziukus prarado
irgi turi savo angelu. Net zodziu nereikia, is zvilgsio mes suprantam viena kita, nors susitinkam pora kartu per metus. O vat vyro brolio zmona
, sunkus atvejis, net nemoku papasakoti, cia tiek galima butu parasyti......., jie ilgai irgi negalejo susilauti vaiku ( 5 metus), ji visada budavo liudna, jei viskas netaip, pyktas toks zmogus atrode, buna supyksta ir nesupranti kas negerai
, nebutinai ant musu , gali tiesiog ant savo vyro, bet tai taip matosi (akivaizdziai demonstravo)
, kada palaidojom savo angela, kazkaip su ja kalbejome, ir ji man tokia sako, bet tau vistiek gerai, tu nors angela turi, o as isai vaiku jokiu neturiu
, ir siaip man visada viskas gerai, o jai viskas visada blogai.
O kada pastojo pagimde tai dabar tokia draugiska, gera, nu negaliu, man tai psichas ima, ir dar vaikui varda dave toki koki as jai sakiau kad bus..... Nu man pykta. Matyt musu laukai energetikos nesutampa visai. Kartais atrodo kada man blogai ji dziaugesi, tada jai gerai, kad kazkam blogiau.