net paciai beskaitant viskas apsiverte, gerai kad viskas gerai . O buti paranoike pirmus metus man berods normalu. As Milaska purciau ne karta....kai dabar pagalvoju net baisu darosi...vaikas sau miega o as ja keliu o ji tokia visa nelaikanti nei galvytes nei rankyciu.....brrr net dabar prisiminus baisu darosi.
Vaziavau sia savaite vel i Santariskes del histologinio tyrimo atsakymo... Puse valandos kovojau pati su savimi, kad galeciau vel ten uzeiti, spaude viska ir gerkle ir sirdi...maniau jau nebepajegsiu, bet sugebejau... isejusi tiesiai vaziavau i kapines, verkiau ne savo balsu ir maniau nebepajegsiu nuo kapelio nueiti. bet dukrytes skambutis ir prasymas kuo greiciau gristi namo jai padeti ruosti namu darbus buvo butent tai ko man reikejo...
Rytoj jau gristu i darba, kartu ir noriu ir nenoriu. Bijau nesusitvarkyti su pavestais darbais, nes susikaupti dar neiseina, bijau nesusitvarkyti su savo emocijomis, kai tema pasisukti link tos, apiue kuria darbe tikrai nenoriu kalbeti...
Siandien labai sunku... Su dukryte kepam obuoliu pyraga ir ji matyt jaucia mano nerima, mano siandienini skausma, todel vis bando prajuokinti, pakutena, elgiasi taip, kad tik nusijuokciau, o kai jai pavyksta netveria pati dziaugsmu. Neisivaizduoju kas gelbeja tas mamytes, kurios neturi salia saves tokio dziaugsmo ir stebuklo bei gyvenimo variklio...
Vakar prasiejau po kapines apziurinedama, gal rasiu koki grazu angeliuko paminkla, idejos savajai mazytei kapeliui papuosti. Net nustebau, kai pamaciau net 3 tokius kapelius su vaikuciu vardais ir vienos dienos data. Nulekiau ir nupirkau kiekvienam po zvakele ir uzdegiau. Atrodo, kad tuos kapelius jau senai belanke, nes geles jau pajuodusios, o zvakes nebedega. Degu ir visu Jusu, angeliuku mamytes, angeliukams zvakeles mintyse, kad jiems taip pat nebutu tamsu, salta ir baisu...
Vaziavau sia savaite vel i Santariskes del histologinio tyrimo atsakymo..angeliukams zvakeles mintyse, kad jiems taip pat nebutu tamsu, salta ir baisu...
laimingai istekejusi as zinau kaip sunku grizti i darba . Manes niekas nieko neklause, pora savaiciu tikrai, veliau bande, bet sakiau kad nenoriu apie tai kalbeti ......, eidavau namo su asarom, nematydavau kelio.....darbe neverkdavau. O namie ......
As irgi pastebejau kad ir pas mus yra daug tokiu angeliuku palaidotu
Apkabinu dar vieną Angeliuko mamytę ir degu žvakutę visiems mūsų Angeliukams (*)... Taip liūdna ir skaudu... Tvirtybės... begalinės... Mūsų Mažiukė mums vienintelė, todėl mane gelbsti tik malda ir visiškas pasitikėjimas D... Neseniai išgirdau kadaise Motinos Teresės ištartus žodžius "Viskas yra malonė". Dar tik mokausi iš visų jėgų viską taip priimti... nors beprotiškai ilgiuosi Jos, mūsų vienintelės... Rugsėjo 14-oji turėjo būti Jos gimtadienis... Laikiausi... Juk Ji jau turi savo gimimo dieną...
Visoms besilaukiančioms mamytėms džiugaus laukimo Mėgaukitės kiekviena akimirka... iš visos širdies...
O as kasdien gyvenu viltim, kad kazkas amzinybej augina Juos...... ir tikejimu kad kazkada as galesiu priglausti juos ir nepaleisti.... , kad jie mane viena grazia diena sutiks ten, mano vaikai, kuriu man taip truksta
Norejau paklausti kokias geles sodinate savo angeliukams ? Kokios spalvos? As nupirkau dabar hiacintus, galvoju pasodinti spalio pradzioje, o pavasari jau bus gelytes , o paskui sodinti kazka kito, kada bus silciau
O dar krokus galima, kaip as nepagalvojau, aciu vaivos juosta Mes irgi sodinsime dabar chrizantemas.... Spriges turejome praeitais metais, labai graziai augo
Sveikos, Mamytės, o aš naktį nubudau, toks sunkumas viduj buvo, atrodo tarsi dustu. Ašaros pradėjo riedėt, man regis, kad sapnavau savo berniuką, pirmą kartą... Ir žinot, staiga atėjo kažkoks suvokimas, kad jis ten ne vienas. Juk yra mamų, kurios neturi galimybės auginti savo vaikiukų, nes mirė ar gimdydamos, ar nėštumo metu, ir dabar yra kartu ir prižiūri, saugo mano ir Jūsų Angeliukus. Gal čia iš serijos Fantastika, nežinau, gal tikrai iš proto einu? Bet pasidarė ramiau ir lengviau širdyje. Kartais atrodo, kad tikrai išprotėjau, tik niekas nepasako...
Pirma karta per 1.5 metu ir as apie tai pagalvojau vakar.......keistos mintim, bet jos ir mane aplanke. Vakar buvau pas gydytoja, sake viskas gerai, dar karta padare tyrymus, atsakymas kita savaite, sake dar reikia sulaukti genetikos rezultatus ir vel galime planuoti. Bet lengviau man netapo, isejusi apsiverkiau. Bijau, nezmoniskai bijau. Dingo viltis tikejimas, negalima taip net galvoti, o man sukasi mintis kad ir vel prarasiu. Pastosiu bet gyvo neturesiu, o as taip nenoriu ....... Vakar kada dare echoskopa , tai vis ziurejau i ekrana, ir galvojau toj pamatysiu maziuka, bet aisku nieko ten nerado ir nieko as ten nepamaciau.
. O buti paranoike pirmus metus man berods normalu. As Milaska purciau ne karta....kai dabar pagalvoju net baisu darosi...vaikas sau miega o as ja keliu o ji tokia visa nelaikanti nei galvytes nei rankyciu.....brrr net dabar prisiminus baisu darosi.
. Manes niekas nieko neklause, pora savaiciu tikrai, veliau bande, bet sakiau kad nenoriu apie tai kalbeti ......, eidavau namo su asarom, nematydavau kelio.....darbe neverkdavau. O namie ......
Kokios spalvos? As nupirkau dabar hiacintus, galvoju pasodinti spalio pradzioje, o pavasari jau bus gelytes 
ir nieko as ten nepamaciau.
