Angelų mamos

#205
QUOTE(rugsėjė @ 2013 09 03, 11:38)
Tikras stebuklas  wub.gif - linksmas, judrus, norintis bendrauti lelius. Kai perrenginėju nakčiai krykščia balsu, jokių nepagrįstų žviegimų, verkimų. Paniurzga kai valgyt, miego ar bendraut nori. Jau nuspėju pagal jo mimikas ko reik.
Labai juokingai išsitempia ir išverčia akis kokiai sekundei  doh.gif  lotuliukas.gif  (išdykauja)

Fainai wub.gif
Smagu,kad geras ,linksmas,sveikas vaikiukas?
O koks vardukas ,jeigu ne paslaptis?
Atsakyti
#206
QUOTE(Lu @ 2013 09 03, 11:44)
Smagu,kad geras ,linksmas,sveikas vaikiukas?
O koks vardukas ,jeigu ne paslaptis?

taip sakant tfu tfu tfu... tiek KMUK, tiek čia gydytoja sako, kad vaikas kaip pagal vadovėlį - aukso viduriukas tiek ūgiu, tiek svoriu, viskas gerai. O man vistiek neramu, vis ieškau prie ko prikibt, baisu kad kas nors neišlystų doh.gif
Mažasis Paulius.
Bet kaip smagu kai vyresnėlis pasako - kaip gerai, kad yra broliukas wub.gif , man jis labai reikalingas... nors pradžioj, dar negimus, buvo pavydo, kad mažajam viską perkam, bet pasikalbėjom, paaiškinau, kad perkam tik tai ko neturim- lovytę, vežimą, o rūbeliai bus jau jo nešioti, nupirksim tik ko trūksta broliui, tada laimingas paliko.
Ir šiaip padėjėjas vyresnėlis thumbup.gif , nors brolio imt neleidžiu ant rankų, bet kai lieka vieni tai jau ir supa ant rankų ir į kėdutę įsideda smile.gif
Nors trūksta poilsio man, bet kai pagalvoju apie dukriuką verysad.gif ... ištverčiau penkis kart tiek kad tik būtume visi kartu
Atsakyti
#207
QUOTE(rugsėjė @ 2013 09 03, 14:56)
taip sakant tfu tfu tfu... tiek KMUK, tiek čia gydytoja sako, kad vaikas kaip pagal vadovėlį - aukso viduriukas tiek ūgiu, tiek svoriu, viskas gerai. O man vistiek neramu, vis ieškau prie ko prikibt, baisu kad kas nors neišlystų  doh.gif
Mažasis Paulius.
Bet kaip smagu kai vyresnėlis pasako - kaip gerai, kad yra broliukas  wub.gif , man jis labai reikalingas... nors pradžioj, dar negimus, buvo pavydo, kad mažajam viską perkam, bet pasikalbėjom, paaiškinau, kad perkam tik tai ko neturim- lovytę, vežimą, o rūbeliai bus jau jo nešioti, nupirksim tik ko trūksta broliui, tada laimingas paliko.
Ir šiaip padėjėjas vyresnėlis  thumbup.gif , nors brolio imt neleidžiu ant rankų, bet kai lieka vieni tai jau ir supa ant rankų ir į kėdutę įsideda  smile.gif
Nors trūksta poilsio man, bet kai pagalvoju apie dukriuką  verysad.gif ... ištverčiau penkis kart tiek kad tik būtume visi kartu

Klaustuka truputu ne vietoj padejau doh.gif blush2.gif
Man ypač baisu kada verkdavo ar kai sirgo.Bet dabar jau viskas gerai.Nuraminu save.Verkia dėl dantukų,arba jeigu pilvelį pučia.Vis dar bėdos su pilvu Kerniui.
Labai gražus vardas wub.gif
Mano madam irgi labai pavydėjo,net ėjom pas psichologą.Sakė,kad normalu iki pusės metų pavydas ir kiti dalykai.Sakydavo,kad aš jos nebemyliu ir t.t
O dabar irgi brolio nepalieka ramybėj .vis kartoja,kad ar žinai kaip aš tave myliu wub.gif
Šiuo metu ir man poilsio trūksta,nes naktinis miegas labai suprastėjo,bet kaip tu sakai,kad pagalvoji apie išėjusį vaiką ir toliau varai.....

Atsakyti
#208
Netycia isgirdau dainos zodzius.Cia kiekvienai turbut Angelo mamai tinka..........

Tu taip toli
mano sapnuose
mano mintyse
mano liudesy
Tu taip toli
net naktimis guliu atmerktom akim
Tu neateini........... verysad.gif
Atsakyti
#209
Pas savo psichologe klausiau, kodel man nepavyksta Jos susapnuoti. Tai atsakymas buvo toks, kad kuo daugiau nemiego metu apie Ja galvoju, tuo mazesne tikimybe Ja susapnuoti, kadangi nakties metu smegenys reikalauja poilsio ir bent minimaliai atsijungia nuo minciu, kuriomis gyvenu diena. Psichologe patvirtino, kad bus laikas, kai minciu bus maziau ir tada tiketina, kad tai persikels i sapnus nakti.

Vakar savo dukryte isleidom i mokykla - ji jau pirmokele. Bet ta diena buvo beprotiskai sunki, nes visa diena lipau per save - dziaugsmas matant savo vaika jau toki didele zengiant nauja etapa ir kartu mintys apie Ja, savo mazyle, kad Jos nebeteks isleist i pirmokeles, kad visi dziaugsmai bus neisgyventi, nepajausti...
O galiausiai vakare sulaukiau skambucio is darbovietes filialo ne tame, kuriame dirbu, bet su kurio kolektyvu labia susibendravome su klausimu "kada gi galesim atlekt aplankyt ir pasigrozet tavo dukruzele" visiskai ismuse is pusiausvyros. Verkiau pasislepusi vonioje, kad nesugadinciau namiskiams nuotaikos, o tas skausmas vis augo ir augo. Tokiomis akimirkomis nezinau kaip save suvaldyti, kaip sutramdyti. Psichologe moko valdyti savo emocijas, taciau, kai jos pasiekia tokia riba, tiesiog nebesusitvarkau...

Atsakyti
#210
As irgi apie tai galvoju,kad as negalesiu isleisti i mokykla, nepirksiu knygu ir sasiuviniu ir kad jie niekada netures rugsego1d. taip pat kaip ir kitu svenciu. Idomiai psichologe paaiskino,man kazkaip kitaip. Daugiau galvoju,daugiau sapnuoju. Bet dazniausiai tai kosmarai,kad ji negyva,ir kapai..daktarai,nestumai. Gal tik apie men. tu sapnu kiekis sumazejo. Nes mano vestas apsirgo,labai pergyvenau,tai labai daznai sapnuodavau ji. Kada ruosemes eiti i krikstynas as gal 3 kartus sapnavau kad mes jau ten. Kad klausia kodel atejau be vaiku savo...
Papildyta:
Laimingai istiekejusi as isivaizduoju kaip sunku,kiek minciu..ir tas skambutis verysad.gif ,kaip typia. Norejau paklausti,ar psichologas padeda? Ar lengviau? Irgi galvojau kad man reikia psichologo,bet kartais atrodo,kad psichiatro.
Papildyta:
Bet tiesa pasakius man sitie namuciai labai padeda. Cia galime rasyti apie savo angeliukus, ir ne tik... Pvz. As net nebuciau ejusi i krikstynas,jei ne kitos mamytes,įteise prota. blush2.gif
Atsakyti
#211
laimingai istekejusi,ar tikrai padeda psichologas?
nes man atrodo,kad tada tikrai niekas nebutu padejes.Ta skausma reikia iskenteti,isjausti,isgyventi .Neslepti jo.Tada tik po truputi darosi lengviau......Cia mano nuomone.
Aisku,as pati kritau i duobe po 7 men,tada jau ir vaistu reikejo
Atsakyti
#212
Man siule pas psichologa,bet atsisakiau, pasakiau kad ka jis gali zinoti kas tai yra? is knygu? Kad tai suprasti reikia ta pati isgyventi,del to atejau cia. Niekas geriau nesupras,negu mama kuri turi angela. verysad.gif
Papildyta:
Bet cia yra mano nuomone,gal tikrai psichologas padeda,gal lengviau susitaikyti,susigyventi su praradimu. Butu labai idomu suzinoti blush2.gif
Atsakyti
#213
Bent jau man padeda ir net labai. Grizus is ligonines namo (ten isbuvau para) kita diena palaidojom savo dukryte. Nuo iszengimo is ligonines, to beprotisko skausmo ir tustumos jausmo, jausmo, kad Ja palieku ir pan. man pradejo suktis filmukas - tas filmukas kazkokiu vaizdu derinys nuo atvykimo i ligonine iki zemes kritimu ant karstelio.... Ir tas mano vadinamas filmukas sukosi kiek norejo ir kada norejo. Namiskiai pastabejo, kad nebereguoju i aplinka, o man buvo aisku, kad kai eina tas filmukas, as tarsi nebesu cia ir dabar, visiskai atsijungiu nuo supancios aplinkos. Namiskiai iskart nuvede pas psichologa, ir jiems esu dekinga, nes pagalba yra labai svarbi. Jau dabar ismokau sustabdyti ta filmuka, isjungti ji, neleisti jam pradet suktis kada jis nori. Taip pat mokausi sugebet atitolinti jausmus, kai jauciu, kad jau jie ima virsu. Taip pat visas issikalbejimas, bei psichologes paaiskinimas del mano busenos man paciai yra svarbu, nes kartais man rodos, kad nuvaziavo stogas...

Atsakyti
#214
QUOTE(laimingai_istekejusi @ 2013 09 04, 09:16)
kartais man rodos, kad nuvaziavo stogas...

jei ištiesų nuvažiuotų, nebegalvotai apie tai 4u.gif
aš ir tą filmą kasvakarą žiūrėjau 3 mėnesius. Man susiimt padėjo "aštrus" pokalbis su vyru ir sapnas apie krikšto mamą. O psichologai ką žinau, kalbėjau dėl vaiko mokykloj, tai pasakė - teisingai galvojat, teisingai kalbat, teisingai darot. Bet čia jau kaip kam, vieniem labai reikia, kitiem šiaip sau, tretioem nereikia
Atsakyti
#215
QUOTE(Lu @ 2013 09 04, 08:42)
laimingai istekejusi,ar tikrai padeda psichologas?
nes man atrodo,kad tada tikrai niekas nebutu padejes.Ta skausma reikia iskenteti,isjausti,isgyventi .Neslepti jo.Tada tik po truputi darosi lengviau......Cia mano nuomone.
Aisku,as pati kritau i duobe po 7 men,tada jau ir vaistu reikejo


Visiskai sutinku, kad ta reikia isgyvent, isjausti, galbut isverkti ir kitaip isgedeti. Bet namie as jauciu dideli STOP asaroms, liudesiui. Tiek vyras, tiek mama nuolat kartoja, kad turiu ir privalau buti stipri del vyresneles dukros. O ir ji pati vis kartoja "mama neliudek, tik mama neverk, tik mama nusisypsok". Kasdienis vaziavimas ant kapelio man suteikia ne tik galimybe pajausti savo angeliuka, pasakyti Jai viska, kad myliu, kad ilgiuosi, bet kartu ir ta zona, kad galiu issiverkti... Tad mano gedejimas nera visai atviras, nes privalau buti stipri del salia manes esanciu.
Issikalbejimai pas psichologe taip pat yra galimybe ne tik issikalbeti, bet kartu ir geriau suvokti savo jausmus...

QUOTE(Anggell @ 2013 09 04, 09:13)
Man siule pas psichologa,bet atsisakiau, pasakiau kad ka jis gali zinoti kas tai yra? is knygu? Kad tai suprasti reikia ta pati isgyventi,del to atejau cia. Niekas geriau nesupras,negu mama kuri turi angela. verysad.gif
Papildyta:
Bet cia yra mano nuomone,gal tikrai psichologas padeda,gal lengviau susitaikyti,susigyventi su praradimu. Butu labai idomu suzinoti blush2.gif


Nei vienas zmogus, kuris to neisgyveno ir negali zinoti, tik gali nujausti, kas tai per skausmas. Taciau siuo atveju psichologo pagalba gali labiau suprasti kas vyksta. Atvirai sakau, kad buvo dienu, kai jau suabejojau ar su mano psichika viskas gerai, bet specialisto ivertinimas ir paaiskinimas, kad tai kas vyksta yra normal, tikrai nuramina. Taip, skausmas ar tu vaiksciosi ar nevaiksciosi pas psichologa, nesumazes, ta ka reikia isgyventi ir isjausti niekur nedings, bet...
Atsakyti
#216
QUOTE(laimingai_istekejusi @ 2013 09 04, 09:30)


Viskas gerai 4u.gif Svarbu,Tau tai tinka,padeda. 4u.gif
Atsakyti