QUOTE(evelinute @ 2013 08 27, 21:27)
Jauciuos tokia beviltiska.. Vakar viena drauge pasigimde,siandien kita.. Dar suzinojau,kad artima giminaite laukiasi.. Guliu ir balsu verkiu.. Vyras isvykes,grizta tik savaitgaliais,o as vakarais,naktimis vietos nerandu sau.. Verkiu,rekiu....Nesuprantu uz ka mums tokia kancia.. Kodel 5 metus laukus vistiek turejo ta stebukla atimt?? Kodel esu tokia beviltiska,kad negaliu isnesiot vaiko... Nekenciu saves.. Buvau tokia stipri du menesius ir va... Paluzau..... bijau jau pati saves.. Bijau,kad ateis vakaras ir vel bus tas pats... Verkimas,tas beviltiskumo jausmas ir klausimas - kodel.....
Aš lygiai taip pat jaučiuosi,beviltiska ir tuščia,atrodo viduje nieko neliko,tuštuma,atėmė viska kas buvo švenčiausia,gražiausia....o mes tik norejome tikros seimos...,jauciuosi nieko verta....