bijau jau pati saves.. Bijau,kad ateis vakaras ir vel bus tas pats... Verkimas,tas beviltiskumo jausmas ir klausimas - kodel..... 
Jauciuos tokia beviltiska.. Vakar viena drauge pasigimde,siandien kita.. Dar suzinojau,kad artima giminaite laukiasi.. Guliu ir balsu verkiu.. Vyras isvykes,grizta tik savaitgaliais,o as vakarais,naktimis vietos nerandu sau.. Verkiu,rekiu....Nesuprantu uz ka mums tokia kancia.. Kodel 5 metus laukus vistiek turejo ta stebukla atimt?? Kodel esu tokia beviltiska,kad negaliu isnesiot vaiko... Nekenciu saves.. Buvau tokia stipri du menesius ir va... Paluzau..... bijau jau pati saves.. Bijau,kad ateis vakaras ir vel bus tas pats... Verkimas,tas beviltiskumo jausmas ir klausimas - kodel.....
bijau jau pati saves.. Bijau,kad ateis vakaras ir vel bus tas pats... Verkimas,tas beviltiskumo jausmas ir klausimas - kodel.....
QUOTE(laimingai_istekejusi @ 2013 08 27, 18:58)
Taip ir kerta per sirdi pamacius nauja nika.......
Labai uzjauciu,labai
Gaila,kad ir tau teko tokia dalia.......
QUOTE(evelinute @ 2013 08 27, 21:27)
Dar labai mazai laiko praejo.zinau,kad tau labai skauda.
O neiseitu pas mama pabut tas dienas kol vyro nera,ar drauges kokios pasikviest pernakvot
Lu,siuo metu gyvenu su tevais. Zmoniu aplink daug,bet nei vieno nenoriu matyt. Nei vienam zmogui neparodau to silpnumo.. Darbe,su namiskiais ar draugais esu visai kitas zmogus... Atsiveriu tik vyrui.. taip ir banguojam gyvenime... Tai atsiranda viltis,tai vel duzta i sipulius.....
taip ir banguojam gyvenime... Tai atsiranda viltis,tai vel duzta i sipulius.....
QUOTE(laimingai_istekejusi @ 2013 08 27, 19:58)
negaliu Ja, mazyte ir bejegia, pasirupinti
Begalinė užuojauta...
skaitydama Jūsų istoriją, kažkiek atpažinau save, tiek panašių jausmų (matyt daugumos Angelų mamų ), mano Mergytė liepos 15d. , prieš 3metus taip išėjo...
tik man pasakė: vaisius žuvęs...o toliau jau viską žinote... siaubinga diena, siaubinga žinia, kuri paženklina gyvenimą ir sužeidžia sielą negrįžtamai...ar nustatė jau dėl ko taip atsitiko? kai paminėjote nėščiųjų diabetą, tai gal dėl jo? nes man nėštumo metu niekas jo nenustatė, todėl ir praradau Ją paskutinę savaitę
Papildyta:
QUOTE(evelinute @ 2013 08 27, 22:27)
tik ašaros ir gelbsti mus...
Viltis-tai lankai, kurie neleidžia sprogti širdžiai...
vakar vyras paleido Gyčio P. dainą - Dukrai, tai apsiverkiau, graži, bet labai skaudina...
QUOTE(rugsėjė @ 2013 08 07, 14:49)
elkitės kaip tinkamos, tik atsisakydamos vykti su vyru jūs jį atitolinat nuo saves.
Mano vyras pasakė - arba kartu arba nė vienas. Kadangi gerbiu ir branginu savo šeimą perlipu per savo principus dėl man brangiausių žmonių.
Lengviausia "plaukiot tam mėšle", bet jei nori išsaugot šeimą reikia stengtis.
Manau svarbu gyvenime rasti kompromisus, o ne skelbt ultimatumus
Mano vyras pasakė - arba kartu arba nė vienas. Kadangi gerbiu ir branginu savo šeimą perlipu per savo principus dėl man brangiausių žmonių.
Lengviausia "plaukiot tam mėšle", bet jei nori išsaugot šeimą reikia stengtis.
Manau svarbu gyvenime rasti kompromisus, o ne skelbt ultimatumus
sutinku su pasakymu
QUOTE(laimingai_istekejusi @ 2013 08 27, 18:58)
labas visoms angeliuku mamytems,
Noreciau prisijungti i Jusu gretas, nes zinau, kad niekas geriau uz Jus, isgyvenancias savo vaikuciu netekti nepazista to begalinio skausmo...
Noreciau prisijungti i Jusu gretas, nes zinau, kad niekas geriau uz Jus, isgyvenancias savo vaikuciu netekti nepazista to begalinio skausmo...
Aš dar ilgai tarp mažylių ieškojau savojo... kiekvienas praeiname savo kančios ir gijimo kelią...
Žinot, vienas žymus žmogus man pasakė: neleisk, kad tau linkėtų stiprybės, nes tuomet gausi vis dar ir dar (nes stipri esi ir gali panešti), tad ir dabar palinkėsiu greičiau atrasti tą išgijimo kelią...
Labai džiaugiuosi Rugsėjės pergale laimėjus karą
taip pat Tauškutės 
Liūdna, kad jungiasi prie šio skyrelio vis dar daug naujokių
Vasaros pradžioje pamačiau II juosteles, norėjosi šokinėti iš laimės, tačiau neilgai... nebėra...
Aš vis dar pasimetusi savo gyvenimo kryžkelėje, stengiuosi gyventi šia diena, mylėti save... deja, kuo toliau, tuo sunkiau stengtis išlaikyti griūvančią, lyg kortų namelis, šeimą. Vyras labai nori išsaugoti šeimą, tik aš nebežinau ar pajėgsiu... ar aš to noriu?.. ar galiu atleisti?.. ar sugebėsiu atleisti?
Kai ėjau gijimo keliu šitame skyrelyje, pati sau sakiau: kai Bona_pari susilauks vaikelio, tada ir aš bandysiu (įvykdyta
), po to pasakiau, kad pirma turi pasisekti mano bendramokslei, nes jai Kaune buvo pasakyta, kad neturės vaikų, tačiau vietinė ginekologė ramino, kad viskas įmanoma - dabar turi sūnų. Tada buvo Rugsėjos eilė nes man atrodė, kad jom visom reikėjo labiau nei man... (Bona_pari, Rugsėje - nepykit, tiesiog kėliau sau tokius žingsnelius) Viskas pagal planą Taigi, dabar sėdžiu ir galvoju, ką dar praleidau, kam dar svarbiau susilaukti už mane? Ir nusprendžiau, kad dabar jau mano eilė! Manau po trijų praradimų iš eilės, po akibrokštų šeimoje, nusipelniau gyventi geriau 
Taigi, šluostausi ašaras ir kylu į kovą su savo, vis dar man nenorinčiu paklusti, kūnu. Aš sūpuosiu ir myluosiu savo mažylį ant rankų! Ir net tos prakeiktos mm, niekaip nesugebančios laiku ateiti, man nesutrukdys!
Laimingai istekejusi uzjauciu, stypriai apkabinu , kaip skaudu skaityti, verkiu .... 
, gaila kad butent taip turime susipazinti, butent cia.....
Evelinute mano vyras irgi yra isvaziaves, ir bus tik savaitgaliais, ir taip 7 sav. as tave puikiai suprantu. Griztu namo, laukia tik gyvunai, jie laimingi , dziaugiasi, iseinu i lauka, paskui maitinu juos, paskui kartu ilsimes, paskui vel i lauka pries miega, o taip namie tylu, ramu, tik su jais pasikalbeti galiu, jie tik nieko neatsako, Vyras sake, tai drauge kokia pasikviesk, o as nenoriu, man geriau vienai, nieko nenoriu matyti. Net kartais kas paskambina tingiu kalbeti......Neverkiu kas dien. O siandien toki sapna nenormalu sapnavau, laudojau 4 naujagimius, tik nezinau kieno, ir galvoju sapne, idomu kaip mano princese atrode. ( Nes realiai as ir nebuvau per laidotuves, gulejau ligoninej dar)
Papildyta:
O mes jau si sestadieni i krikstynas .......
, kaip skaudu skaityti, verkiu .... , gaila kad butent taip turime susipazinti, butent cia..... Evelinute mano vyras irgi yra isvaziaves, ir bus tik savaitgaliais
, ir taip 7 sav. as tave puikiai suprantu. Griztu namo, laukia tik gyvunai, jie laimingi , dziaugiasi, iseinu i lauka, paskui maitinu juos, paskui kartu ilsimes, paskui vel i lauka pries miega, o taip namie tylu, ramu, tik su jais pasikalbeti galiu, jie tik nieko neatsako, Vyras sake, tai drauge kokia pasikviesk, o as nenoriu, man geriau vienai, nieko nenoriu matyti. Net kartais kas paskambina tingiu kalbeti......Neverkiu kas dien. O siandien toki sapna nenormalu sapnavau, laudojau 4 naujagimius, tik nezinau kieno, ir galvoju sapne, idomu kaip mano princese atrode. ( Nes realiai as ir nebuvau per laidotuves, gulejau ligoninej dar)Papildyta:
O mes jau si sestadieni i krikstynas .......
QUOTE(rencė @ 2013 08 28, 00:46)
Taigi, šluostausi ašaras ir kylu į kovą su savo, vis dar man nenorinčiu paklusti, kūnu. Aš sūpuosiu ir myluosiu savo mažylį ant rankų! Ir net tos prakeiktos mm, niekaip nesugebančios laiku ateiti, man nesutrukdys!
Valio,uz tavo geras ,pozityvias mintis.Tik i prieki su tokiomis mintimis.Kaip dziugu skaityti
Laikau kumscisu uz Jus,uz Jusu laime,kad tik kuo greiciau QUOTE(Anggell @ 2013 08 28, 09:38)
Viskas bus gerai
papasakok poto kaip sekesi
Taip taip butinai papasakosiu
rencė as irgi laikysiu kumscius uz Jus, 
ir laabai lauksime geru naujienu 
rencė as irgi laikysiu kumscius uz Jus,
ir laabai lauksime geru naujienu
QUOTE(laimingai_istekejusi @ 2013 08 27, 15:58)
labas visoms angeliuku mamytems,
Noreciau prisijungti i Jusu gretas, nes zinau, kad niekas geriau uz Jus, isgyvenancias savo vaikuciu netekti nepazista to begalinio skausmo...
Esu dvieju vaikuciu mama - pirmosios dukrytes susilaukeme 2006 m. sauletaji rudeni. Visada su vyru viska darydavome pagal gerai apgalvotus planus. Antraji vaikeli planavome, kai dukryte eis i pirmaja klase. Viskas sklandziai klostesi - pastojau lengvai ir greitai. Nestumas buvo pakankamai sklandus (isskyrus tai, kad nustatytas nesciuju deabetas, taciau ir su juo labai gerai pavyko susitvarkyti per dieta). Laukem savo antrosios dukrytes liepos 22 d., kuri sutapo su mano gimtadieniu. Dar nuvykus liepos 12 d. i gimdymo namus apziurai, buvau nuraminta, kad vaikelis auga, viskas gerai ir jokiu gimdymo pozymiu nematyti. Tad ramiai grizau namo su nurodymu neprasidejus gimdymui liepos 21 d. atvykti i gimdymo namus ir liepos 22 d. susilaukti savo didziausios gimtadienio dovanos, kokia tik galiu gauti
Nezinau kodel, taciau visada, o ypac nestumo pabaigoje jauciau, kad liepos 17 d. bus kazkuo labai svarbi, taciau net sapnuose negalejau galvoti, kad si nuojauta yra baisiausia, kas gali nutikti.
Liepos 16 d. ryta kaip visada atsikelusi labinausi su pilvelio gyventoja, ji nudziugino savo judesiukais (tik tada dar nezinojau, kad tai turbut buvo jos atsisveikinimas su manimi ir siuo pasauliu ) visa diena buvo iprasta, tik po pietu eme darytis neramu, kodel mano mazyle nesimakaluoja - kalbinau, bandziau guleti ir ant vieno sono, ir ant kito, bet nesulaukiau nei vieno spyrio. Nuvykome i gimdymo namus. Net neisivaizduojate, kokia rami i juos vaziavau - jokios panikos, jokio nerimo, vis kartojau vyrui, kad tokia vidine ramuma mane ima bauginti. Priimamajame bande nustatyti tonusus, taciau nepavyko, netrukus atejes gydytojas echoskopu vos pridejes prie pilvo tare sirdele nebeplaka. Nors gydytojas tai pasake tik karta, taciau sie zodziai skambejo dar ilgai ilgai ilgai
Neklausiau nei kodel, nei kaip, tik girdejau tuos zodzius. Toliau viskas vyko taip, kad dariau tai ka sake
Liepos 17 d. nakti gime dukryte. Gydytojai pasakius saunuole, pagimdei visa kiek tik galedama bandziau isgirsti jos verksma, nors galvoje nesustojo skambeti sirdele nebeplaka. Verksmo neisgirdau, tik gydytojos zodzius apie laika, svori ir ugi. Ja paliesti ir pamatyti galejau tik sekunde, taciau ir dabar Ja regiu tokia grazute, uzmerktomis akytemis ir praverta burnyte
Su siuo vaizdu uzmiegu ir keliuos. Perkelta i palata kas karta prasiverus durims vis tikejausi, kad atnesa Ja, mano dukryte, mano princesele
Deja, tas taip ir neivyko
Tik dabar suprantu, kad suvokimas tu iki siol kartais skambanciu zodziu sirdele nebeplaka prasme supratau vos zengusi pro ligonines duris, kai apeme neispasakytas tustumos, veriancio vidinio skausmo jausmas Tas jausmas taip palauze, kad nebegalejau toliau nei zingsnio pati zengti
Kiekviena vakara guluosi su viltimi, kad prabudus galesiu atsidusti, kad visa tai tik sapnas, labia baisus sapnas Ir kiekviena ryta netenku vilties supratus, kad tai realybe, kad netekau to, kas yra brangiausia
Jegu keltis is lovos ir bandyti eiti pirmyn teikia tik dukryte, artimuju, ypac vyro ir mamos parama.
Kiekviena diena vaziuoju pas savo angeliuka ant kapelio, kalbuosi su ja ir prasau, kad tik ja kas saugotu, kad tik panesiotu jei verks, kad tik jai nebutu salta ir baisu Bandau is visu jegu tiketi, kad ji yra salia manes, kazkur visai salia. Jos prasau saugoti sesute, teveli ir mane, o ypac save pacia.
Tas skausmas, tas suvokimas apie netekti ir tustuma kartais atrodo yra toks nepakeliamas, kad norisi pabegti, norisi nebetiketi Dar kartais pagaunu save nenorincia suvokti to, kas ivyko, gyvenancia kazkokiomis suduzusiomis svajonemis Skaudziausia, kad nezinau kaip Ji, negaliu Ja, mazyte ir bejegia, pasirupinti
Noreciau prisijungti i Jusu gretas, nes zinau, kad niekas geriau uz Jus, isgyvenancias savo vaikuciu netekti nepazista to begalinio skausmo...
Esu dvieju vaikuciu mama - pirmosios dukrytes susilaukeme 2006 m. sauletaji rudeni. Visada su vyru viska darydavome pagal gerai apgalvotus planus. Antraji vaikeli planavome, kai dukryte eis i pirmaja klase. Viskas sklandziai klostesi - pastojau lengvai ir greitai. Nestumas buvo pakankamai sklandus (isskyrus tai, kad nustatytas nesciuju deabetas, taciau ir su juo labai gerai pavyko susitvarkyti per dieta). Laukem savo antrosios dukrytes liepos 22 d., kuri sutapo su mano gimtadieniu. Dar nuvykus liepos 12 d. i gimdymo namus apziurai, buvau nuraminta, kad vaikelis auga, viskas gerai ir jokiu gimdymo pozymiu nematyti. Tad ramiai grizau namo su nurodymu neprasidejus gimdymui liepos 21 d. atvykti i gimdymo namus ir liepos 22 d. susilaukti savo didziausios gimtadienio dovanos, kokia tik galiu gauti
Nezinau kodel, taciau visada, o ypac nestumo pabaigoje jauciau, kad liepos 17 d. bus kazkuo labai svarbi, taciau net sapnuose negalejau galvoti, kad si nuojauta yra baisiausia, kas gali nutikti.
Liepos 16 d. ryta kaip visada atsikelusi labinausi su pilvelio gyventoja, ji nudziugino savo judesiukais (tik tada dar nezinojau, kad tai turbut buvo jos atsisveikinimas su manimi ir siuo pasauliu
) visa diena buvo iprasta, tik po pietu eme darytis neramu, kodel mano mazyle nesimakaluoja - kalbinau, bandziau guleti ir ant vieno sono, ir ant kito, bet nesulaukiau nei vieno spyrio. Nuvykome i gimdymo namus. Net neisivaizduojate, kokia rami i juos vaziavau - jokios panikos, jokio nerimo, vis kartojau vyrui, kad tokia vidine ramuma mane ima bauginti. Priimamajame bande nustatyti tonusus, taciau nepavyko, netrukus atejes gydytojas echoskopu vos pridejes prie pilvo tare sirdele nebeplaka. Nors gydytojas tai pasake tik karta, taciau sie zodziai skambejo dar ilgai ilgai ilgai
Neklausiau nei kodel, nei kaip, tik girdejau tuos zodzius. Toliau viskas vyko taip, kad dariau tai ka sake
Liepos 17 d. nakti gime dukryte. Gydytojai pasakius saunuole, pagimdei visa kiek tik galedama bandziau isgirsti jos verksma, nors galvoje nesustojo skambeti sirdele nebeplaka. Verksmo neisgirdau, tik gydytojos zodzius apie laika, svori ir ugi. Ja paliesti ir pamatyti galejau tik sekunde, taciau ir dabar Ja regiu tokia grazute, uzmerktomis akytemis ir praverta burnyte
Su siuo vaizdu uzmiegu ir keliuos. Perkelta i palata kas karta prasiverus durims vis tikejausi, kad atnesa Ja, mano dukryte, mano princesele
Deja, tas taip ir neivyko
Tik dabar suprantu, kad suvokimas tu iki siol kartais skambanciu zodziu sirdele nebeplaka prasme supratau vos zengusi pro ligonines duris, kai apeme neispasakytas tustumos, veriancio vidinio skausmo jausmas Tas jausmas taip palauze, kad nebegalejau toliau nei zingsnio pati zengti
Kiekviena vakara guluosi su viltimi, kad prabudus galesiu atsidusti, kad visa tai tik sapnas, labia baisus sapnas Ir kiekviena ryta netenku vilties supratus, kad tai realybe, kad netekau to, kas yra brangiausia
Jegu keltis is lovos ir bandyti eiti pirmyn teikia tik dukryte, artimuju, ypac vyro ir mamos parama.
Kiekviena diena vaziuoju pas savo angeliuka ant kapelio, kalbuosi su ja ir prasau, kad tik ja kas saugotu, kad tik panesiotu jei verks, kad tik jai nebutu salta ir baisu Bandau is visu jegu tiketi, kad ji yra salia manes, kazkur visai salia. Jos prasau saugoti sesute, teveli ir mane, o ypac save pacia.
Tas skausmas, tas suvokimas apie netekti ir tustuma kartais atrodo yra toks nepakeliamas, kad norisi pabegti, norisi nebetiketi Dar kartais pagaunu save nenorincia suvokti to, kas ivyko, gyvenancia kazkokiomis suduzusiomis svajonemis Skaudziausia, kad nezinau kaip Ji, negaliu Ja, mazyte ir bejegia, pasirupinti
Apkabinu Tave, daug stiprybes Jums
Kaip viskas pazystama, atrodo, kad lyg vakar butu viskas nutike.. Laikykites
Papildyta:
QUOTE(rencė @ 2013 08 27, 21:46)
sutinku su pasakymu
Aš dar ilgai tarp mažylių ieškojau savojo... kiekvienas praeiname savo kančios ir gijimo kelią...
Žinot, vienas žymus žmogus man pasakė: neleisk, kad tau linkėtų stiprybės, nes tuomet gausi vis dar ir dar (nes stipri esi ir gali panešti), tad ir dabar palinkėsiu greičiau atrasti tą išgijimo kelią...
Labai džiaugiuosi Rugsėjės pergale laimėjus karą taip pat Tauškutės
Liūdna, kad jungiasi prie šio skyrelio vis dar daug naujokių
Vasaros pradžioje pamačiau II juosteles, norėjosi šokinėti iš laimės, tačiau neilgai... nebėra...
Aš vis dar pasimetusi savo gyvenimo kryžkelėje, stengiuosi gyventi šia diena, mylėti save... deja, kuo toliau, tuo sunkiau stengtis išlaikyti griūvančią, lyg kortų namelis, šeimą. Vyras labai nori išsaugoti šeimą, tik aš nebežinau ar pajėgsiu... ar aš to noriu?.. ar galiu atleisti?.. ar sugebėsiu atleisti?
Kai ėjau gijimo keliu šitame skyrelyje, pati sau sakiau: kai Bona_pari susilauks vaikelio, tada ir aš bandysiu (įvykdyta ), po to pasakiau, kad pirma turi pasisekti mano bendramokslei, nes jai Kaune buvo pasakyta, kad neturės vaikų, tačiau vietinė ginekologė ramino, kad viskas įmanoma - dabar turi sūnų. Tada buvo Rugsėjos eilė nes man atrodė, kad jom visom reikėjo labiau nei man... (Bona_pari, Rugsėje - nepykit, tiesiog kėliau sau tokius žingsnelius) Viskas pagal planą Taigi, dabar sėdžiu ir galvoju, ką dar praleidau, kam dar svarbiau susilaukti už mane? Ir nusprendžiau, kad dabar jau mano eilė! Manau po trijų praradimų iš eilės, po akibrokštų šeimoje, nusipelniau gyventi geriau Taigi, šluostausi ašaras ir kylu į kovą su savo, vis dar man nenorinčiu paklusti, kūnu. Aš sūpuosiu ir myluosiu savo mažylį ant rankų! Ir net tos prakeiktos mm, niekaip nesugebančios laiku ateiti, man nesutrukdys!
Aš dar ilgai tarp mažylių ieškojau savojo... kiekvienas praeiname savo kančios ir gijimo kelią...
Žinot, vienas žymus žmogus man pasakė: neleisk, kad tau linkėtų stiprybės, nes tuomet gausi vis dar ir dar (nes stipri esi ir gali panešti), tad ir dabar palinkėsiu greičiau atrasti tą išgijimo kelią...
Labai džiaugiuosi Rugsėjės pergale laimėjus karą
taip pat Tauškutės Liūdna, kad jungiasi prie šio skyrelio vis dar daug naujokių
Vasaros pradžioje pamačiau II juosteles, norėjosi šokinėti iš laimės, tačiau neilgai... nebėra...
Aš vis dar pasimetusi savo gyvenimo kryžkelėje, stengiuosi gyventi šia diena, mylėti save... deja, kuo toliau, tuo sunkiau stengtis išlaikyti griūvančią, lyg kortų namelis, šeimą. Vyras labai nori išsaugoti šeimą, tik aš nebežinau ar pajėgsiu... ar aš to noriu?.. ar galiu atleisti?.. ar sugebėsiu atleisti?
Kai ėjau gijimo keliu šitame skyrelyje, pati sau sakiau: kai Bona_pari susilauks vaikelio, tada ir aš bandysiu (įvykdyta
), po to pasakiau, kad pirma turi pasisekti mano bendramokslei, nes jai Kaune buvo pasakyta, kad neturės vaikų, tačiau vietinė ginekologė ramino, kad viskas įmanoma - dabar turi sūnų. Tada buvo Rugsėjos eilė nes man atrodė, kad jom visom reikėjo labiau nei man... (Bona_pari, Rugsėje - nepykit, tiesiog kėliau sau tokius žingsnelius) Viskas pagal planą Taigi, dabar sėdžiu ir galvoju, ką dar praleidau, kam dar svarbiau susilaukti už mane? Ir nusprendžiau, kad dabar jau mano eilė! Manau po trijų praradimų iš eilės, po akibrokštų šeimoje, nusipelniau gyventi geriau Taigi, šluostausi ašaras ir kylu į kovą su savo, vis dar man nenorinčiu paklusti, kūnu. Aš sūpuosiu ir myluosiu savo mažylį ant rankų! Ir net tos prakeiktos mm, niekaip nesugebančios laiku ateiti, man nesutrukdys!Rence tavo pozytivumas kelia ir man upa! Linkiu tau kuo greiciau sulaukt sitos dienos
Rence Vilties ir tikėjimo, pamatysi viskas bus gerai
Su šiuo mažyliu dar prieš pastojant aš jau žinojau, kad viskas bus gerai ir kai gydytoja primygtinai siūlė vaisiaus vandenų tyrimą atsisakiau kategoriškai sakydama, kad aš žinau jog viskas gerai šiam kleckui . O su dukryte ir po jos buvusiu nėštumu jaučiau kažkokį vidinį nerimą, gal tai nuojauta dėl nelaimių.
Bet svarbiausia tikėti kad bus gerai ir tik gerai, nepasiduok ir viskas grš su kaupu
Vilties ir tikėjimo, pamatysi viskas bus gerai Su šiuo mažyliu dar prieš pastojant aš jau žinojau, kad viskas bus gerai ir kai gydytoja primygtinai siūlė vaisiaus vandenų tyrimą atsisakiau kategoriškai sakydama, kad aš žinau jog viskas gerai šiam kleckui
. O su dukryte ir po jos buvusiu nėštumu jaučiau kažkokį vidinį nerimą, gal tai nuojauta dėl nelaimių.Bet svarbiausia tikėti kad bus gerai ir tik gerai, nepasiduok ir viskas grš su kaupu
QUOTE(rugsėjė @ 2013 08 28, 14:00)
Rence Vilties ir tikėjimo, pamatysi viskas bus gerai
Su šiuo mažyliu dar prieš pastojant aš jau žinojau, kad viskas bus gerai ir kai gydytoja primygtinai siūlė vaisiaus vandenų tyrimą atsisakiau kategoriškai sakydama, kad aš žinau jog viskas gerai šiam kleckui . O su dukryte ir po jos buvusiu nėštumu jaučiau kažkokį vidinį nerimą, gal tai nuojauta dėl nelaimių.
Bet svarbiausia tikėti kad bus gerai ir tik gerai, nepasiduok ir viskas grš su kaupu
Vilties ir tikėjimo, pamatysi viskas bus gerai Su šiuo mažyliu dar prieš pastojant aš jau žinojau, kad viskas bus gerai ir kai gydytoja primygtinai siūlė vaisiaus vandenų tyrimą atsisakiau kategoriškai sakydama, kad aš žinau jog viskas gerai šiam kleckui
. O su dukryte ir po jos buvusiu nėštumu jaučiau kažkokį vidinį nerimą, gal tai nuojauta dėl nelaimių.Bet svarbiausia tikėti kad bus gerai ir tik gerai, nepasiduok ir viskas grš su kaupu
Tikrai.Ir man taip buvo su siuo maziuku.Iskart zinojau,kad bus berniukas.Ir kai gyd.kartais nugasdindavo ,kad lyg ten kazkas.giliai sirdy zinojau,kad si karta bus visas gerai.
O su Ją,poto kai susirgau dar budama
kirbejo kazkokios negeros nuojautos.O dar kai sapnas toks buvo pries isvaziuojant gimdyti........................
Uzuojauta naujai angeliuko mamytei 
net sirdi suspaude skaitant jusu nelaime... dar daug laiko tures praeiti, kol sumazes skausmas...
O man jau nebeskauda, jauciuos kaip isdavike... o gal nebeturiu laiko skausmui, ta skausma ugoze stebukliukai mano... kas vakara vis pasimeldziu uz ji...
net sirdi suspaude skaitant jusu nelaime... dar daug laiko tures praeiti, kol sumazes skausmas...O man jau nebeskauda, jauciuos kaip isdavike...
o gal nebeturiu laiko skausmui, ta skausma ugoze stebukliukai mano... kas vakara vis pasimeldziu uz ji...
