Angelų mamos

#133
QUOTE(Carmenere @ 2013 08 07, 14:14)

Žinoma, reikia nuspręsti Tau, bet juk vienaip ar kitaip kažkada ateis ta diena, kai teks kapstytis iš to liūno...

kažkuri diena neateis, tiesiog bėgant dienoms, keičiasi viskas, net ir jausmai iš po netekties, nereikės iš niekur kapstytis, tiesiog su laiku, kažkaip išsikapstome smile.gif pirmi mėnesiai ir būna sunkiausi, skaudžiausi, kai nieko nenori, viskas erzina, pikdo ir norisi gėdėti, verkti...bet ir tai yra gerai...o kaip kitaip tą skausmą išliesi, jei ne su ašaromis... 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(rugsėjė @ 2013 08 07, 15:49)

Visada galima iš tų krikštynų išeit. Tikrai patarčiau eiti ir dalyvauti, bet sutart su vyru, kad jei blogai jausiesi išeisit kartu. Manau svarbu gyvenime rasti kompromisus, o ne skelbt ultimatumus  smile.gif

na atėjus į šventę, kažin ar vidury ceremonijos išeisi...manau, jei jau jos vyras buvo pasiryžęs eiti vienas, tai tikrai neišeis iš šventės...manau svarbiausia tik nueiti, o daugiau jau savaime viskas išsispręs, nereikia bijoti ir netgi ašarų, kad ir per šventę... 4u.gif o vyras, manau ir bus tas ramstis šventėje mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(Anggell @ 2013 08 07, 15:06)
Mane erzina zmoniu zodziai, kad viskas bus gerai ( na ateityj), manau kad gerai jau nebus,

Na...bus geriau mirksiukas.gif , bet jau nebebus taip kaip buvo...Angelų mamoms nebebūna, jos vistik širdy nešiojasi savo Angelus mirksiukas.gif
Papildyta:
QUOTE(Anggell @ 2013 08 07, 17:07)
Tiesa pasakius pastebejau, kad ir taip mes nutolome vienas nuo kito....... blush2.gif Net nezinau kaip tai atsitiko. Mazai laiko praleidziame kartu. unsure.gif

toks matyt laikas...aš nedrįsdavau su vyru kalbėtis apie savo jausmus ir apie nelaimę...viena verkdavau... verysad.gif o vyras daug dirbdavo...matyt jiems taip paprasčiau išgyventi...o dabar gyvenam, kaip visos šeimos, tai nutolsti, tai vėl kažkas suveda, tox tas gyvenimas ax.gif
Atsakyti
#134
Sveikutes

Oi, kokia diskusija uzvire - eiti ar ne.. As eiciau. Kaip Rugseje sake - pasidaryciau sukuosena, nusipirkciau grazia suknele.. Noreciau kad zmones matytu mane nesugniuzdyta,ne sedincia namie su chalatu uzgriuvusiom nuo asaru akim.. Baznycioj verkianciu per Krikstynas vienu ar kitu klausimu irgi buna, o jei jau ir paverkciau..kas cia tokio.. Buvau ir as krikstynose, krikstijo mergyte, kuri Paulytei turejo buti ne tik pussesere bet ir drauge - du menesiukai skirtumas buvo.. Verkiau, bet ne del to kad gaila savo mazyles, del to kad buvo labai grazu..
o klausimai... buvo vienas atvejis, puse metu berods buvo praeje po netekties, draugu jubiliejus buvo. Snekejomes su jubiliato giminaite.. Salia sedejo mano sunelis. Jinai paklause kiek jam metu pasakiau kad 10, sako, o tai jau sesute butu gerai... o cia kur buves kur nebuves pasimaise jos vyras '' vida, ka tau sakiau??!!! Jinai is pradziu sumiso, matyt buvo apie tai su vyru snekeje, tik ji nezinojo apie kuria cia vaikuti palaidojusia kalba... Atsiprase.. Pasakiau kad nieko tokio, atsiprasymas priimtas. Tai paskui draugams pasakojo po baliaus - kokie tvirti ir ramus zmones esame mes su vyru.
Angell, kad ir ka benuspresi eiti ar neiti, palaikysiu tave 4u.gif

QUOTE(Anggell @ 2013 08 07, 14:06)
As tai stengiuosi negalvoti kad arteja ta data, kad jau greit rugsejis ir turejo buti kitaip negu yra dabar. Mane erzina zmoniu zodziai, kad viskas bus gerai ( na ateityj), manau kad gerai jau nebus, nes visada ju truks, muzu maziu angeliuku, arba erzina kada sako, turesie dar tu vaiku, jauni esate.Nereikia man sakyti turesime ar neturesime, is kur jie zino kad bus. Tai jeigu taip pasako, sakau kad taip nesakytu.....

Manes klausdavo ''kaip gyvenat'' as atsakydavau, o kaip jums atrodo? gerai? Vadinasi gerai..
Atsakyti
#135
As ir atsakydavau su sypsena gerai gyvenam 4u.gif nors sirdyje virte vire...
Atsakyti
#136
Sveikutės 4u.gif
Visiškai sutinku su Suleima.

Aš prieš kelias dienas susidūriau su dar kitokia patirtimi... Susitikau su viena pakankamai artima drauge (bent jau taip galvojau), su kuria ilgokai nesimatėm, pradėjom kalbėti, kaip sekasi, kaip sveikata ir pan. ir bekalbant pasakiau, kas neseniai nutiko... kad praradom dukrytę... o ji visiškai niekaip nesureagavo... verysad.gif tiesiog akimirką patylėjo ir nukreipė kalbą apie kitus dalykus, susijusius su jos šeima, vaikais ir pan. Iš dalies tokį jos elgesį suprantu - galbūt ji tiesiog nežinojo, ką pasakyti, bet kita vertus nesitikėjau, kad ji visiškai nieko nepasakys ar nepaklaus... juolab, kad savo skaudžių išgyvenimų aplinkiniam nerodau ir užuojautos neieškau (tai turime išgyventi kartu su MB), tiesiog ir aš galbūt norėjau pasidžiaugti savo Angeliuke, savo beprotiškai tvirta šeima... bet neteko... visą vakarą turėjau klausyti jos, kaip šauniai auga jos vaikai, kaip jie nusipirko ir įsirengė naują būstą, kaip jie atostogavo...
Atsakyti
#137
as tai nesuprantu, o kodel blogai pasirodyti silpnai, sugniuzdytai? jei ti is tikruju ir yra taip? kodel cia pries kitus vaidinti stipria ir didvyre, jei taip nebuna pirmus menesius, kas tie zmones, juk visi savo gyvenimus gyvena, svetimu nelaimes jiems greit pamirstamos...tai kam cia vaizduot: va paziurekit as stipri... doh.gif unsure.gif bijom pasirodyt silpnos, bijom verkt, gedet...
viskas tik su laiku... 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Carmenere @ 2013 08 09, 13:24)
o ji visiškai niekaip nesureagavo...  verysad.gif

matyt nezinojo, kaip elgtis sioje situacijoje...nezinociau ir as...kox tikslas guosti kita mama ir sakyti ir man taip nutiko, vis vien ta akimirka ji manesnesiklausytu ir mano patarimai jai nerupetu... verysad.gif tokiose situacijose sunku rasti zodziu...
Atsakyti
#138
As irgi galiu papasakoti...... Po 2 netiekties, grizome namo, vyras vel pradejo dirbti, praejo gal kokia savaite. Man taip truko pokalbiu, norejau kam nors papasakoti, pasikalbeti. Turiu gera drauge, taip galvojau, ji siuo mentu norvegijoj, prisijunge per skype, ir as taip apsidziaugiau kad galesiu pabendrauti, mes su ja nuo darzelio kartu, kartu mokykloje. Paklausiau kaip ji, ji man atrase. Nuo pat nestumo pradzioj ji kazkaip viena is pirmu zinojo kad vel esu nestuke.gif , ir as jai norejau pasakyti kad jau nieko neturesime, parasiau kad praradome, o ji zinote ka man parase , ATSIPRASAU AS DABAR NENUSITEIKUSI KALBETI, o po menesio ji man raso ir klausia apie nestuma mano. As buvau apsalusi. Sakau taigi rasiau kad praradome. Tai ji tokia nustebusi, nu taip viena, bet dabar tu vel gi nescia, sakau, ne ir sito jau nebus......
Papildyta:
O dabar atvaziavo cia atostogu ir pradejo klausyneti, tai kode,l del ko , ka gydytojai sako, Sakau, dabar as jau nenoriu apie tai kalbeti.....As ant jos nepykstu, kiekvienas turi savo gyvenima, reikalu isgyvenimu, bet nenoriu jau nieko ir pasakoti
Papildyta:
QUOTE(Carmenere @ 2013 08 09, 12:24)
Sveikutės 4u.gif
Visiškai sutinku su Suleima.

Aš prieš kelias dienas susidūriau su dar kitokia patirtimi... Susitikau su viena pakankamai artima drauge (bent jau taip galvojau), su kuria ilgokai nesimatėm, pradėjom kalbėti, kaip sekasi, kaip sveikata ir pan. ir bekalbant pasakiau, kas neseniai nutiko... kad praradom dukrytę... o ji visiškai niekaip nesureagavo...  verysad.gif tiesiog akimirką patylėjo ir nukreipė kalbą apie kitus dalykus, susijusius su jos šeima, vaikais ir pan. Iš dalies tokį jos elgesį suprantu - galbūt ji tiesiog nežinojo, ką pasakyti, bet kita vertus nesitikėjau, kad ji visiškai nieko nepasakys ar nepaklaus... juolab, kad savo skaudžių išgyvenimų aplinkiniam nerodau ir užuojautos neieškau (tai turime išgyventi kartu su MB), tiesiog ir aš galbūt norėjau pasidžiaugti savo Angeliuke, savo beprotiškai tvirta šeima... bet neteko... visą vakarą turėjau klausyti jos, kaip šauniai auga jos vaikai, kaip jie nusipirko ir įsirengė naują būstą, kaip jie atostogavo...


console.gif suprantu tave
Atsakyti
#139
Nezinau kaip cia graziai uzklaust taves , as kaip supratau tu daugiau nebe nori pastot, vaiku ? blush2.gif
Atsakyti
#140
Tauskute, pas kuria tu cia dabar klausi? smile.gif blush2.gif , Jei pas mane, tai noriu noriu, tik nedabar, po mazdaug 2-3 metu smile.gif, bet kaip bus neaisku, vaikai patys pasirenka kada ateiti smile.gif , bet as lauksiu savo stebuklo, turiu net viska maziukui/ei, viskas sudeta, padejau i kampa, bet yra, niekam nieko neatidaviau smile.gif
Atsakyti
#141
QUOTE(Anggell @ 2013 08 09, 17:00)
Tauskute, pas kuria tu cia dabar klausi? smile.gif  blush2.gif , Jei pas mane, tai noriu noriu, tik nedabar, po mazdaug 2-3 metu smile.gif, bet kaip bus neaisku, vaikai patys pasirenka kada ateiti smile.gif , bet as lauksiu savo stebuklo, turiu net viska maziukui/ei, viskas sudeta, padejau i kampa, bet yra, niekam nieko neatidaviau smile.gif

Taip taves klausiau , reiskia ne taip supratau blush2.gif saunu kad nori , ir nenuleisk ranku mergyt mirksiukas.gif as ir va po dvieju su puse metu pastojau wub.gif ir ko tik nesidariau kad pastociau ir pas gyd ejau ir OT dariausi ir viena diena pasakiau viskas noriu pailset ir nebe darytis OT ir stai tas kitas menuo teig. wub.gif megaujiuosi as pilvuko gyventoju ir jokiu baimiu visiskai jokiu smile.gif
Atsakyti
#142
QUOTE(xiuke @ 2013 08 09, 14:47)

matyt nezinojo, kaip elgtis sioje situacijoje...nezinociau ir as..


Anksčiau ir aš nežinojau.
Koks tikslas būtų sakyti - " įsivaizduoju, kaip tau sunku", jei nė kiek neįsivaizduoji tos baisumos...

kai šalia Vaivutės palaidojo berniuką ir atėjusi į kapines radau šalia stovinčius jo tėvus - priėjau prie mamos ir apkabinau, pasakiau, kad labai užjaučiu.
Nes žinau to ilgesio ir to siaubo skonį.
O iki tol - aš suprasdavau, kad baisu , kai miršta vaikas.
Bet kad ANT TIEK baisu - tai nenutuokiau....
Atsakyti
#143
QUOTE(xiuke @ 2013 08 09, 14:47)
* as tai nesuprantu, o kodel blogai pasirodyti silpnai, sugniuzdytai? jei ti is tikruju ir yra taip? kodel cia pries kitus vaidinti stipria ir didvyre, jei taip nebuna pirmus menesius, kas tie zmones, juk visi savo gyvenimus gyvena, svetimu nelaimes jiems greit pamirstamos...tai kam cia vaizduot: va paziurekit as stipri... doh.gif  unsure.gif  bijom pasirodyt silpnos, bijom verkt, gedet...
viskas tik su laiku... 4u.gif
Papildyta:

** matyt nezinojo, kaip elgtis sioje situacijoje...nezinociau ir as...kox tikslas guosti kita mama ir sakyti ir man taip nutiko, vis vien ta akimirka ji manesnesiklausytu ir mano patarimai jai nerupetu... verysad.gif tokiose situacijose sunku rasti zodziu...


* xiuke, sutinku su Tavimi, kad nėra nieko blogo pasirodyti silpnoms, verkti, gedėti... tačiau visa blogybė tame, kad aplinkiniai to "nepriima"... kam gi įdomus liūdintis, sielvartaujantis žmogus?.. pvz., prieš keletą dienų mano bendradarbė vos ne su didžiule nuostaba pareiškė "tu šiandien kažkokia be nuotaikos...", o viso labo buvau mažiau kalbesnė, galbūt nei karto tą dieną nepajuokavau... bet pagalvojus, argi būta čia ko stebėtis, kai tepraėję vos 2 mėn. po tokių išgyvenimų, kai vis dar taip skauda... aplinkiniai nesupranta, kad reikia titaniškų pastangų, kad visa tai nugalėtum... o galbūt jie įsivaizduoja, kad jeigu šypsaisi ir smagiai bendrauji, tai reiškia, kad jau viską pamiršai?..

** aš ne patarimų ar paguodos tikėjausi, tiesiog norėjau pasikalbėti apie tai, norėjau, kad mane išklausytų arba bent jau kaip nors sureaguotų, ko nors pasiteirautų... parodytų nors kokį ženklą, kad jai, kaip draugei, nors šiek tiek tai rūpi...
Atsakyti
#144
QUOTE(Carmenere @ 2013 08 09, 18:16)
* xiuke, sutinku su Tavimi, kad nėra nieko blogo pasirodyti silpnoms, verkti, gedėti... tačiau visa blogybė tame, kad aplinkiniai to "nepriima"... kam gi įdomus liūdintis, sielvartaujantis žmogus?.. pvz., prieš keletą dienų mano bendradarbė vos ne su didžiule nuostaba pareiškė "tu šiandien kažkokia be nuotaikos...", o viso labo buvau mažiau kalbesnė, galbūt nei karto tą dieną nepajuokavau... bet pagalvojus, argi būta čia ko stebėtis, kai tepraėję vos 2 mėn. po tokių išgyvenimų, kai vis dar taip skauda... aplinkiniai nesupranta, kad reikia titaniškų pastangų, kad visa tai nugalėtum... o galbūt jie įsivaizduoja, kad jeigu šypsaisi ir smagiai bendrauji, tai reiškia, kad jau viską pamiršai?..

** aš ne patarimų ar paguodos tikėjausi, tiesiog norėjau pasikalbėti apie tai, norėjau, kad mane išklausytų arba bent jau kaip nors sureaguotų, ko nors pasiteirautų... parodytų nors kokį ženklą, kad jai, kaip draugei, nors šiek tiek tai rūpi...

as tik cia galejau pasipasakot su draugem schmoll.gif tik cia radau paguoda ir stiprybes , tik cia galejau issikalbeti issiverkti , tik cia...
Atsakyti