Gyvenu užsienyje, bet vestuves švęsiu Lietuvoje!

Bus bus nuotraukų ir iš priekio. Kolkas tik šias foto gavau smalsumui numalšint. Tačiau tos pora tik sužadino apetitą ir norisi visų nuotraukų kuo greičiau
Oij, kaip ilgai Jums reiks laukti...tikiuosi mes greičiau gausim

Tas nuotrauku laukimas zudo mums tik lapkricio gale bus nuotraukos dar ilgai laukt...

sveikos ačiū už sveikinimus

štai ir pirmoji diena po vestuvių, nes kaip ir planavoms, šventėm visas tris dienas ! aišku iki galo išliko tik stipriausieji

tai va, šventė buvo nepakartojama, dar iki paskutinės nakties jaudinausi, galvojau, ar viskas pavyks ir pan. bet viskas ne tik kad pavyko, bet ir pranoko betkokius lūkesčius diena ir pas mane prasidėjo anksti, 7 ryto jau buvau paskirpėją, kadangi baigė anksčiau tai dar nuėjau į kavinukę ramiai kavutės pagurkšnot. Pas visažistę irgi pasidažėm ganėtinai anksti, tai ten dar kartu jau su fotografu arbartėlės atsigėrėm. na ir tada su pirmąją pamergę išvažiaom į saloną rengtis. Negalėčiau pasakyt kad labai jaudinausi, tikriausiai išlikau rami, nes nereikėjo niekur skubėti ir buvau pasakius sau, kad ir kas būtų, šiandien diena bus nuostab . šukuosena, makiažas, suknelė, papuošalai viskas atrodė labai gražiai, viai tik ir gyrė, negalėjo atsigrožėt . Išlydėjimas vyko pas močiutę namie, nes ten esu praktiškai užaugus. prie durų ir visoj laiptinėj, kiekvienam aukšte buvo sudėtos vazos su daugybę rožių. Galiausiai įveikęs visas kliūtis pasirodė jaunikis, drebėjo kaip epušės lapas pirmą kartą mačiau jį tokį susijaudinusi. bažnyčioj viskas buvo labai gražu, labai fainas kunigas buvo. išėjus aišku buvom pasitikti žiedlapių lietum, ir paleidom du balandžius, reikėjo gerokai pavargti, kad tas kurį laikiau nuskristų toliau sekės tiltas, per kurį buvau pervežta su karučiu aišku, jaunikis neišsisuko, gavo ir pernešti . labai patiko mūsų fotosesija gamtoj, fotografas labai mažai vadovavo, tiesiog pasakydavo kur sustoti ir liepdavo bendrauti tarpusavyje, tai kalbėjomės, lietėm vienas kitą ir svaidėm meilės kupinus žvilgsnius, MV sakė norėtų daugiau tokių fotosesijų, buvo tiesiog gera labai jau čia išsiplėčiau, tai pasistengsiu trumpiau. Žodžiu pobūvis buvo kaip ir norėjom, tikros lietuviškos tradicinės vestuvės, svečiai buvo visi nusiteikę labai linksmai, labai daug ir labai fainiai buvo pasiruošę piršliai, veidą jau skaudėjo nuo šypsojimosi 12 valandą mes paleidom šviečiančius balionus, o svečiai metė gintaro dulkes, su vyru šokom iki 6 ryto, ir buvom beveik pirmieji kurie nuėjo miegot . antrą dieną vėl įvairiausios linksmybės, nu žodžiu, nors daug kas sakė, kad po vestuvių visi gailisi, kad tiek išleido pinigų, bet mes nesigailėm nė vieno cento, nes ši šventė buvo to verta

Sveikinu

Sugrįžom ir mes po medučio vos daugiau nei savaitė praėjo nuo mūsų dienos, bet viskas atrodo kaip sapnas!

Į LT grįžome likus mažiau nei savaitei iki vestuvių su ilgu sąrašu darbelių, kurių svarbiausias buvo - pataisyti mano suknelę tiesa, vos grįžę nuėjome į bažnyčią, pasiaiškinti kaip dėl puošimo daryti ir pan., o ten mūsų laukė staigmena - paaiškėjo, jog ceremonija pusvalandžiu vėliau, nei mums buvo pasakyta! visa savaitė lėkimas bėgimas reikaliukų tvarkymas ketvirtadienį vis dar laukiu puokštės eskizo iš floristės, vakare jau skambinu mamai, prašau, kad iš bažnyčios puošimui pirktų gėlių surištų man puokštytę o po valandos sulaukiu net dviejų puokščių eskizų iš floristės, išsirenku vos metusi žvilgsnį (neprašoviau!) paskutinį vakarą viešbutyje iki dvylikos dar ruošiame svečiams dovanėles - mažas dėžutes su saldainiais
Vestuvių rytą atsibundu šiek tiek po šeštos ryto suprantu, kas laukia, iš nervų ima žiauriai pykinti (pykino iki pat bažnyčios ). Kirpėja turėjo ateiti devintą valandą, tačiau pusvalandį vėlavo. Dar už keliolikos minučių sulaukiu floristės su puokšte (pačia gražiausia puokšte, apie kokią galėjau pasvajoti) dar už pusvalandžio atlekia vizažistė, greitai kambaryje įveda tvarką pagal save ir be žodžių ima mane dažyti prisipažįstu - bijojau sulaukti rezultato, bet pamačiusi save veidrodyje netekau amo, turbūt niekad tokia graži nebuvau atvažiuoja fotografas, pafotografuoja mane dažomą ir išeina pas jaunikį grįžus fotografui, mama su broliene padeda apsivilkti suknelę, šiektiek pasifotografuojame ir... Sėdim, laukiam, kada išeiti reiks
Papildyta:
Sutartu laiku atvyksta manęs paimti automobilis, bet dar gerokai per anksti, tad sukame kelis ratus apie senamiestį į bažnyčią atvykstu minutę vėluodama, kaip patarta kunigo, lauke mane pasitinka visas švytintis būsimas vyras drebančiom lūpom ištaria, jog atrodau nuostabiai ir susikibę įžengiam į bažnyčią ir čia pribėga mano broliai ir pasako, jog kunigas liepė jaunikiui stovėti prie altoriaus, o mane turi atvesti tėtis nors buvom sutarę, kad ateisim kartu prie altoriaus

Šiaip ne taip, drebančiom lūpom ir virpančia širdim perskaitome savo skaitinius, išklausom kunigo pamokymų, pasižadame vienas kitam ir štai - mudu vyras ir žmona
Po ceremonijos trumpai pasivaišinome, pasifotografavome su artimaisiais, einame į Katedros aikštę pasifotografuoti, tada vykstame į VU Botanikos sodą į šventės vietą pavėlavome tik valandą mažiausi svečiai vaišintis pradėjo nebesulaukę mūsų pati šventė buvo kukli ir rami, o ir baigėsi labai anksti, pusę dvylikos jau buvome savo kambaryje

Oj, kaip išsiplėčiau bet Summa summarum, viskas buvo nuostabu ir nieko nekeisčiau
Papildyta:
Kol kas turime tik vieną vienintelę nuotraukytę, tai ją ir įmečiau į albumėlį

sveikinu dar karta, labai smagu skaityti


sveikinimai nuosirdziausi,o man su pykinimu buvo lygiai taip pat, nuo ryo taip bloga buvo, galvojau, kad pas kirpeja kedej apsivemsiu

kaip keista, kad net DVYLIKTOS VALANDOS nesulauket
bet vistiek ydomu skaityti, tuos grazius prisiminimus
DAR KARTELI DIDZIAUSI SVEIKINIMAI JUSU SEIMAI

Hedra, man vien pykinimu neapsiribojo, rytas praleistas "draugaujant" su wc

Ačiū labai
Visi svečiai buvo su mažais vaikais, tad nieko keisto, kad anksti išsiskirstė o mudu dar šampano kambaryje turėjome, tai kaip ir sulaukėm dvylikos nors šiaip nesureikšminom tokio dalyko, išvis pati vakarienė mums buvo antraeilis dalykas, pati svarbiausia dienos dalis buvo bažnyčioje

Labai fainai, kad nei viena nesigailime to, kaip praėjo mūsų šventė ir kaip matau visoms viskas pavyko sklandžiai
Kalbant apie pykinimus tai kai atsikėliau vestuvių rytą, jaučiau drebuliuką viduje ir pykino šiek tiek, bet išsimaudžiau ir praėjo O toliau jaudulio kaip ir nebuvo, bet visi sakė, kad prie altoriaus tiesiog nuskuodžiau Klausė paskui, ko su tėčiu taip greit ėjom (jis mane vedė iki vyro). Kažkaip kai įžengėm į bažnyčią toks jaudulys užklupo, kad norėjosi tik greičiau pralėkt ir nusisukt nuo visų svečių žvilgsnių

aha zudo tikrai...mums sake reikes laukti nuo 1 iki 2 menesiu, uz keliu dienu jau 2 menesiai, o is fotografes jokiu ziniu, pries savaite parasiau, tai sake, net nepradejo oho jau tuoj 2 menesiai kaip susituokem, kaip greitai laikas eina

stresas daro savo


as tai jau einant baznycia pradejau graudintis, nemaciau aplink nei sveciu nieko....tokia dieviska atmosfera buvo eh....kaip gaila, kad tai jau praeity...verta tuoktis ir tikrai yra verta investuoti, nes tokia svente lieka atsinimui visam gyvenimui

Aš tai daug kartų buvau susigraudinus, bet laikiausi iš visų jėgų, nes nebūtų buvę kam pataisyti makiažo, o jis man buvo toks gražus Tai vietoj verkimo daug šypsojausi, kaip durnelė kokia apsvaigus iš laimės

as buciau neverkus, bet kai pradejo baznyioj operos solistas, kuri buvom nusisamde ave maryja giedoti, tai iskarto apsiverkiau, ir daug kas sake, kad tada tuo momentu verkti pradejo is sveciu o tuo momentu kai pradejau verkti, dar vyras priesaika sake, tai viskas taip naturaliai buvo....