Bėgimas XIV

As irgi turiu II laipsnio voztuvo nesandaruma, bet sake ,kad su tokia beda net sportininkai buna, ir toliau dalyvauja varzybose... As tiesiog saves nealinu ,kai pavargstu , greitu ejimu rata darau Nebegau 4 dienas , tai man jau lomkes Laukiu ryt ryto Begsiu begsiu laukais palaidais plaukais

Sveiki,

panorau ir aš prie jūsų prisijungti, neseniai tik pamačiau šią temą, porą kartų buvau įlindusi, bet visi man atrodė labai patyrę bėgikai, tai su savo menku "stažu" nedrįsau ką nors ir rašyti... Bet kai užderėjo naujokų, ir dar tokių, kurių bėgimo režimas panašus į mano - pasidarė drąsiau .

Mokyklos laikais labai mėgau bėgti ilgas distancijas, tada man atrodė, kad bėgčiau ir bėgčiau - per kūno kultūros pamokas labiau patiko lėtai bėgti paplepant su drauge, negu žaisti krepšinį, kur visos merginos apsidraskydavo ir nusilaužydavo nagus . Nors tikriausiai rimto atstumo tada taip ir nenubėgdavau, nes įskaita 12 klasėj pasirodė gana didelis iššūkis, nors atstumas ten turbūt buvo kokie 5 km. Vėliau kartas nuo karto pabėgiodavau Vingio parke, nes šalia gyvenau (ech, kad dabar taip gerai būtų...). O dabar vis pabandau prisiminti ir patobulinti bėgimo įgūdžius.

Ypač gėda buvo praeitais metais: susimąsčiau pabėgioti ir... pasirodė, kad net 5 min negaliu nubėgti, nes imu dusti ir nuovargis atsiranda . Spėju, vis per didelius greičius pasirinkdavau. Atostogavome Palangoje ir Ventspilyje, tai stengiausi nors truputį pabėgioti (pusę laiko tiesiog žingsniuodavau ). Rudenį vis pabėgiodavau prie namų, žiemą užmečiau šį užsiėmimą, o šią vasarą vėl prisiruošiau atnaujinti. Gerai, kad atradau jūsų temą, su malonumu paskaičiau "Noriu bėgti" tinklaraštį - super, kad galima rasti patarimų ir ypač iš savo klaidų (va tada pasimokiau, kad geriau nubėgti mažiau ir ne taip intensyviai, kad neatsimuštų noras ir laktatai nesukeltų tokio baisulinio raumenų skausmo ). Deja, galimybės mano gana ribotos, jaučiu, realiausia bus bėgioti savaitgaliais, na, bet nors tiek .

Apskritai tikiuosi truputį pamesti svorio, nes pastarąjį pusmetį dėl nesuderinto darbo režimo priaugau 4 kg, o man tai didelis smūgis, nes visą gyvenimą buvau gana smulki. Suprantu, kad mityba turėtų būti pirmoj vietoj, bet dar norisi ir pasistangrinti, plius nepatinka mano nekoks fizinis pasiruošimas...

Tai va snd 11,5km snd iveikiau , bet gan letokai per 1val 12 min .
Vejas stiprus sunkoka begti buvo ..

Labas rytas,

smagu paskaityti temą - visada įkvėpimo pasisemiu Pajūriu ir aš norėčiau pabėgioti. Taline buvau prie jūros rytą - ten tiek daug bėgiojančių ir su lazdomis vaikštančių sutikau, kad pavydu pasidarė

kažkada rašiau, kad kelį skauda - bet tik tada, kai ilgiau nebėgioju, jei bėgu kas antrą dieną, tada neskauda niekaip neprisiruošiu gydytojui pasirodyti, nes kažkas mistiško.

o dar mano kūnas apskritai priešinasi bėgimui. vakar vos pradėjus bėgti ėmė durti kažkur pilve. tada aš kartoju, kad visi skausmai tik galvoje, man nieko neskauda. ir durti liovėsi. bet tada kojos ėmė nebelaikyti. na, nugalėjau ir tas kojas. bet tada sugalvojo dar kažkur sunkumas kilti. o kai galiausiai ir tą įveikiau, nusprendžiau, kad laikas namo

ir dar man sunku užsimotyvuoti, nes po trijų mėnesių bėgiojimo nematau jokių pokyčių. svoris vietoj, celiulitas irgi guodžiuosi tik tuo, kad širdžiai sveika kraują pravarinėti.

Ačiū Aš jau pradedu nujausti savo klaidą - iš pat pradžių pasirinkdavau per greitą tempą ir perdegdavau. Po to parbėgdavau uždususi ir vis nuspręsdavau, kad bėgiojimas ne man. Reikės jam dar vieną šansą suteikti.



Aš įsivaizduoju, kad bėgiojimas pajūriu tik skamba viliojančiai, nes merginos čia jau rašė, jog nelabai patogu. Bet pabandyti kodėl gi ne

Man atrodo, kad svarbiausia pats žinojimas, jog myli save ir rūpiniesi savo kūnu, fizine forma, ištverme, gera savijauta. Jis turėtų teikti pasitenkinimo. O tas problemėles gal reikia kompleksiškai spręsti? Dar masažų kokių pridėti. Svoris irgi nebūtinai krenta, nes intensyviau sportuojant pradžioje jis gali truputį net padidėti. O jeigu prie bėgimo dar kokių pratimų pridėtumėt?

labas rytas

perskaičiau, ir atsiminiau, kaip aš kokius 2mėn svajojau, kaip nutirpus sniegui pradėsiu bėgioti...sapnuodavau tai...ir pirmą dieną išbėgus, mano bėgimas truko gal 5min max kojos atrodė kaip su betonu, ir šiaip žiauriai sunku buvo, nors bėgau tikrai lėtai...antras išbėgimas irgi nebuvo stebuklingas, tačiau jau buvo lengviau


aš kitą sav važiuosiu į Palangą, tai reiks vėl bėgimo taką prabėgti - man mišku bėgti labiau patinka negu pakrante(smėliu)

aš irgi bėgioju nuo balandžio mėn (tai jau 4mėn), bet svorio nenumečiau nei 1 kg, tačiau ir nepriaugau, ir man tai mane labiau užmotyvuoja trasos ilgis arba nubėgtas laikas

taip noriu prabėgti su gute, bet vis negaliu susiplanuoti normalaus laiko...šiandien jeigu ir pavyks išbėgti, tai laiko turėsiu gal tik kokiems 5km, bet kaip save raminu, jau geriau tiek, negu visai nieko

aš pradėdama bėgioti prisiskaičiau apie tempą ir nuotolį, tad stengiausi neperdegti. ir dabar visada baigiu bėgti gerokai iki namų, kad atgaučiau kvapą, kol pareisiu tik spalvos dar ilgokai neatgaunu

Svoris nemanau, kad labai kris, nors... turbūt reikia laiko, nes bėgt reikia lėtai ir ilgai. Dėl celiulito, palauk bent pusmetį, nebent jis pas tave toks mikroskopinis, kad nesimato nei celiulito, nei pokyčių.

Sveikos bėgikės
Bėgioju jau kokį mėnesiuką, porą kartų į savaitę ir prisireikė man avalynės kuo tinkamesnės bėgimui. Apsistojau ties dviem variantais:
1, http://www.sportsdir...ng-shoes-216072
2, http://www.sportsdir...olcode=21422149
Padėkit, kuriuos imti? Bėgioju po 4 km maždaug, porą kartų į savaitę, norėtūs daugiau, šiek tiek buvo pradėję blauzdikaulį skaudent, tad tikrai prisiruošiau rimtesniai avalynei
Ačiū

Reikia ir man celiulitą naikinti ir svorį pakoreguoti, tai, žodžiu, reikia apsiginkluoti kantrybe ir bėgioti ilgai, lėtai ir ilgai mėnesių prasme .

Nuo begimo tikrai svoris turi kristi , gal mitybos nepriasiziurite . Del to ir nekrenrta , arba per mazai begiojate .

O kiek (atstumo ar laiko prasme) reikia bėgti,kad svoris kristų?