pažiūrėjau, na ir kokią naudą iš tų
skrebėsių/ oksicholesterolio gaus mūsų organizmas?
tik krūvą šiukšlių, kurias reiks pervaryt per atliekų šalinimo sistemą.
Tačiau turės praeit nemažai laiko, kol toks vaizdelis nebeįjungs seilių tekėjimo reflekso.
QUOTE
Kokia pagrindinė skonio pojūčio paskirtis? Kam šis pojūtis sukurtas mumyse? Užduokite šį klausimą praeiviams ir dauguma jums net negalvodami leptels: Kad patirti malonumą!. Gyvename malonumų visuomenėje, trumpalaikių malonumų visuomenėje, todėl tokio atsakymo ir reikia tikėtis. Kelios dienos po gausaus šventinio pasivalgymo, todėl aplink dar girdisi dejonės, kurių kaltininkas patiekalų gausybės naikinimas kelias dienas iš eilės (neišmesi gi maisto, juk tiek buvo jo prisigaminta). O juk skonio pojūtis yra ne tik malonumui pajusti, bet ir tam, kad sugebėtume atskirti kas yra maistas ir kokia jo kokybė. Skonio ir kvapo pojūtis saugo mus nuo apsirijimo sugedusiu ar nekokybišku maistu. Tai mums kur kas svarbiau, negu malonumų gaudymas, nors ir malonumo pojūtis turi savo funkciją, kuri visada pajuntama po to, kai jau kažką suvalgome po sočių, bet netikusių organizmui pietų, jaučiamės apsunkę, o galvoje pakimba mintis ir kam visa tai ir tiek aš valgiau?. Ir atvirkščiai, pataikius suvalgyti tai, ko reikėjo organizmui, jaučiamės lengvai, energingai, nuotaika pakili...
Bet kokios kulinarinės manipuliacijos maskuoja tikrąjį maisto skonį, tai yra atima skonio receptoriams galimybę teisingai įvertinti maisto kokybę. Įpratusiam valgyti stipriai perdirbtą maistą iš pašvinkusios mėsos galima iškepti visai skanų kepsnį. Tereikia gerai pamarinuoti, pasūdyti, pridėti gausiai įvairiausių prieskonių ir viską dar stiprokai pasvilinti įkaitintame aliejuje. Tačiau ląstelei toks patiekalas visai nepatiks ir ji iš jo išsirankios tik tuos likučius, kurie dar tiks energijai gaminti, o likusį balastą su džiaugsmu organizme sutiks mažieji gyvybės nedraugai puvimo ir rūgimo bakterijos.
Kodėl žmogus ėmė taip stipriai apdoroti maistą? Todėl, kad žmonių prisiveisė tiek daug, jog dabar šviežio ir kokybiško maisto kiekvienam Žemės gyventojui susirasti ar užsiauginti nėra galimybės. Esame priversti valgyt maistą, kuris užauginamas naudojant chemines trąšas ir pesticidus, dar ir konservuoti, džiovinti, perdirbinėti, kad ilgiau laikytųsi nesugedęs. Prie viso to dar reikia pridėti ir bukagalvio ar sąžiningo verslininko norą įbrukti mums į skrandį ką nors patobulinto nevalgomais priedais, neretai labai įmantraus, sudėto akį traukiančioje pakuotėje.
Jei sergate gripu, peršalimais, uždegimais, infekcijomis, bijote šalčio ir skersvėjų, sunkios kojos ar galva, skauda sąnarius, raumenis, esate vangus ir depresuotas, kankina nemiga, jei nesukelia didžiulio diskomforto šalia rūkantis ar automobilio išmetamos dujos, garuojantys asfaltas ar dažai, jei nepaleidžia vidurių nuo pasenusio ar stipriai perdirbto, konservuoto, rafinuoto maisto, jei pramoninių prekių parduotuvėje nepastebite tvyrančio kvapo, tačiau labai patinka kvepalų, tualetinio vandens, šampūnų ir muilų kvapas, juoda kava ir tokia pati arbata, jei suvalgius ko nors natūralaus per daug, sutrinka virškinimas ir maistas stovi akmeniu skrandyje, jei nuolat save primena reiškinys, kurį vadina apetitu, jei valgote daug, o energijos antplūdžio jokio, jei lytinis potraukis valdo jus, o ne jūs jį, jei jau negalite per dieną dirbti 10 valandų, o vakare turėti dar norą pasišokti, jei žiemą skundžiatės šalčiais, o vasarą karščiais ir nuolat kalbate apie orą, jei ima byrėti raidės iš atmintyje saugomų vardų ir pavardžių, jei pokalbiui palaikyti vakarėlio metu būtina rankoje laikyti bokalą ar taurę, jei skundžiatės valios trūkumu, jei kitų pasiūlytam maiste ar gėrime dažnai ima trūkti druskos ar cukraus, jei penkis kartus daugiau to, kas erzina, negu to kas ne, TUOMET ŽVELKITE SAU PO KOJOMIS ar nesimato šleivai numinto plataus kelio, kuris veda į posūkį, už kurio pušyne bendrabutis, o jame butukai, visiems vienodi du ant dviejų.
Jei viso to nėra, jei svetimi jums parūkymai, užstalės ir restoranai, kavinės, automobilių kamščiai, sekmadieninis miegas, poilsis, azartas, agresija, sporto klubai, dietos, pletkai, aplinkinių nuomonės, TV laidų aptarimai, užuojautos ir palaikymai, akinių rėmelių mados, mokslo pasiekimai medicinos srityje, gydytojų kabinetai... jūs vis dar sveikas ir stovintis ant savo nenuminto takelio. Ko NIEKADA nereikia tokiam žmogui mityboje? Visų pirma tai cukraus ir visko, kame jo yra saldžių vaisių ir jų sulčių, gazuotų gėrimų, bandelių ir pyragėlių, tortų, medaus, javainių, saldainių, šokolado. Augalinių aliejų, kurių yra tradicinėse sriubose, keptame maiste, majonezuose, margarinuose, konditerijos gaminiuose, čipsuose, krekeriuose, riešutuose, saulėgrąžose, džiuvėsiuose. Visų produktų, kuriuose yra mielių tradicinių pyragų, riestainių, duonos ir alaus. Krakmolo, kurio gausu baltuose miltuose, bulvėse ir ryžiuose. Kuo gi ir kaip minta toks žmogus? Valgo tai, kas yra natūralu, žalia arba paruošta tik užpilant verdančiu vandeniu ar pavirta labai trumpai, tame tarpe ir mėsą ar žuvį. Nevalgo šildyto, konservuoto, koncentruoto, rafinuoto maisto. Vakare visada valgo baltyminį maistą. Jam asmeninė sveikata svarbesnė už tradicinės šeimos įpročius. Jis SUVOKIA, jog ligotas žmogus yra našta visiems tiek šeimai, tiek visuomenei, todėl elgiasi gyvenime atsakingai.
čia tik dalis straipsnio, galit susirasti visą
(atsiprašau,
jei ką nors užknisa mano HS nuolatinis citavimas, tačiau tai reikalinga smegenų perprogramavimui/perkodavimui
)
tik įvykdytos pagrindinės dvi sąlygos- insulino išskyrimo mažinimas retu valgymu ir carb'ų apribojimas -duoda rezultatus. Abiem atvejais.
