Labas visiems.
atostogautojai grįžo
sekėsi įvairiai, kadangi atostogos buvo su maistu "iš bendro katilo". pvz, nekurie asmenys įdeda paslapšiom batono į mėsą ir sako "tai jis gi išviręs bus, tai nieko"
ir kitokie "prikolai" su nešimu ir grūdimu nesąmoningų saldumynų ir nervų gadinimu klausimais "tai ir to tau negalima? ir ano?" ne, ne man čia siūlė, vaikui
man tai kažkaip vienodai šviečia tie "skanumynai" ir batonai, nei aš jų noriu, nei ruošiuosi dėl jų galvą sukti. bet vaikui... o juo labiau, kai buvo paaiškinta labai aiškiai, kad viskas dėl jos sveikatos, kad jai taip reikia...
taigi, aš valgiau normaliai, įsimaišė, tiesa, kelios braškės, vienas naminis braškių - bananų ledas ir viena diena su keturiais valgymais. kažkurį rytą pusryčiams valgiau kiaušinių, ir man nuo jų nebesvaigo galva. manau, kad dar kol kas neliesiu aš jų, bet, matyt, ateity bus ramiai grąžinti į meniu
o šiaip, jaučiuosi gerai, kelnės smunka
, pasisvėriau - numečiau keturis kg per mėnesį. vadinasi, insulino baubukas nugalėtas
vaikui buvo sunkiau, psichologinis diskomfortas buvo, kol tam tikri žmonės neišvažiavo. po to, ačiū tiems žmpnėms, su kuriais likome, mitybą pasireguliuodavom be saldumynų, tai pagundos buvo mažos, ir vaikas nurimo. aišku, valgė nemažai uogų/vaisių, namie to nebėra, nes jos būklės taisymui reikalinga ketozė (ačiū skaistaveidei LumiLumi už straispnį vėl, nuo pirmų sakinių man kaip tik aktualus
), bet guodžiuosi tuo, kad kiekiai nežvėriški, ir pavyko kitokių maistinių nesąmonių išvengti.
skaičiau čia vienos iš naujokių (sorry, nepamenu nicko
) pasibėdavojimus hipoglikemijos ir kandidozės klausimais, būsenas ir jausenas, ir lyg aš rašius būčiau
tai va, drąsos ir tik pirmyn, nėra tikrai taip baisu nei tas 2-3 valgymų režimas, nei vaisių nevalgymas ar neužkandžiavimas. o jausmas, kai savijauta nuolat gerėja, ir netgi svoris krist pradeda (tiesą sakant, maniau, kad ilgiau man teks šito palaukti...) neapsakomai geras, ypač, kai jauti, kad gerėja sveikata, o svorio kritimas - kaip malonus šalutinis poveikis prie gerėjančios savijautos
ei, ir kam tie grikiai čia kažkam "dėl sotumo"? nuo jų gi tik dar greičiau valgyt norisi
pasimatė vėl labai ryškiai ant šalia buvusių žmonių, pvz, mes valgom mėsą su daržovėm, kiti - tą pačią mėsą su tom pačiom daržovėm, bet su kruopom arba duona, ir psio, anie po dviejų valandų turi užkąsti, o mes dar nebūnam net pradėję galvot apie kokį nors valgį
arba kai žmonės tiesiog iš proto eina dėl kokios saldainės, o labiausiai - dėl jos trūkumo. tai man taaaip gera, kad man tai jos nebereik. ir ne kankinantis nebereik, o šiaip
o sveikai maitintis reikia ne priprasti ir įprasti, o tiesiog imti ir daryti. be atsikalbinėjimų, savęs teisinimų ir gailėjimų