Krikščionys (katalikai, protestantai....)

neskubėkite daužyti galvos į sieną . Jūs esate teisi tame, kad vienintelis vardas, kuriuo mes būsime išgelbėti, yra Jėzus Kristus.

Apie šventuosiu - Katalikų Bažnyčios Katekizmas apie šventųjų bendravimą sako štai ką:
http://katekizmas.lt...003/N13F6E.html

ir niekur nėra pasakyta daugiau - šventieji mums nėra išganymas, jie mums už mus pačius Dangaus nepelnys, bet jie mums yra kaip broliai Kristuje, jau užmigę, turintys nuopelnų prieš Tėvą, bet juos įgavę per Kristų, ir gali tuos nuopelnus aukoti už mus. Jie yra ta pati Bažnyčia - bet jie jau regi Dievo veidą, o mes dar tebekeliaujame į Tėvo namus.
Citata iš KBK: Kristų mes garbiname, nes Jis yra Dievo Sūnus. Tuo tarpu kankinius vertai mylime kaip Viešpaties mokinius ir sekėjus dėl jų ypatingo atsidavimo savo Karaliui ir Mokytojui. O, kad ir mes taptume jų bendražygiais ir bendramoksliais!

Yra Vienas Dievas, kurį mes garbiname, o šventuosius mes gerbiame.. Tai skirtingi dalykai.
Panašu, Cecilia, kad jus papiktina kai kurių krikščionių (katalikų) elgesys, bet tiesiog ieškokite tiesos nepriklausomai nuo pasipiktinimo. Neteiskite, negaiškite tam laiko, vien ieškokite (plg. kad ir Jer 29, 12-14, galiu šiek tiek būti netiksli dėl eilučių, bet kažkur šalia )

O ką, Cecilia, jums sako Lk 23, 42-43? Jn 17, 24-26..
Niekas negrįš iš ten ir nepapasakos, kaip yra iš tiesų, va čia tai jau beveik galima pradėti galvą daužyti į sieną

Kristus niekada niekam neliepė užrašyti evangelijų, neprašė įamžinti Jo žodžių, Jis pasitikėjo savo mokiniais, apaštalais. Jei jūs norite būti Jėzaus mokinė, jei Jį mylite, nesusiaurinkite Jo iki knygos, iki savo įsivaizdavimo, bet atsiverkite tai tikrovei, kuri yra aplink jus ir pabandykite prieš atmesdama pasigilinti, kaip ir kodėl kiti iki jūsų priėjo tokių išvadų, nuėjo tokį pažinimo ir tikėjimo kelią. Nepaniekinkite, o pabandykite eiti. Nuoširdžiai kviečiu!! O jei klaidžiosime - būryje drąsiau ir saugiau

Jėzaus neįmanoma aprašyti, neįmanoma sukišti į knygas, kartais tiesiog reikia Juo sekti - kaip asmeniu, kaip Kitu. Kurio iki galo niekada nepažinsi. Sekti su kitais mokiniais. Netobulais. Juk iš principo, jei jau sekame, tai iš to mus visi pažins, kad esame jo mokiniai, jei mylėsime vieni kitus (plg. 1 Jn laiškas).

O kaip Jūs suprantate žodį "tarpininkas"?

sukonkretinkite klausimą

Na ka Jūsų manymu reiškia žodis "tarpininkas" nežinau kaip labiau sukonkretinti

tarpininkas - tai tam tikra medija (plačiai suprasta) tarp dviejų ar daugiau objektų/subjektų
gal galite konkrečiau nusakyti apie ką norėtumėt kalbėti? nes šiaip labai abstrakčiai nesinori "plavinėti"

Ne ne, plavinėti tikrai nereikia Man tik įdomi jūsų nuomonė ar galima šventuosius laikyti tarpininkaips tarp Dievo ir mūsų?

aš tikiu šventųjų bendravimą, tad tikiu, kad yra trys Bažnyčios būviai - keliaujanti Bažnyčia (t.y., mes, gyvieji), triumfuojanti Bažnyčia (tie, kurie jau regi Viešpaties veidą) ir besiskaistinanti Bažnyčia (mirusieji, kurie dar negali regėti Dievo, bet skaistinasi).

Meldžiuosi už sielas skaistykloje - t.y., aš juos, jau mirusius ir baigusius šios žemės kelionę, užtariu prieš Dievą, nes patys jie to jau daryti nebegali. Ir tikiu, noriu tikėti, kad ir už mane melsis, kai baigsiu šios žemės kelionę.

O Triumfuojanti Bažnyčia, t.y., tie, kurie regi Viešpaties veidą, yra, kaip mes sakome, rojuje, Viešpaties artume, aukoja savo nuopelnus ir meldžia Dievą mums malonės. Užtaria mus.

Mes visi esame tarpininkai vienas kitam kelyje pas Dievą (net nepriklausomai, kuriame Bažnyčios būvyje esame). Kai meldžiamės vieni už kitus, kai stengiamės gyventi šventai, kai atliekame savo pareigas. Kai esame mistinis Bažnyčios kūnas - esame tarpininkai vienas kitam, pagalbininkai.

Kažkokiais maginiais, supaprastintais iki aš tau - tu man tarpininkavimais netikiu, man nepatinka, kai žmonės susimaišo ir visas viltis sudeda į vieną ar kitą šventąjį, kaip į stabą. Bet liaudiškasis pamaldumas dažnai turi šių bruožų, nepulčiau smerkti. Kiekvienas yra savo tikėjimo kelionėje..

Kanoniniai šventieji - man draugai, broliai, pavyzdžiai, aš jų prašau pagalbos, kai man sunku, skaitau jų gyvenimo istorijas, priimu juos kaip pavyzdžius. Jei turiu galimybę, progą - aplankau jų palaidojimo vietą ar pan, pasimeldžiu joje, paprašau užtarimo, bet savo išganymo ir atpirkimo viltis sudedu į Kristų.

Aš nežinau, ar jūs šiuos dalykus vadinsite tarpininkavimu ar ne? nes juk viskas priklauso nuo to, ką į žodį tarpininkavimas sudėsi

Aš supratau atsakymą, ačiū, jei nebūčiu sukonkretinusi, kad neplaukiotume, tai man šio atsakymo būtų ir užtekę, bet dabar vis tik įdomu ar nesuklysiu sakydama, kad šventieji, kurie regi Viešpaties veidą taip pat yra tarpininkai tarp Dievo ir mūsų?

aš juo vadinčiau tarpininkais, bet teisingai suprastais

bet jei reikėtų šventiesiems rasti tikslesnį pavadinimą - tai būtų bendražygiai ir bendrakeleiviai net jei jie ir nebe keliaujantys žeme

Devinta valanda pagal žydus - mūsų 15 val.
6 valanda - 12 val. Jėzus buvo nukryžiuotas nuo 12 iki 15 val., jei teisingai atsimenu.
Papildyta:

Bet ar ne tiesa pasakysiu, kad bendražygiai ir bedrakeleiviai tai ir daro tik tai, kad eina kartu, kariauja, pvz. Eina kariuomenė į kartą ir jie vienas kitą gina, bet jie nesiima sau prievolės ar atsakomybės ir noro eiti pas karalių ir paprašyti, kad pvz duotų bendražygiui geresnį šalmą.. O trapininkas tas kuris tarpininkauja tarp dviejų ar trijų žmonių, pvz šiais laikais brokeris, jis yra tarpininkas tarp pirkėjo ir pardavėjo, bet jis jokiais nebūdais nėra bendražygis ar bendrakeleivis, jo darbas yra tarpininkauti, girti pardavėjo butą, kad pirkėjas susidomėtų juo?
Papildyta:

Na nemačiau, kad kuri mama pasistačiusi nuotrauką prieš save kalbėtųsi su vaiku ar jo ko nors prašytų.... Ar kuri iš jūsų taip daro, aš tai tikrai ne, nors gal aš nepavyzdys nes aš ir vaiko foto piniginėj nenešioju, bet namie tikrai jų pas mane yra įrėmintų.. Bet kaip ir minėjau kad galėčiau prieš nuotrauką atsistoti ir kalbėtis su vaiku, tai nea mintis net nekilo..

Taip, aš irgi kalbu su vaiku akis į akį. Nes mūsų vaikai gyvi ir netgi gyvena su mumis. Bet tikrai žinau, kad žmonės, kurių vaikai ar šiaip artimi, brangūs žmonės yra iškeliavę Amžinybėn, kalbasi su jais žiūrėdami į nuotrauką. Ne su nuotrauka kalbasi ir, atrodo, niekuo ta nuotrauka pokalbiui nepadeda, bet kalbėti lengviau. Ir ne tik kalbėtis, bet ir prisiminti. Todėl ir pasidedam nuotraukas brangių žmonių, ypač, jei jie išvažiuoja toli ir/ar ilgam.