Krikščionys (katalikai, protestantai....)

Man Jūsų minima organizacija yra ypatingai brangi Bažnyčia, Kristaus Kūnas, kuriame Jis atiduoda save materialiu pavidalu, per Duoną ir Vyną, todėl čia mes tikrai nesusikalbėsime ir aš pasilieku prie savo griežto paklusnumo Bažnyčios mokymui ir manau, kad tai yra iš Dievo. Jums linkiu atrasti savo kelią ir visada klausytis Jo, net jei išgirstumėte ir ką nors tokio, kas Jums nepatinka. Ir visgi susirasti bendruomenę, su kuria eitumėte link Viešpaties, jei ne katalikus, tai protestantų bažnyčią. Vieną žmogų piktasis daug greičiau suvysto, negu kai esate su broliais ir seserimis Kristuje.

O jus pasitikite Dievu?
Kas yra didesnis Dievas ar piktasis?

Mano nuomonė:
Romiečiams 8:31
Tai ką dėl viso šito pasakysime? Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus?!

Aš pasitikiu Dievu taip kad velnio pinklės man nebaisios!
Mes juk negauname didesnių išbandymu nei galime pakelti...
o gavusi pamokas aš dėkoju JAM, juk:
Turime puikų Jobo pavyzdį...
taip pat:
Patarlės 17:3
Kaip sidabras ir auksas ištiriamas ugnyje, taip Viešpats tiria žmogaus širdį.

Per išbandymus Viešpats tiria mūsų širdis...kiek jau Jis prileis prie mūsų piktąjį tiek jis ir tegalės prisiliesti... ir už tai mes turime diekoti Dievui. Velnias pats negali nieko mums padaryti be Dievo leidimo. Čia vėlgi yra mokymas kunigų, pastorių nesvarbu kieno, klaidingas, išgalvotas mokymas, kad žmonės bijotų turėti savo nuomonę, kad neišeitų iš "bažnyčių" dėl įv. priežasčių, vieni dėl šlovės ir garbės, kiti dėl aukų ir pan.

parašyta:
Apreiškimas Jonui 2:10
Nebijok būsimųjų kentėjimų. Štai velnias įmes kai kuriuos jūsiškius į kalėjimą, kad būtumėte išbandyti. Jūsų laukia dešimties dienų priespauda. Būk ištikimas iki mirties, ir Aš tau duosiu gyvenimo vainiką’.


Beje tose pačiose protestantiškose bažnyčiose yra tiek mokymų.... nemažiau nei katalikiškose.. todėl turėkime vieną tarpininką-mokytoją - Jėzų Kristų!

Juk parašyta:
I Timotiejui 2:5
Nes yra vienas Dievas ir vienas Dievo ir žmonių Tarpininkas – žmogus Kristus Jėzus,

Nesupraskite klaidingai, nekalbu apie bendravimą su sesėmis ir broliais Kristuje. Kalbu apie mokymą ir bendravimą su Dievu.

Gal keli mėnesiai giliai išstudijuoti ŠR yra kiek mažoka? O dėl Dievo žodžio tai viskam ateina laikas. Atėjo laikas dabar skaityti. Bet ir skaityt reikia nuosekliai, po nedaug. Rekomenduojama skaityt po skyrių du ne daugiau per dieną. Paskaičiuokit kiek laiko užtruksit, kol gerai suprasit (kelerių metų). O ir suprasit ne iš karto. Ir juo labiau tikrai viską ne iš pirmo karto.
Džiugu, kad jūs gavote tą malonę skaityti Dievo žodį. Bet per tai piktasis kiša mintį, kad va dabar viską žinote arba tuoj tuos viską sužinosite. Pirmiausia jis puola per įtikėjimą savo dabartiniu pranašumu ir tikėjimo brolių, ypač ilgesnį kelią nuėjusių, lengvą ironiją (per švelniai pasakyta) ir norą visiems ,,išaiškinti''.
Gerai, kad dalijatės savo patyrimu, bet piktasis ne taip jau retai labai gudriai įperša mintį, kad kunigai mums neturi vadovauti, kad jie tik mus klaidina. Buvo ir man toks laikotarpis. Negalėjau lankyt net bažnyčios (juk ten juk kunigo turi klausytis). Bet po jo aš nuėjau išpažinties. Ir turiu pasakyti, kad tai buvo mano pirma tikra išpažintis.

Ko vertos Šventojo Rašto citatų špagos, jei nėra meilės?
Papildyta:

O kas trukdo bendrauti su Dievu ir kartu ir su broliais bei sesėmis Kristuje? Tik be tribūnos, gerai?

Taip, visiškai teisingai.

Pora pastarųjų dienų labai daug mąsčiau ir galvojau, ką aš ne taip darau, nes akivaizdu, jog ne taip, nes labai daug pykčio atsirado grupėje, vienas krikščionis nuo kito tolsta ir t.t. Ir šiandien aš štai ką supratau.

Bandydama įpiršti savo tiesą, aš darau labai didelę klaidą. Nes pirma, kiekvienam iš mūsų Dievas yra paruošęs savo išgelbėjimo planą. Be to, aš nepažįstu nė vieno iš čia esančių, ir kitas žmogus net ir būdamas galbūt "ne to tikėjimo" yra tūkstančius kartų geresnis už mane, nes jis skleidžia meilę, nes aprengia skurstantį, nes jis pavalgydina išalkusį. Aš viso to nedarau, ar bent jau neprisimenu, kad būčiau dariusi. Todėl jau vien dėl to aš esu tūkstantį kartų blogesnė už bet kurį čia esantį. Kitas dalykas, juk priešas taip ir veikia, priešas ateina suskaldyti, asėti neapykantos ir t.t. O čia juk tai ir vyksta: aš esu teisus; ne, aš esu teisus; ne, aš esu teisesnis; o aš visų teisiausias. Negerai šitaip.

Aišku, aš nesakau, jog negalima skleisti Evangelijos, ar padiskutuoti kai kuriomis temomis. Reikia išsidiskutuoti, bet reikia labai saugotis, kad priešas nesugriautų to, kas buvo pastatyta mūsų širdyse - meilės vienas kitam.

Kitas dalykas, jog kiekviename veikia Šventoji Dvasia ir būtent Šventoji Dvasia žmogų pačiu tinkamiausiu jam metu ir pačiu gražiausiu keliu nuveda į tikėjimą. O ne per trūks-plyš įrodinėjimą, jog va tas kelias tai tikrai blogas, o va šitas tai super geras.

O dar ką pagalvojau apie margučius. Tai klausimas toks: kas Jėzui labiau nepatiktų, kad mano kaimynas dažo margučius per Velykas, ar kad aš teisiu kaimyną dažantį margučius per Velykas. Kitaip sakant: neteisk, ir pats nebūsi teisiamas. Aišku, galima manau pasakyti, jog va šita tradicija galbūt atėjo iš ten ir ten. Bet juk mes nežinome, kiek meilės žmogaus širdyje yra dažant tą margutį.

Todėl, aš manau, jog pats geriausias būdas, ką reikia daryti, jei manome, jog žmogus eina neteisingu keliu - tai yra melstis už jį. Malda yra ginklas, kurio priešas bijo labiausiai.

Atsiprašau visų, kuriuos galėjau įžeisti ir kuriuos įžeidžiau. Aš tikrai neteisingai elgiausi.

Dievas žmogui, jį sukurdamas suteikė ne tik panašumą į save, bet ir laisvą valią. kad galėtume būti kuo panašesni į Dievą..... va ta mūsų laisva valia ir atveria vartus ir leidimą velniui veikti....o Dievas gerbia mūsų laisvą valią.....dėl to ir karai kyla ir nužudoma daug nekaltų žmonių....vis per mūsų laisvą valią. jei visur būtų su Dievo leidimu, tai nebūtų tiek nelaimių...

suprantu ir net iš dalies sutinku, bet aš savo laisvą valią dovanojau Viešpačiui ir raštas paslėptai sako, kad laisva valia tai vistiek nėra laisva valia dabar eilutės nepateiksiu nes nepatogu ieškoti telefonu. Bet prisiminkime faraoną, Dievas sprendė kada jis sutiks paleisti žydus o kada ne laisva valia yra, bet ją kontroliuoja Viešpats. Taigi ne veltui sakoma, kad mes visi į šią žemę atsinešėme Dievo planą. Gal mes ir neiname tiesiu taku, gal ir vaikštome lankais, bet galutinį tikslą pasiekiame. O koks tas kelio ilgumas priklauso nuo mūsų sprendimų, taip, bet Viešpats daleidžia blogus sprendimus, ne velnias planuoja juos. Žiūrėkime į Jėzaus nukryžiavimo pvz. velnias galvojo, kad jis sugalvojo tą planą, jis net nenutuokė kad tokiu būdų pats prisidės prie žmonijos išgelbėjimo.

Kai man kyla abejonės ir baimė aš visada savęs klausiu: "tai koks gi tas tavo tikėjimas, jei manai kad Dievas tavęs neapsaugos nuo pražūties? O jei jau duos tau kokį išbandymą tai dėkok Jam už tai!"

Bet žinoma t.y. mano tikėjimas aš tuo kvėpuoju ir gyvenu.

P.s. gerbiu Cicilia už jos paskutinius postus. Šaunuole! Reikia daug drąsos tai parašyti ir pripažinti. Žinau tą jausmą kai Viešpats ką nors prakalba tai jau... žodžiu, noriu prisijungti prie šios žinutės ir taip pat atsiprašyti už išsakytus grubius žodžius!

Tas liežuvis ... beje dar dažną atveji tai būna internetu, nes mes tiesiog nematom vieni kitų emocijų, o kiekvienas interpretuojame savaip, taip kaip mums atrodo, o ne taip kaip žmogus norėjo pasakyti..

Jus saunuole
Ne jumyse problema, o moteriskese, kurios negeba isiklausyti i Jusu mintis. Kelia pretenzijas tik jums bet pacios negeba padaryti to ko reikalauja is jusu.
Zaviuosi jumis, kad nepasidavet provokacijom, ir toliau nuosekliai pagrisdama savo mintis is Biblijos ciatatomis jas taikliai pateikinejot, neperzengete PADORUMO RIBAS bendraudama su oponentais, labai taktiskai, pakanciai jiems oponavote, nenusirisdama i asmeniskumus.

O neva katalikem geda, kad ant zmogaus uzsipuole zovada. Ne argumentais i diskutuojama tema, o bobiskom priekabom, kurios nieko bendro neturi su diskusija. Bet ko stebetis, jus gi kitaip bendrauti nemokat, linkusios sumenkinti viska ir visus kas priestarauja Jusu egzzzperciu TEISINGIAUSIAM poziuriui.

Siaip, buvo nuostabu skaityti mintis zmogaus kuris bando atrasti Dieva. Jo supratima, poziuri i tam tikrus aspektus. Labai praturtina.

Neprisimenu ar būtent šioje temoje, bet kažkur tikrai esu rašiusi, tad dovanokit, kam pasirodysiu nykiai užsiciklinusi (citata gali būti netiksli, autoriaus nežinau): jei nustojame tikėti mediniu Dievu, tai reiškia ne kad Dievo nėra, bet kad Dievas – ne iš medžio. Liūdesį, pyktį, nusivylimą ir t.t. kelia būtent medinio pamato slydimas iš po kojų: negi tame, ant ko stačiau savo gyvenimą, kas teikė stiprybę, prasmę, gali būti tiek netobulumo? Bet čia ko gero ir yra visa tikėjimo kelio esmė: vos tik pasijauti atradęs atsakymus į svarbiausius egzistencinius klausimus, tvirtai susiformavusios pasaulėžiūros, perpratęs, kaip teisingai, laimingai ir deja patogiai bei saugiai gyventi, pamatai, jog kažkas vis dėlto neveikia – ir tuomet arba tampi fariziejumi: "su manimi viskas gerai", ir tuo kelias ir baigiasi, arba vėl ir vėl išdrįsti ieškoti gyvojo Dievo ir tik taip iš tiesų augi, eini po žingsnelį į priekį. Mano gyvenime irgi būta įvairių etapų – įskaitant tokį, kai kone kalbėjau Šv. Rašto citatomis ir į Katalikų Bažnyčią maniau daugiau kojos nekelsianti. Todėl suprantu, kaip jautiesi, bet neskubėk, nes tik Dievas žino, kokį kelią Jis yra Tau numatęs. Yra labai nemažai pavyzdžių net ir toje pačioje Lietuvoje, kai tokį etapą perėję žmonės vėliau sugrįžta į Katalikų Bažnyčią, kai kurie ne tik sugrįžta, bet dar ir tampa kunigais ar vienuoliais.

Sveiki, aš noriu su jumis pasidalinti informacija apie Velykas. Išverčiau DrPatricia Show parengtą medžiagą į lietuvių kalbą. Ta pačia tema ji kalba savo youtube kanale šiame video: How the Passover was Hijacked

-------------------------------------------Vertimo pradžia-------------------------------------------

PASCHOS (VELYKŲ) ŠVENTĖ

Senojo Testamento ištraukos apie Paschos (Perėjimo) šventę

• Išėjimo 12:1-30
• Kunigų 23:4-5
• Skaičių 33:3
• Pakartoto įstatymo 16:1-8

Trumpa istorija:

Kai izraelitai buvo Egipto vergovėje, Viešpats davė Mozei nurodymus, kaip Viešpats ketina juos išvesti iš Egipto.

1. Pirmo metų mėnesio dešimtą dieną šeima turėjo pasirūpinti sau vieną avinėlį. Parūpintą avinėlį reikėjo išlaikyti iki keturioliktos to paties mėnesio dienos.

2. Keturioliktos dienos vakare avinėlis turėjo būti papjautas, o jo krauju turėjo būti apšlakstytos durų sąrama bei abi staktos.

3. Jie turėjo suvalgyti keptą avinėlį su nerauginta duona ir karčiosiomis žolėmis.

4. Avinėlis turėjo būti paskubomis suvalgomas, nes vidurnaktį jau reikėjo būti pasiruošus išeiti iš Egipto.

5. Vidurnaktį mirties angelas perėjo Egipto kraštą ir kiekvienuose namuose, kurių durų sąrama ir staktos nebuvo apšlakstytos krauju, užmušė visus žmonių ir gyvulių pirmagimius.

6. Paschos šventė atsirado, kai mirties angelas perėjo virš namų (t.y. apėjo neužsukdamas į tuos namus), kurie buvo apšalkstyti krauju.

7. Pascha hebrajų kalboje yra pesah, o tai reiškia perėjimas.

8. Viešpats nurodė jiems švęsti tą dieną per kartų kartas kaip amžiną įsaką, kaip priminimą jiems ir jų vaikams apie tai, kaip Viešpats išlaisvino izraelitus iš Egipto nelaisvės ir apsaugojo juos nuo mirties angelo.

Papildyta:
Pagrindiniai Paschos principai ir jų įgyvendimimas Jėzuje Kristuje ir jo Bažnyčioje

1. Pascha – Metų pradžia

Pascha – Paschos šventė tapo metų pradžia Izraeliui. Nisano (arba abibo) mėnuo tapo pirmasis metų mėnuo ir šį kalendoriaus pokytį nustatė Dievas. Iš pradžių nisano mėnuo buvo septintas metų mėnuo, kuris išlaisvinimo iš Egipto metu tapo pirmuoju mėnesiu. Paschos šventė reiškė naują pradžią izraelitams.

Įvykdymas – Jėzaus Kristaus priėmimas yra naujas gimimas Naujojoje Sandoroje. Diena, kai gimstama iš naujo yra ta diena, kai prasideda naujas gyvenimas Jėzuje Kristuje, iš esmės tai naujas gimtadienis ir naujas kalendorius žmogaus gyvenime.

Jono 3:7 „Nesistebėk, jog pasakiau: jums reikia atgimti iš aukštybės“.
2 Korintiečiams 5:17 „Taigi, kas yra Kristuje tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja.“

2. Avinėlis išlaikomas keturias dienas

Pascha – Dievas įsakė Izraeliui paimti avinėlį dešimtą pirmo mėnesio dieną ir pasilaikyti jį iki to paties mėnesio keturioliktos dienos. Avinėlis turėjo būti papjautas iš anksto nustatytu laiku.

Įgyvendinimas – nukryžiavimo savaitę, Jėzus įėjo į Jeruzalę dešimtą dieną, o nužudytas buvo keturioliktą dieną. Jis buvo aukos Avinėlis.

Mato 21:1-11 (triumfuojantis Jėzaus įėjimas į Jeruzalę)
Mato 27:27-31 (Jėzaus nukryžiavimas)

3. Pirmųjų metų avinėlis

Pascha – Izraelui buvo įsakyta pasilaikyti pirmagimį avinėlį. Pirmagimis visada būdavo paaukojamas Dievui.

Įgyvendinimas – Jėzus buvo pirmagimis Dievo sūnus ir pirmagimis Marijos sūnus.

Mato 1:18-25 „Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save. Jis negyveno su ja kaip vyras, iki ji pagimdė sūnų, ir jis pavadino jį Jėzumi“.

4. Avinėlis vyriškos lyties

Pascha – avinėlis turėjo būti vyriškos lyties, o ne moteriškos.

Įgyvendinimas – per vieną žmogų (Adomą) nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę – mirtis. Per vieną žmogų (Jėzų) nuodėmė ir mirtis nugalėta.

Romiečiams 5:12 „Todėl, kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“.
Romiečiams 5:17 „Jei dėl vieno žmogaus nusikaltimo mirtis įsiviešpatavo per tą vieną, tai nepalyginti labiau tie, kurie su perteklium gauna malonės bei teisumo dovaną, viešpataus gyvenime per vieną Jėzų Kristų“.

Papildyta:
5. Avinėlis turėjo būti be trūkumų

Pascha – izraelitai turėjo apžiūrėti avinėlį ir įsitikinti, kad jis yra tobulas, tai yra be trūkumo.

Įgyvendinimas – visi, kas tik tikrino Dievo Avinėlį negalėjo jame rasti jokios kaltės. Pilotas, Erodas, Judas, šimtininkas ir atgailaujantis vagis negalėjo rasti jokios kaltės. Jėzus buvo Dievo Avinėlis be nuodėmės.

Mato 27:3-4 „Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas, nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują“.

Mato 27:24 „Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!”

Luko 23:8-11 „Erodas, pamatęs Jėzų, labai apsidžiaugė. Mat jis jau pirmiau norėjo jį išvysti, nes buvo apie jį girdėjęs ir tikėjosi pamatysiąs jį darantį kokį nors stebuklą. Jis ėmė jį visaip klausinėti, bet Jėzus jam neatsakinėjo. Tuo tarpu aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai apstoję be paliovos jį kaltino. Tada Erodas su savo palyda Jėzų paniekino ir išjuokė. Paskui, aprengęs jį baltu drabužiu, pasiuntė atgal Pilotui.“

Luko 23:39-43 Vienas iš nukryžiuotojų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko bloga nėra padaręs“. Ir jis tarė: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“ Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“.

Morkaus 15:39 „Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“

6. Avinėlis turėjo būti papjautas vakare

Pascha – avinėlis turėjo būti papjautas pirmo mėnesio keturioliktos dienos vakare.

Įgyvendinimas – Jėzus buvo nukankintas tarp dviejų vakarų. Nukryžiavimo valanda buvo nuo 9:00 ryto iki 15:00 popiet, t.y. tarp dviejų vakarų.

Mato 27:45-46 „Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa. O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? – tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“

7. Avinėlis papjautas dalyvaujant visai bendrijai

Pascha – visa Izraelio bendrija turėjo dalyvauti papjaunant avinėlį.

Įgyvendinimas – aukštieji kunigai, seniūnai ir Izraelio žmonės, visi reikalavo Jėzaus nukryžiavimo. Jėzaus mirė už mus visus.

Mato 27:20-22 „Aukštieji kunigai ir seniūnai sukurstė žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų. Tuomet valdytojas jiems tarė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“ Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?“ Jie visi rėkė: „Ant kryžiaus jį!“

8. Avinėlio krauju turėjo būti apšlakstytos durų sąrama ir abi staktos

Pascha – avinėlio krauju buvo apšlakstomos abi durų staktos, esančios šonuose ir viršuje esanti durų sąrama, kad apsaugotų namus nuo mirties angelo.

Įgyvendinimas – Jėzaus Kristaus krauju mes esame įėję į naują Sandorą, pagal kurią me sesame apsaugoti nuo amžinosios mirties pragare.

Mato 26:27-29 „Paskui, paėmęs taurę, padėkojo ir davė jiems, tardamas: „Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Sandoros kraujas, kuris už daugelį išliejamas nuodėmėms atleisti. Ir sakau jums: nuo šiol aš nebegersiu šito vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada su jumis gersiu jį naują savo Tėvo karalystėje“.

Papildyta:
9. Avinėlis turėjo būti suvalgomas

Pascha – keptas avinėlis turėjo būti suvalgomas tą pačią naktį su nerauginta duona ir karčiosiomis žolėmis.

Įgyvendinimas – Jėzus kentėjo ir mirė tą pačią naktį. Nerauginta duona reiškia, jos Jėzus buvo be nuodėmės. Karčiosios žolės reiškia karčią, t.y. sunkią Jėzaus kančią.

Mato 27:1-2 „Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos seniūnai nusprendė, kad Jėzus turįs būti nužudytas. Surišę nuvedė ir atidavė jį valdytojui Pilotui.“

10. Kaip avinėlis turėjo būti valgomas

Pascha – avinėlis turėjo būti valgomas susijuosus juosmenį, apsiavus kojas ir su lazda rankoje. Avinėlis turėjo būti suvalgomas paskubomis.

Įgyvendinimas – kaip tikintieji, mes turime būti susijuosę strėnas tiesos diržu, apsiavę kojas ryžtu skleisti Evangeliją, ir rankose turime laikyti Dvasios kalaviją.

Efeziečiams 6:13-18 „Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktąją dieną pasipriešinti ir visa nugalėję, išsilaikyti. Tad stovėkite susijuosę strėnas tiesa, apsivilkę teisumo šarvais ir apsiavę kojas ryžtu skleisti taikos Evangeliją. Visais atvejais pasiimkite tikėjimo skydą, su kuriuo užgesinsite visas ugningas piktojo strėles. Pasiimkite išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį. Kiekvienu metu melskitės Dvasioje visokeriopomis maldomis ir prašymais.“

11. Po saulėlydžio

Pascha – Viešpaties instrukcijos susijusios su Paschos švente turėjo būti įgyvendinamos saulei nusileidus.

Įgyvendinimas – kai Jėzus mirė ant kryžiaus, vidurdienį saulė buvo užtemusi trims valandoms, t.y. nuo vidurdienio iki trečios valandos popiet.

Mato 27:45 „Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.”

12. Nė vienas kaulas neturėjo būti sulaužytas

Pascha – valgant Paschos avinėlį, Dievas įsakė, kad nė vienas kaulas nebūtų sulaužytas.

Įgyvendinimas – romėnai turėjo paprotį sulaužyti nukryžiuotojo žmogaus kojas, kad pagreitintų jo mirtį. Tada jie negalėdavo pastovėti ant kojų ir išlaikyti savęs, todėl uždusdavo. Kai kareiviai ketino sulaužyti Jėzaus kojas, jie suprato, jog jis jau yra miręs, todėl jam nesulaužė kojų.

Jono 19:33 „Priėję prie Jėzaus ir pamatę, kad jis jau miręs, jie nebelaužė jam blauzdų“.

13. Kad valgytum Paschos vakarienę turėjai būti apipjaustytas

Pascha – atvykėlis, pasamdytas tarnas ar neapipjaustytas žmogus negalėjo valgyti Paschos avinėlio.

Įgyvendinimas – Naujasis testamentas patvirtina, jog tik tas žmogus, kuris priklauso Naujajai Sandorai Kristaus kraujyje gali dalyvauti Viešpaties vakarienėje. Netikintis žmogus to negali daryti.

1 Korintiečiams 11:23-31 „Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną, padėkojęs laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas už jus. Tai darykite mano atminimui.“ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.“ Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis. Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės. Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą. Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių. Jei mes patys savęs paisytume, tai nebūtume teisiami. O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.“

Papildyta:
14. Gydomasis avinėlio poveikis

Pascha – kai Izraelio vaikai šventė Paschą, nebuvo jokio silpnuolio tarp jų, kai jie išėjo iš Egipto.
Psalmynas 105:37 „Tada jis išvedė izraelitus, nešinus sidabru ir auksu, ir dvylikoje giminių nebuvo silpnuolio.“

Įgyvendinimas – tie, kurie yra gimę iš naujo patiria fizinį, emocinį ir dvasinį išgijimą per Jėzaus Kristaus kraują.

Izaijo 53:4-5 „Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus. O mes laikėme jį raupsuotu, Dievo nubaustu ir nuvargintu. Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.“

1 Petro 2:24 „Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis“.

Psalmynas 103:2-5 „Šlovink Viešpatį, mano siela, ir nepamiršk, koks jis geras. Jis atleidžia visas tavo nuodėmes ir išgydo visas tavo ligas. Jis atperka tavo gyvastį iš kapo ir apgaubia tave meile ir gailestingumu, jis sotina tavo gyvenimą gėrybėmis, kad būtum jaunas ir stiprus lyg erelis.“

15. Atminimas

Pascha – turėjo būti kaip priminimas ir įsakas švesti Paschą per visas kartas.

Įgyvendinimas – Jėzus įsteigė Viešpaties vakarienės ritualą Paschos šventės naktį. Pascha niekada neturėjo būti užmiršta. Jėzus įsakė Bažnyčiai (t.y. tikintiesiems) “tai darykite mano atminimui.”

Luko 22:14-20 „Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje.“ Paėmęs taurę, jis padėkojo ir tarė: „Imkite ir dalykitės. Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė.“ Ir, paėmęs duonos, jis padėkojo, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.“ Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.“

1 Korintiečiams 11:23-26 „Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną, padėkojęs laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas už jus. Tai darykite mano atminimui.“ Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui.“ Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis“.

Paschos šventės metu mes turime prisiminti Jėzaus kančią ant kryžiaus, o taip pat mes turime švęsti ir jo prisikėlimą. Kai kurie iš jūsų turbūt galvoja, juk mes būtent tai ir darome Didijį Penktadienį ir Velykų Sekmadienį. Kodėl mes tai turėtume daryti per Paschą?

Atsakymas tas, jog tikroji Jėzaus mirties data yra žydų kalendoriaus nisano mėnesio 14 diena, o tikroji jo prisikėlimo diena yra trys dienos ir trys naktys nuo 14-tos nisano dienos.

Vasarą 325 m. po Kr. Nikėjos susirinkimas pakeitė Paschos švetės datą iš nisano mėnesio 14 dienos į pirmąjį sekmadienį po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio. Tada šią dieną jie pavadino Velykomis.

Iš tiesų, jie neturėjo jokios galios tai padaryti, nes iš Biblijos pavyzdžio žinome, jog Jėzus nustatė, kada turi būti švenčiama ši vakarienė.

Istoriniai Katalikų bažnyčios įrašai patvirtina, jog jie savavališkai pakeitė datą ir nutraukė ryšį su Pascha. Romoje buvo parenktas ilgo laikotarpio planas, kaip nutraukti visus ryšius su žydų kilmės žmonėmis.

Jėzus šventė Paschą ir mus mokė daryti tą patį.

Apaštalas Paulius ir ankstyvoji bažnyčia niekada nešventė Velykų. Jie šventė Paschą, bet su nauju supratimu, jog Jėzus Kristus yra Paschos Avinėlis.

2016 m. Pascha prasideda balandžio 22 d. po saulėlydžio ir tęsiasi iki balandžio 30 d. saulėlydžio.

2016 m. Pascha yra 1690-oji Pascha, kuri nebuvo pagerbta bažnyčios nuo to laiko, kai buvo priimtas sprendimas Nikėjos susirinkime, visuotiniame susirinkime siekiančiam įsteigti vieną pasaulinę religiją.

Jei norite iš tiesų švęsti Paschą, tada pasidalinsiu keliais būdais, kaip tą galima padaryti.

1. Perskaityti Biblijos ištraukas apie Paschą: Išėjimo 12:1-30, Kunigų 23:4-5, Skaičių 33:3, Pakartoto įstatymo 16:1-8
2. Perskaityti garsiai 22 psalmę Jėzaus atminimui.
3. Perskaityti Luko 22:14-20
4. Perskaityti 1 Korintiečiams 11:23-26
5. Atšvęsti komuniją [Paaiškinimas: šios informacijos autorė komuniją švęs kartu su vyru. Vietoj vyno gers vynuogių sultis, nes jie nevartoja alkoholio, o vietoj neraugintos duonos kartu su vyru laužys ir valgys neraugintos duonos krekeriukus. Neraugintos duonos gaminių galima įsigyti žydų produktų parduotuvėlėse arba paprastoje parduotuvėje ieškoti kokių nors produktų iš neraugintos duonos]
6. Padaryti tai poilsio dieną.

Kviečiu atšvęsti Paschą, kad pagerbtume Jėzų Kristų.

--------------------------------------------Vertimo pabaiga--------------------------------------------

Sveiki!
Galbut jus zinosite - ar Romos Kataliku roziniai skiriasi nuo kitu krikscioniu? Perskaiciau, kad populiariausi yra Domininkonu, o kokie dar gali buti?

Vargu ar kiti krikščionys turi rožinį. Ortodoksai turi savo atitikmenį. Ortodoksų maldos įrankis rusiškai vadinasi „čiotki“ (nuo sen. rus. „skaičiuoti“, „suskaityti“ - čitat'), graikiškai - „komboskini“, lietuviškai pavadinimo jis ir neturi. „Rožiniu“ jį vadinti netinka, nes rožinis yra skirtas Marijai, turi konkrečias su juo susietas maldas, o ortodoksų „čiotki“ yra skirtas Jėzui ir jis naudojamas kartojant vieną maldą - „Viešpatie Jėzau Kristau, Dievo Sūnau, pasigailėk manęs, nusidėjėlio“.

Domininkonai - tai Romos katalikų bažnyčios vienuoliai. Naudojant rožinio vėrinį, galimos ir kitos maldos. apie patį rožinį:
http://www.katalikai...ndex.php?id=114