Krikščionys (katalikai, protestantai....)

Panagrinėkime priešistorę.

Velnias buvo išvarytas nuo šventojo kalno, nes nenorėjo vykdyti Dievo valios. Tiesa? Jis norėjo būti geresnis už Dievą, neva geriau už jį išmanantis, žinantis, ką ir kaip reikia daryti. Nors velnias tėra Dievo kūrinys. Jis suviliojo trečdalį Dievo angelų, sakydamas, jog bus geresnis už Dievą. Angelai patikėjo, nes juk velnias taip sakydamas, matyt išmano geriau už Dievą. Velnias nuo pat pradžių maištavo prieš Dievą. Todėl visi tie, kurie nevykdė Dievo valios buvo išvaryti nuo jo šventojo kalno.

Dabar persikelkime į pirmųjų žmonių laikus.

Ir įsakė žmogui Viešpats Dievas, tardamas: "Nuo visų sodo medžių tau leista valgyti, bet nuo gero ir pikto pažinimo medžio neleista valgyti, nes kai tik nuo jo paragausi, turėsi mirti. (Pradžios 2:16-17)
Bet žaltys tarė moteriai: "Jūs tikrai nemirsite! Ne! Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta" (Pradžios 3:4-5)

Žaltys, sugundė moterį pasakydamas, jog ji bus kaip Dievas. Medis duos jai išminties. Žaltys sugundė moterį maištauti prieš Dievą. Ji ir sumaištavo. Ji nevykdė Dievo valios, bet įvykdė žalčio užgaidas. Žaltys sakė, kad viskas čia gerai, nemirsi, tu tik ne taip supratai Dievo pasakymą. Aš - žaltys, matai geriau žinau, ką Dievas turėjo omeny. Todėl valgyk, valgyk, skanus ir geras vaisius. Maišto kaina - mirtis.

Taigi, visas veiksmas sukasi apie Dievo valios vykdymą.

Biblijoje Dievas yra pasakęs šiuos dalykus:

1. „Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų“ (Mato 15:9)

2. Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis juk pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.
(Apaštalų darbai 17:24)

3. Todėl, būdami dieviškos giminės, neturime manyti, jog Dievybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį arba į meno ar žmogaus minties kūrinius. (Apaštalų darbai 17:29)

4. Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa. (Jono 4:24)

Iš šių citatų tampa aišku, jog Dievui nereikia, kad jį žmonės garbintų savo susikurtais priesakais, kad jam statytų šventyklas, kad jis būtų aptarnaujamas, kad jam kurtų paminklus, kad jam tapytų paveikslus ir jam dirbtų kitus meno dirbinius. Dievo garbinimo prasme, tokia yra Dievo valia. Dievo valia yra ta, kad mes jį šlovintume dvasia ir tiesa.

Pasakykite man tada, kas paakina žmogų statyti bažnyčias, tapyti paveikslus, lipdyt skulptūras. Dievas ar velnias? Dievas juk negali to daryti, nes tada jis prieštarautų pats sau. Vadinasi - velnias. Nes kas nevykdo Dievo valios, tas vykdo velnio užgaidas (kaip Ievos atveju). Kitais žodžiais tariant, kas ne iš Dievo, tas - iš velnio:

"Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas su manimi nerenka, tas barsto" (Mato 12:30)

Taigi, jei Dievas sako, jog jam nereikia, jog jį garbintų daiktais (tame tarpe juk ir margučiais), tai kas tada vyksta? Prieina velnias ir sako: "viskas gerai, dažyk dažyk margučius, Dievui tai patiks, juk tai tokios gilios tradicijos, o ir margučiai tokie žavūs atrodo. Dažyk, dažyk, juk nemirsi. Aš, žaltys, geriau žinau, kaip bus". Jei nevykdom Dievo valios, tada tarnaujam velnio užgaidom.

Ne kiekvienas, kuris man šaukia: "Viešpatie, Viešpatie! - įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. (Mato 7:21)

Iš 1 Kor 9,19-23:

Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau.

Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus.

Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus.

Tiems, kurie neturi įstatymo, buvau kaip neturintis Įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet susaistytas Kristaus įstatymo.

Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius.

Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau.

Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas".

Mes, norėdami būti panašūs į Jėzų Kristų, norėdami sekti Jėzaus pėdomis, turime skleisti Evangeliją, nes Jėzus tik tai ir darė. Apaštalas Paulius rašo, jog reikia viską daryti, kad laimėtum bent vieną žmogų. Laimėti žmogų, reiškia atvesti jį į tikrąjį tikėjimą ir nuvesti į dangaus karalystę. Todėl Paulius įsijaučia į žydų gyvenimą, perpranta jų ritualus ir ceremonijas, kad rastų priėjimą į jų širdis. O kai duris vedančias į jų širdį atrakina, tada toje širdyje jis pasėja Evangeliją. Lygiai taip pat jis daro ir su netikinčiais, jis įsijaučia į jų gyvenimą ir jų kasdienybę, į jų mąstymą. Nors pats gi jis netampa be Dievo, ar ne? Jis perpranta jų mąstymą, kad jį perpratęs galėtų tinkamai prieiti prie jų ir paskleisti Evangeliją. Juk negali priėjęs prie netikinčio žmogaus pradėti kalbėti apie tai, kokia graži yra dangaus karalystė. Netikintis tik pirštą pridėjęs prie galvos pasukios ir nueis savo keliu. Todėl apaštalas Paulius ir sako, jog reikia perprasti tą žmogų. Todėl perpratęs netikinčiojo pasaulėžiūra, Paulius turės pirmiausia įtikinti tą žmogų, jog yra Dievas, ir jau tik tada pasakoti apie dangaus karalystę. Todėl jis ir sako: žydams buvau kaip žydas ir t.t.

Taigi, apaštalas Paulius moko mus, jog mes turime perprasti žmones, kuriems norime paskleisti Evangeliją, kad jie mus priimtų lyg būtume jiems savi. Vienintelis apaštalo tikslas susitapatinant su kitais žmonėmis - tai jų sielų laimėjimas dangaus karalystei. Bet mes jokiu būdu neturime būti tokie, kaip tie žmonės, kurie nepažįsta tikrojo Dievo.

Pažiūrėkite į žemiškąjį Izraelį: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai? Ką gi sakau? Ar kad stabams paaukota mėsa šį tą reiškia? ar kad stabas yra šis tas? Ne, aš sakau, kad, aukodami atnašas, pagonys aukoja ne Dievui, bet demonams. O aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties vaišių dalyviai ir demonų vaišių dalyviai. (1 Korintiečiams 10:18-21)

Lygiai taip ir aš, neinu į ateistų forumus ir nekalbu apie Šventojo Rašto nuostatas, nes jie tik pirštus pridėję prie galvos man pasukiotų. O aš ateinu čia, kur renkasi Kristaus sekėjai ir kalbu jums suprantama Šventojo Rašto kalba.

Kaip čia gaunasi, jog skaitote Bibliją, bet nežinote, kas yra Astartė?

Astartė yra demonas, kaip ir Baalas yra demonas, kaip ir visi kiti dievai yra demonai.

Nusikelkime į tuos laikus, kai Dievas savo išrinktąją tautą atvedė į pažadėtąją žemę - Kanaano kraštą. Įsidėmėkime, jog tik izraelitai yra tauta, turinti kontaktą su tikruoju Dievu. Visos kitos tautos garbino ir tarnavo stabams (demonams). Todėl Dievas labai griežtai įsakė izraelitams pašalinti viską, kas susiję su stabais, kad kartais ir jie nepradėtų jš garbinti:

"Išardykite jų aukurus, sudaužykite šventuosius akmenis, sudeginkite stulpus, iškirskite jų dievų stabus, išdildykite jų vardą iš tokių vietų". (Pakartoto įstatymo 12:3)

Bet žinoma, izraelitai vis nuklysdavo stabų garbinimo keliu. O tada ateidavo Dievo rūstybė ir izraelitai labai kentėdavo išklydę iš doros kelio.

1. Jei paliko Viešpatį, savo protėvių Dievą, išvedusį juos iš Egipto žemės, sekė kitus dievus iš aplinkinių tautų dievų ir, jiems lenkdamiesi, supykdė Viešpatį. Jie paliko Viešpatį ir garbino Baalą bei Astartes! (Teisėjų 2:12-13)

2. Tarnaudami Baalams ir Astartėms - Aramo dievams, Sidono dievams, Moabo dievams, Amono dievams ir filistinų dievams, izraelitai vėl darė, kas nedora Viešpaties akyse, o Viešpatį paliko ir jam daugiau nebetarnavo. (Teisėjų 10:6)

3. Samuelis tarė visiems Izraelio namams: "Jei grįžtate pas Viešpatį visa savo širdimi, pašalinkite iš savo tarpo svetimus dievus bei Astartes, atiduokite širdį Viešpačiui ir tik jam vienam tarnaukite. Tada jis išgelbės jus iš filistinų rankų". Tad izraelitai pašalino Baalus bei Astartes ir tarnavo tik Viešpačiui. (1 Samuelio 7:3-4)

4. Saliamonas sekė sidoniečių deivę Astartę ir pasibjaurėtiną amonitų Milkomą. (1 Karalių 11:5)

5. Karalius užteršė Izraelio karaliaus Saliamono įrengtus <...> aukštumų alkus sidoniečių stabui Astartei, Moabo stabui Kemošui ir Amono stabui Milkomui. (2 Karalių 23:13)

6. Net savo sūnų atidavė ugniai pagal pasibjaurėtiną paprotį tautų, kurias Viešpats buvo pašalinęs izraelitams iš kelio. (2 Karalių 16:3)

7. Jis padarė net nuliedintų atvaizdų Baalams, degino smilkalus Ben Hinomo slėnyje ir atidavė ugniai savo sūnus bjauriu papročiu tautų, kurias Viešpats buvo išvaręs, ateinant izraelitams. (2 metraščių 28:2-3)

8. Jie neišnaikino tautų, kaip Viešpats buvo jiems įsakęs, bet susimaišė vedybomis su svetimtaučiais ir mokėsi daryti, kaip šie darė. Dievo tauta tarnavo stabams, ir jie virto jiems pinklėmis. Savo sūnus ir dukteris jie aukojo demonams. Jie liejo nekaltą kraują, savo sūnų ir dukterų kraują, aukojo juos Kanaano stabams ir išniekino kraštą, praliedami kraują. Taip jie teršėsi savo veiksmais ir ištvirkavo savo darbais. (Psalmynas 106:34-39)

Taigi taip, jei vaikų, paaukotų Astartei, kraujyje tikintieji dažydavo kiaušinius, kurie simbolizavo vaisingumą, tai aš tikrai susilaikysiu nuo šio papročio. Nei Jėzus tą darė, nei jo mokiniai. O aš seku Jėzaus pėdomis.

Senajame Testamente šiaip jau yra iki smulkmenų aprašyta šventyklos statyba ir pan. Jėzus pats šventyklos irgi negriovė, bet vaikė iš jos prekiautojus ir vadino savo Tėvo namais. Savaime suprantama, jog dvasiniai dalykai turi būti aukščiau už kūniškus, materialius – apie tai net nėra ko diskutuoti, bet žmogus nėra vien dvasia – Dievas sukūrė ir kūną, ir sukūręs gėrėjosi savo darbo rezultatu kaip visuma. Negana to, žmogus buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą – su tam tikra kūrybine laisve (žmogui buvo duota sukurti gyvūnams vardus). Vien dvasia Dievą garbina angelai, nes jie ir yra vien dvasinės būtybės, o žmogus gali šlovinti Dievą ir savo darbu, kūryba, viskuo, kas tiek jo paties, tiek jo artimo žvilgsnį kreipia dievop. Apskritai garbinimas nėra kažkas tokio, kas Dievui pačiam gyvybiškai reikalinga, be kurio Dievas kažko pristigs – Dievo garbinimas visų pirma reikalingas pačiam garbintojui, jo, kaip kūrinio, pilnam atsiskelidimui ir Dievo plano išpildymui.

Cecilia, geriuosi tavo žinutėmis!!!!



Prie visų Cecilijos parašymų norėiau papildomai paklausti. Iš Senojo testamento žinome, kad Dievas visada liepdavo SUNAIKINTI VISKĄ pagonių šalyse, tiek stabus, tiek aukurus ir net neleido vesti svetimtaučių moterų. Įdedu bent vieną eilutę:

Skaičių 33:52 išvykite visus to krašto gyventojus, sunaikinkite jų atvaizdus, sulaužykite stabus, išgriaukite visas aukštąsias stabų garbinimo vietas

O kita labai svarbi dėl kiaušinių dažymo ir valgymo. Jau iš Cicilijos žinutės žinome, kad kiaušiniai buvo aukojami Astartei (beje ji buvo Baalo žmona, Baalas buvo saulės dievas, o Astartė mėnulio deivė)

Man labai daug ką pasako ši rašto eilutė:

Išėjimo 34:15 Nedaryk sandoros su anų kraštų žmonėmis, kad kas nors iš jų garbinęs stabus nepasikviestų tavęs jų aukų valgyti.

Kiaušiniai buvo aukojami mėnulio deivei, o mes lengva ranka šią auką valgome, kas Dievui akivaizdžiai nepatinka...

Beje prisiminkime, kas atsitiko su tais kurie vis tik nusprendė nesunaikinti visko ką Dievas įsakė... Leido sau iškelti mintį, kad jie gali panaudoti pagonių daiktus sau... (gaila nepamenu konkrečios eilutės vietos, gal tu Cicilia pameni?)

Visiškai pritariu, kad Dievą galima šlovinti įvairiai bet tik ne taip kaip JIS įsakė jokiais būdais nedaryti, o mes įsivaizduojam, kad čia viskas ok, bet taip nėra.

Beje ar aš nesuklysiu sakydama, kad Dievas tik ir leido Saliamonui, Dovydui net neleido, statyti tą vienintelę Šventyklą? Daugiau JIS neįsakė statyti Šventyklų? Ir tą pačią leido statyti tik pagal JO smulkų architektūrinį projektą paskui ta Šventykla buvo tik atstatoma po sugriovimų?

Beprasmiška su jomis ginčytis, Biblijos tyrinėtojai net nebando kitų suprasti - nes ne tam jos čia yra.

Kokias dar pasakų knygas mėgstate? Man broliiai Grimai labai patinka

Tai labai primena Jėzaus gundymus. Ten irgi kai kas rėmėsi Šventuoju Raštu.

Labai gilus ir gražus požiūris, iš tikrųjų jaučiasi, jog labai mylite Dievą. Na bent jau aš taip širdyje pajaučiau skaitydama. Bet kas dėl manęs, aš pasilieku prie šios citatos:
Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa. (Jono 4:24)

Dėl šventyklos norėjau parašyti.

1. Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis juk pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. (Apaštalų darbai 17:24)

2. Jėzus atsakė: "Sugriaukite šitą šventyklą, o aš per tris dienas ją atsatysiu!" Tada žydai sakė: "Keturiasdešimt šešerius metus šventykla statyta, o tu atstatysi ją per tris dienas?!" Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventyklą. (Jono 3:19-20)

3. Ar nežinote, kad jūsų kūnas yra šventykla jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo, ir kad jūs nebepriklausote patys sau? (1 Korintiečiams 6:19)

Iš šių trijų citatų, aš darau išvadą, jog Dievas gyvena mumyse, o ne bažnyčių pastatuose. Kitaip tariant, mūsų kūnas yra šventykla. Todėl mes turime savo kūnus laikyti švarius, t.y. nesuterštus nuodėmėmis. ("Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų" (Mato 15:11) "O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų". (Mato 15:18))

Papildyta:
Beje, norėjau atsiprašyti Smalsutės, už šiuos savo žodžius: "Kaip čia gaunasi, jog skaitote Bibliją, bet nežinote, kas yra Astartė?" Jie tikrai galėjo įžeisti, o šito aš visai nenoriu. Ir išvis, kas aš tokia, jog taip rašyčiau. Tikrai labai atsiprašau, pasielgiau blogai.

Dar prieš kelis mėnesius aš žinojau mažiau nei bet kuris čia esantis narys. Aš iš tikrųjų nežinojau nieko. Aš tik vaikščiojau sekmadieniais į katalikų bažnyčią ir galvojau, jog darau gerą darbą ir Dievui tai patinka. O kai atsiverčiau Bibliją, gavau kaip šlapiu skuduru per veidą. Supratau, jog visą tą laiką aš nedariau NIEKO, kuo galėčiau pradžiuginti Dievą. Bet taip man ir reikia, nes neskaičiau Dievo žodžio, o dariau tiesiog taip, kaip žmonės daro. Jei tiki - eini į bažnyčią.

Todėl kai mane užgriuvo visas tas suvokimas, aš pasijaučiau labai labai apgauta, man buvo liūdna ir pikta ir visas spektras emocijų. Tada supratau, jog šitaip gyvena milijardai žmonių, net nenumanydami, kad juos apgaudinėja. Anglų kalba šia tema labai daug informacijos. Labai daug buvusių katalikų pasisako šiuo klausimu. O vat lietuvių kalba beveik kaip ir nieko nėra. Anglų kalbą ne visi juk moka. Todėl sukūriau tą video. Aš nesitikiu, jog žmogus staiga nustos vaikščioti į bažnyčią, aš ir pati gerą pusmetį su ta mintim kovojau, kol vieną dieną prisėdau ir iš esmės į viską įsigilinau.

Neįsigilinusi puolate ir teisiate. Nejaučiu Jūsų pasisakymuose ekumenizmo ar broliškos krikščioniškos meilės.
Papildyta:


Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje.
Mt 16 skyrius

Iš čia Bažnyčios, kaip Kristaus kūno, autoritetas padėti mums savo šimtamete tradicija ir gilinimusi į Dievo žodį. Neneigiu, kad reikia skaityti Dievo žodį, tačiau Viešpats paliko mums ir kitą pagalbą - savo bendruomenę, savo Kūną, kuris padeda mums eiti Dievo nurodytu keliu, atskleidžia lobius, sukrautus Dievo žodyje. Ar tikrai manote, kad viena pati skaitydama Dievo žodį, atrasite daugiau, nei atrado broliai ir seserys Kristuje per 2000 metų? Siūlyčiau aklai neatmesti tos patirties. Tuo labiau kad ir pats Šventasis Raštas Apd pasakoja apie ankstyvąją Bažnyčią ir tai, kad joje buvo autoritetai.
Papildyta:


Kuriai vietai prieštarauja? Viešpats ST uždraudė garbinti stabus, o ne daryti Jo atvaizdus. Kokiu būdu veikia velnias, kai žiūriu į Gailestingojo Jėzaus paveikslą ir galvoju ne apie piktąjį, o būtent apie Dievą ir Jo gailestingumą? Būtent reikia žiūrėti į vaisius ir pamatysite, kad piktasis kaip tik bandė tą paveikslą paslėpti ir sunaikinti. Jis šio atvaizdo nekenčia.
Papildyta:


Teisumu neviršysite, bet nesako jų neklausyti, o priešingai, klausyti teisingo mokymo ir pagal jį elgtis.
Papildyta:


Vėlgi matote, kiek skirtingų aiškinimų galima tos pačios vietos. Aš asmeniškai renkuosi būti vedama išminties, susiformavusios per tūkstantmečius, negu pati viena sau bandyti išisiaiškinti, ką reiškia viena ar kita eilutė. Linkiu ir Jums atrasti, kad ne visi autoritetai yra visiškas blogis, kad nuolankumas yra dorybė, ir nepasiduoti puikybei, kad viską žinote geriau, nei 1.2 mlrd žmonių, priklausančių Katalikų bažnyčiai visame pasaulyje. Dievas tikrai gali ir kalba mums tiesiogiai, bet kalba ir per brolius ir seseris, tame tarpe ir per savo Kūną - Bažnyčią. Rašydama pagalvokite, ar tikrai viską su meile rašote.
Papildyta:



Papildyta:


Vistiek Jus formuoja kažkoks mokymas, nes tas pačias citatas mes galime visiškai skirtingai aiškinti. Kaip ir šita, neturime manyti, kad Dievybė panaši į auksą, sidabrą - mes visiškai taip ir nemanome, kodėl Jums taip atrodo? Vieni Dievą garbina giesme, kiti žodžiu, kiti savo kūryba. Jūs net nė minutėlei nepabandote pasvarstyti mūsų pateikiamos pusės, tik vėl ir vėl kartojate tą patį.

Kristus prisikėlė! Džiaukimės tuo ir garbinkime Dievą kiekvienas taip, kaip suprantame.

Papildyta:


Kaip ir minėjau, Jūs vadovaujatės visgi kažkuo, ir tikėtina, kad tai griežto požiūrio protestantų puslapiai. Ar tikrai tai patikimi puslapiai? Patikimesni nei bažnyčios tradicijos? Ar tikrai internetas gali mus pamokyti, kaip tiksliai interpretuoti ŠR?

Dabar visos konfesijos ir misijiniai žydai juda vienybės link, šlovina Viešpatį kartu susirinkę maldos susirinkimuose, steigiasi šlovinimo namai, kur Viešpatį šlovina visą parą. Argi tai ne Dievo darbai? Viešpačiui visi brangūs, ir protestantai, ir katalikai, o Jūs iškart visus katalikus į pragarą siunčiate, kartu su broliais provoslavais.

Bet galbūt vienai minutei galėtumėte įsivaizduoti, kad visa ta kritika yra neteisinga, ir galbūt tai kvietimas giliau atrasti Katalikų bažnyčią ir jos tikrąjį mokymą?

Aš tikiu, kad kiekvienas, kuris tiki Jėzų, bus išgelbėtas, ar jis būtų brolis protestantas, ar ne, bet nereikia tokių kategoriškų išvadų, kad visi atvaizdai yra iš velnio.

Tiek to, Jūsų nuomonės nepakeisiu, kaip ir Jūs manosios, tik visada linkiu kritiškai įvertinti visokias sąmokslo teorijas ir pažvelgti į istoriją, taip pat pavyzdžiui į Turino drobulę, Veronikai atspaustą Jėzaus veidą. Čia antgamtiniai dalykai, argi Viešpats Juos leistų, jei tai būtų iš piktojo? Gvadelupės Dievo Motinos stebuklingasis atvaizdas, kurio stebuklingumą patvirtina mokslininkai. Čia tik keletas pavyzdžių. Leiskite sau suabejoti ir tuo, ką randate tuose interneto puslapiuose ir tada pačiai sau apsispręsti, o ne kažkam, kas tuos puslapius parašė.

Nė vieno nesiunčiu į pragarą, tik atkreipiu dėmesį į kai kuriuos dalykus. Nemanykit, jog nesiremiu savo brolių ir seserų patirtimi. Žinoma remiuosi, daug skaičiau, daug analizavau. Bet priimu tik tą informaciją, kurią patvirtina Šventasis Raštas. Visa kita - atmetu. O aš viską rašau su meile, nes be galo trokštu, kad išeitumėte iš tos organizacijos.

Aš parengiau video, sudėjau į jį savo širdį. Jame yra 11 punktų, 11 apgaulių. Paneikite jas, taip kaip Jėzus paneigė velnio žodžius, kai jis buvo gundomas dykumoje. Šventojo Rašto ištraukomis.

O jei negalite paneigti, tada kyla klausimas, ką veikiate organizacijoje, kurioje gyvena melas ir apgaulė? Jėzus pasakė: "Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas". Ten kur melas, ten Jėzaus nėra. Dievas sako jums: "Garbinkite mane dvasia ir tiesa", o jūs sakote: "Mums tiks ir melas".

Šiaip jau ir aš iš pradžių galvojau ir tikrai labai užtikrintai galvojau, jog negali tiek daug žmonių klysti, kur ten milijardai žmonių. Jie tikrai žino, kas ir kaip, tokios gilios tradicijos, tokios gilios šaknys. Juk milijardai žmonių, tiksliau 1,2 mlrd. vien katalikų.
Na bet, kam reikėjo, tikiuosi tas išgirdo mano žinutę.

Nemanau, jog Jėzus šiaip sau būtų pasakęs šiuos žodžius:
"Įeikite pro ankštus vartus, nes erdvūs vartai ir platus kelias į pražūtį, ir daug juo einančių. Kokie ankšti vartai ir koks siauras kelias į gyvenimą! Tik nedaugelis jį atranda". (Mato 7:13-14)