Krikščionys (katalikai, protestantai....)

"Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės."

„Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“

Dar būtų galima daug citatų pririnkti, tačiau beprasmis toks citatų karas. Geriau jau margučius marginti.

Nė viena iš pateiktų citatų neparodo, jog Jėzus būtų mokęs, jog reikia lankyti studijas, grupes, kuriose Rašto aiškintojai ar kunigai mokytų mus, kaip reikia skaityti Raštą ar kaip jį reikia suprasti.

Tada Simonas Petras atsakė: "Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!" Jėzus jam tarė: "Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje. Ir aš tau sakau: tu esi Petras [uola]; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. (Mato 16:16-18) - turima omenyje, jog kiekvienas žmogus, kuris išpažįsta Jėzų esantį Dievo Sūnumi, yra uola. Ir ant tokios uolas Jėzus stato savo Bažnyčią. Mes žmonės esame jo Bažnyčia, o ne pastatas, ar religinė grupė. O mes - tie, kurie tiki Jėzų ir seka jo pėdomis, kurie esame kaip uola tikėjime.

"Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu tarp jų (Mato 18:19-20) - eina kalba apie bendrą maldą. Pvz. tu ir tavo draugas ar draugė kartu meldžiate Dievo kokio tai dalyko.

Nesuprantu, kaip tavo pateiktos citatos atsako į klausimą, jog reikia klausytis kunigų ar vyskupų išaiškinimų Šventojo Rašto klausimais, jų pamokymų kaip skaityti Šventąjį Raštą ir pan.?

Jei jau duodate citatas tai bent jau į klausimą tegul jos atsako. O jei neturite laiko diskusijai, tai nereikia tada ir pradėti jos. Eikite ir marginkite savo margučius.

Beje margučiai nieko bendro neturi su Jėzumi!!! Ar žinote iš kur kilo margučių marginimo tradicija? Kiaušiai buvo aukojami deivei Astartei..... Kiaušinius mesdavo į Astarei paaukotų kūdikių kraują, iš kur ir kilo marginimo tradicija...

Marginimo istorija

Kodėl kunigai leidžia tai daryti? Kodėl nemoko žmonių kas yra tiesa? Kodėl klaidina Jėzaus mažutėlius?
Papildyta:


Beprasmis? Prisiminkime kaip Jėzus elgėsi? Jėzaus visas mokymas buvo paremtas eilutėmis iš Raštų, kiekviename žingsnyje Jis rėmėsi Raštu. Ir Dievo Žodis yra vienintelis ginklas... O ne katalikų išmanytas katekizmas, beje taip pat ir fariziejai elgėsi, jie laikėsi daugiau savo išmanytų taisyklių, o ne Dievo žodžio, ar žinojote, kad tokio įsakymo tarp 613 Dievo įsakymų, plauti rankas, nėra? Juk rankų plovimo tradicija buvo sugalvota fariziejų (kaip ir pvz batų pasiavimo rytais tradicija, jų išgalvotas įsakymas), todėl Jėzus ir mokiniai šios tradicijos lengva valia nesilaikė. Dievas neatėjo į žemę panaikinti įstatymo, o tik sutvirtinti!

Jei jau sakai kad niekas neturi aiškinti kitiems kaip reikia suprasti bibliją, tai kodėl pati perši savo supratimą ir tai kas ten "turima uomenyje". Tu ir esi "rašto aiškintoja" kuri mokyto mus, kaip reikia skaityti Raštą ar kaip jį reikia suprasti.

Šv. Petras apie tokius aiškintojus taip parašė:
(2 Pt 3)
4 Todėl, mylimieji, šito laukdami, stenkitės tapti jo akivaizdoje nesutepti, nepeiktini ir taikingi. 15 Mūsų Viešpaties kantrumą laikykite išgelbėjimu, kaip jums yra parašęs ir mūsų mylimasis brolis Paulius pagal jam duotą išmintį; 16 jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų, kuriuos nemokšos ir nesubrendėliai iškraipo, aiškindami, kaip ir kitus Raštus, savo pačių pražūčiai. 17

Niekur nepastebėjau, kad ji mokytų jus. Pastebėjau tik, kad pasiūlė jums pačioms studijuoti ir skaityti BIBLIJĄ. Nereikia iškraipyti žodžių... Beje rekomenduotinas pasiūlymas.

Ir turėčiau pastebėti, kad Petras kalbėjo apie tuos kurie atstūmė pranašus... Šioje diskusijoje niekas nė karto niekas neatstūmė DIevo žodžio, anaiptol, buvo rekomenduota laikytis pranašų žodžio ir Jėzaus įsakymų... BEje apie kuriuos ankstesniame pasisakyme jau buvo kalbėta. KAi Saulele buvo pasakiusi "Sename testamente.. i t.t." Atvirkšiai Cicilia pasakė, kad laikytis reikia Dievo žodžio... Vėl buvo iškraipytas ne tik Dievo žodis...

2Petro 3
1 Mylimieji, tai jau antras laiškas, kurį jums rašau. Šiuose laiškuose žadinu jūsų tyras mintis prisiminimais,
2 kad atsimintumėte šventųjų pranašų iš anksto paskelbtus žodžius ir mūsų – Viešpaties ir Gelbėtojo apaštalų – įsakymą.
3 Pirmiausia žinokite, kad paskutinėmis dienomis pasirodys šaipūnai, gyvenantys savo geiduliais

Ot, šaunuolė Yoli! Aš jau net ir pabijojau apie margučius ir Astartę rašyti, nutylėjau

Kokia atgaiva širdžiai ir sielai, kad net mūsų Lietuvėlėje dar yra skaitančių Bibliją, o ne aklai sekančių žmonių surašytą naująją bibliją - Katekizmą.

Oi, Yoli, suteikei man tiek džiaugsmo

Žmonės, ar jūs bent numanote, ką darot,e atmestinai žiūrėdami į Bibliją, vengdami ją skaityti ir aklai vadovaudamiesi dvasininkijos pamokymais? Jūs gi žaidžiate rusišką ruletę iš savo amžinojo gyvenimo.

Pabandykit virš degančio degtuko palaikyti ranką vieną minutę laiko. Uždekit degtuką ir kiškit ranką. Išmėginkit. O pragare visas kūnas degs ir ne vieną minutę, ne vieną dieną, ne vienerius metus, ir netgi ne milijoną metų, o VISADA.

KELIO ATGAL IŠ TEN NĖRA!

Skaitykite Bibliją.

Ir jus su Šv. Velykomis.

Jėzaus laikų mažutėliai retas kuris mokėjo savo vardą perskaityti, kur jau ten savarankiškas raštų nagrinėjimas.

Cecilia, skiatydama Jusu mintis gaudau kaifa.

Aciu

Su sventem.

Gal todėl, kad nėra nieko blogo simboliams su seniai pamiršta neva pirmine reikšme suteikti naują prasmę. Net ir Senojo Testamento simbolika turi savo priešistorę.

Klausimas "kas yra Astartė?" visai tiktų TV laidai "Klausimėlis" – atsakymų būtų pačių įvairiausių, o štai kad margutis mūsų kultūroje laikomas prisikėlimo, gyvybės, na dar bundančios gamtos simboliu – atsakytų daugelis. Vien dėl to, kad kai kam margučiai tapę vos ne Velykų esme, nebūtina šios tradicijos buldozeriu sulyginti su žeme – kad ir dėl tų pačių mažutėlių nepapiktinimo.

"Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei. Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo Bažnyčios; šitaip ir aš stengiuosi visiems viskuo patikti, ieškodamas ne savo naudos, bet to, kas naudinga daugeliui, kad jie būtų išgelbėti". (1 Kor. 10,31-33).

Geroji Naujiena paveiki, kai ji žmogaus širdį pasiekia pozityviai, o ne per grasinimą pragaro liepsnomis, panieką tradicijai, smerkimą to, kas žmogui nuoširdžiai brangu dėl (n+k) priežasčių konkrečiai jo gyvenime, žvelgiant būtent jo, o ne kieno nors kito, žvilgsniu, nes visai galimas dalykas, kad nepaisant labai gyvo savo tikėjimo, kitam žmogui ne mažiau gyvai Dievas kalba mums visiškai nepažįstama, nesuvokiama kalba.

Nenorėjau vėl įsivelti į šios temos "diskusijas", bet kadangi vis paskaitau, jau senokai galvoje sukasi šie žodžiai:

"Būdamas nuo nieko nepriklausomas, aš pasidariau visų vergas, kad tik daugiau jų laimėčiau. Žydams buvau kaip žydas, kad laimėčiau žydus. Tiems, kurie laikosi įstatymo, tapau įstatymo tarnu, kad laimėčiau besilaikančius įstatymo, nors pats nesu jam pavaldus. Tiems, kurie neturi įstatymo, kad laimėčiau tuos, kurie neturi įstatymo, nors pats esu ne be Dievo įstatymo, bet susaistytas Kristaus įstatymo. Silpniesiems pasidariau silpnas, kad laimėčiau silpnuosius. Visiems tapau viskuo, kad vienaip ar kitaip bent kai kuriuos išgelbėčiau. Visa tai darau dėl Evangelijos, kad būčiau jos dalininkas". (1 Kor. 9,19-23)

Kai vienoje iš nedaugelio krikščioniškų temų šiame ezoterikos skyrelyje per pačias Šv. Velykas krikščionės "pagatavos" viena kitai perkąsti gerkles, taip norisi palinkėti ramybės, daugiau noro pasidžiaugti tuo, kas sieja, o ne pešiotis dėl skirtumų, bent kiek ekumeninio "buvimo visiems viskuo" – nesibaidyti susėsti prie bendro stalo, nesvarbu ar jis protestantiškai minimalistinis, ar katalikiškai raitytomis, raižiniais puoštomis kojomis – ne tai yra esmė.

Jėzaus laikais, Jėzus pats mažutėlius, susėdusius šalia jo, mokė kaip reikia laikytis Rašto. Jis juos visko išmokė, ko buvo atėjęs išmokyti. Kai jūs prisėdate ir atsiverčiate Naująjį testamentą tada Jėzus ir jus visko moko čia ir dabar taip, kaip ir anų laikų mažutėlius mokė. Kai jūs skaitote Raštą, Jėzus su jumis kalbasi. Todėl aš tikrai neklausysiu, ką man stengiasi "perpasakoti" koks kunigas, vyskupas ar popiežius. Aš visiškai pasitikiu Jėzumi. Jei Jėzus man tokiais žodžiais kalba iš Šventojo Rašto, vadinasi jis žino, jog tuos žodžius aš suprasiu. Nes būtent man tuos žodžius Jėzus sako. Skaitydami Šventąjį Raštą įsivaizduokite, jog sėdite anų laikų minioje ir klausotės Jėzaus pamokslų.

Darykim prielaidą, jei bažnyčios galva jus pamoko kitų tiesų, nei tos, kurios įrašytos Biblijoje, ir jūs tomis naujomis tiesomis gyvenate, tada gaunasi, jog ne tik ta bažnyčios galva į dangaus karalystę nepateks, bet ir jūs nepateksit, nes vadovavotės tos bažnyčios galvos pamokymais. jei būtumėt išmaniusi Raštą, jūs, aišku, nebūtumėt gyvenusi naujomis tiesomis, bet kadangi neišmanėte Rašto savo noru, vadinasi kaltė yra.

"Palikite juos; jie – akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris" (Mato 15:14)

"Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate". (Mat 23:13)

"Mano tauta naikinama, nes jai stinga pažinimo; kadangi tu atmetei pažinimą, atmesiu tave kaip savo kunigą; kadangi tu užmiršai savo Dievo mokymą, užmiršiu ir aš tavo vaikus." (Ozėjo 4:6)

Jėzus gyveno 33 metus, mokė dar mažiau – kalbant apie visą žmonijos istorija, tai tėra akimirka, o kas paskui – kiekvienas įtikėjusysis gavo dailų naujutėlaitį Biblijos leidimą kietais viršeliais? Juk toli gražu ne. Kol Biblija tapo prieinama skaityti eiliniam žmogeliui (moterims – ypač) praėjo labai nemažai laiko. Tai bus tik mano asmeninė nuomonė, bet poterėlius stropiai papsinti, gėlytes prie kaimo kryžiaus prižiūrinti dvi klases savo laiku pabaigusi močiutė man kažkodėl atrodo kur kas gilesnio tikėjimo, nei šiuolaikinė moteris, turinti galimybę kas vakarą atsiversti šv. Raštą ir pasiruošusi spjauti bet kuriam kunigui į veidą.

Ačiū, smagu tai girdėti