Krikščionys (katalikai, protestantai....)

kaimynė patarė per skelbimus ieškot,bet va, nežinai,ant ko gali papult..... gal koks " lovos gaspadinės " ieškantis kunigėlis bus.... Bandysiu per feisbuka

Jei tokių minčių kyla apie kunigiją, tai geriau ieškoti ne kunigo dvasinio vadovo, o vienuolės ar kokios pasaulietės, patyrusios dvasios palydėtojos (dvasinės vadovės, dvasios mamos). Žodžiu, moters. Dažnai moteriai su moterimi ir lengviau kai kada kai kuriuos dalykus aptart. O išpažinties tada jau reikės eiti atskirai pas kunigą prie klausyklos.

Lygtai vieną susiradau- kunigą Valkauską -pažiūrėsim,kai paskambins dėl susitikimo.

Man asmeniskai labai patinka vis apsilankyti, issisakyti bedas, ispazinti atlikti, patarimo sulaukti pas kun. Kestuti Rugeviciu (Kauno Vytautinej baznycioj). Be galo nuosirdus ir zmones mylintis, jiems atsidaves zmogus. Bet kaip sako Sauleteke, kiekvienam reikia atrasti savo, kas tinka vienam, gali visai netikti kitam. Nenuleiskit ranku ir surasit

Merginos, kokia jusu nuomone apie ilgameciu is sirdies gilumos maldu isklausyma/neisklausyma? As patyriau nusivylima, daug metu Dievas tiesiog nereaguoja... Kiek bevartyciau Sv. Rasta, kiek bediskutuociau su kunigais, yra kazkoks neatitikmuo, tarsi tai butu tiesiog skelbiama teorija, kuri neatitinka praktikos. Pasidalinkit savo asmeninem izvalgom, netikiu, kad visos visos jusu maldos 100% buvo isklausytos...

Dievas - ne gerai veikiantis norų pildymo automatas.
O išklausyta malda nevisada reiškia TAIP. NE - irgi atsakymas. NE DABAR - taip pat. Tėvai šitai labai gerai žino, kai išklauso vaiką ir pasako "ne".



Dar mintis pamąstymui: čia. Tauta savo ilgoj (40 m.) kelionėj į Pažadėtąją žemę irgi murmėjo, tikiu, kad iš visos širdies norėdama kuo greičiau ten patekti...

100 % tikiu ir esu įsitikinusi, kad visos maldos yra išklausomos. Tačiau gal neatėjo laikas norų įgyvendinimui? Kadangi pas Dievą laiko nėra, tai Jam ir 10 metų yra niekas, o mums 10 metų jau yra labai daug ir kantrybė gali apleisti. Tuo šio pasaulio priešas labai gerai naudojasi, kad žmones apimtų abejonė ir netikėjimas. Jėzus yra gyvas ir Jis viską girdi ir viską mato Gal čia tikėjimo išbandymas? O gal tikrai tiesiog nelaikas. Jei manyti, kad Dievas negirdi ir ne visas maldas išklauso tai tiesiog prieštarauja Dievo žodžiui. O kadangi mes tikime, kad Dievo žodis yra Tiesa, tai tikime, kad maldos 100 proc išklausomos Stiprybės ir kantrybės lelija

Mano patirty jei kažkuri malda ir nesulaukė atsakymo iškarti tai tiesiog žinau, kad atsakymas ateis, klausimas kada? Manau, tada, kada bus tam tinkamas laikas ir metas

Fazano plunksa ir Yoli, sutinku su jusu mintimis. Taciau kai tau atrodo, jog tai egzistenciskai svarbus prasymas, ir kai Dievas tyli 10m. jau ima visokios mintys virsu, visokiausios. Atrodo, negi Jam sunku atsiliepti, nuo sio atsiliepimo mano tikejimas tik sutvirtetu. O dabar priesingai, vis daugiau ir daugiau randasi sirdy nusivylimo ir abejoniu. Vieni kunigai aiskina, jog kancia tai kelias pas Dieva, kiti priestarauja siems ir sako, kad Dievas nenori ir nesiuncia mums kancios.. As pradedu nieko nebesuprasti. Jei Dievo atsakymas NE, tuomet ar gali taip kardinaliai skirtis Dievo valia nuo zmogaus prigimtiniu poreikiu, siekiu, tikslu? Visada tikejau, kad Dievas savo vaikui visuomet duoda tai, ko jam reikia. Ir si mano ilgamete malda brandi, ne uzgaida, ne kaprizas, tiesiog prigimtinis poreikis. Turiu drauge, kuri ilgai serga, liga progresuojanti. Drauge bei jos artimieji jau daug metu meldzia Dievo kazkokio pagerejimo, stebuklo, o sveikata tik blogeja... Viskas labai painu

Neturiu aš visų atsakymų, bet apie kančią (ligą, mirtį) neseniai labai užkabino vieno kunigo pamąstymas...
Seseriai sergant, kai mums siūlė dar išbandyti vienus ar kitus vaistus, melsti pal. Jurgio Matulaičio užtarimo, vis pagalvodavau, kodėl mūsų sesuo neturėtų iškeliauti pas Viešpatį, kodėl turėtų stebuklingai išgyti, jeigu daug kas ir neišgyja. Vienus žmones gydytojai išgydo šiai žemei, o kitus Viešpats pagydo amžinybei. Kaip ir visi, mes turime tai išgyventi.
Mažytė ištraukėlė iš čia.

Tai ne atsakymas tau ir ne atsakymas kitiems ir juo labiau ne pasiūlymas kažko nemelsti (būtinai prašyti), tiesiog man davė daug peno pamąstymui. Kad tokie jau mes esam, kad jei tik duotų kas valią tai ir patį Dievą pamokytume kaip jam su mumis elgtis. Bet čia mums reikia mokytis pasitikėjimo, kad ten, kur mes nematome išeities, jis mato ir išves taip kaip mums geriausiai. Man irgi... Savo laiku. Ir gal to pasitikėjimo išmokimas yra svarbesnė ir labiau tikėjimą sutvirtinanti pamoka nei labai didelio noro išsipildymas... Kad mūsų elgesys su Dievu nesigautų toks "jei myli - įrodyk"... Jau įrodė n kartų, atpirkdamas, bet argi žmogui gana, kai taip norisi tuos įrodymus su savo lūkesčiais siet. Tegu ir su gražiais, bet kai meldžiamės juk sakom "teesie TAVO valia"... ar Jėzui su tuo viskas buvo paprasta? Tik panorėjo ir stebuklas? O kryžius? Išvengė jo kaip Izaokas paaukojimo?... Galima kentėt ir pykt, o galima tą savo vargą aukot už kažką. Nežinau ar aiškiai, galų gale neturiu tikslo kažkam kažką atsakyti, įrodyti, tiesiog pasidalinu už ko pati "užkliūnu", kaip pati sau galvoj "kodėl kažko negaunu" dėliojuos, kai realiai suskausta. Esu dar kada nuskaičius mintį, kad "galbūt Dievas nepakeičia situacijos, nes nori pakeist tavo širdį"... Daugoka citatų, bet kad tema tokia, su kuria neišvengiamai susiduri, kai atsitrenki į faktą, kad ne viskas vyksta pagal tavo norus.
Yra tokia faina knygytė Vidinė laisvė. Irgi kažkiek susiję su panašia tema, senokai skaičiau, bet viena iš minčių yra tokia, kad būti laisvam - tai sutikti su tuo, ko nepasirinkai. Kitaip pats sau ir taip sudėtingomis aplinkybėmis dar papildomai naštos (įtampos dėl nieko negalinčio pakeist pasipriešinimo) užsikrauni.

Aciu

Dar siūlyčiau pasiskaityti ir šv. Faustiną ar Teresėlę. Jos ilgu gyvenimu nepasižymėjo.
Papildyta:
Tik mes nenorime būti šventaisiais. Norime, bet ne tokia kaina.

Man kazkaip kun.Rugevicius - nelabai( teko susidurti per viena santuoka,kur buvome pirsliais)....Kazkaip prei sirdies - naujasis Pal.J.Matulaicio baznycios vikaras Darius- tik,kad labai jaunas....