QUOTE(_una_ @ 2013 09 11, 13:55)
~
Šiaip toji vieta labiau skirta tiems, kurie įsitikinę, kad fizinis luošumas yra bausmė už tėvų ar jo paties nuodėmes, čia Jėzus patvirtino, kad net ir per luošumą gali apsireikšti Dievo darbai, t.y. blogi dalykai gali būti panaudojami didesnei Dievo garbei.
~
O šiais laikais apsireiškia tokie Dievo darbai?
Nes aš manau, kad kaip tik šioje vietoje reiktų atkreipti Dėmesį apie tai, kaip apsireiškia Dievo darbai ir kaip šių laikų luošieji gali pasveikti? Nes ši vieta parodo, kad luošumas vienoks ar kitoks, per Dievo dovanas padovanotas mums, gali būti panaikintas
Ir štai ką pasakė Jėzus:
Jono 14:12 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos Aš darau, ir dar už juos didesnių darys, nes Aš einu pas savo Tėvą.
O ką darė Jėzus čia žemėje būdamas kūne? Ir JIS nepasakė mano mokiniai, apaštalai ar išrinktieji, JIS pasakė "kas mane tiki"
Arba Paulius:
Ikor 2
4 Mano kalba ir skelbimas pasižymėjo ne įtikinančiais žmogiškos išminties žodžiais, bet Dvasios ir jėgos parodymu,
5 kad ir jūsų tikėjimas remtųsi ne žmogiška išmintimi, bet Dievo jėga.
O kaip apsireiškia Dievo jėga? Žodžiais ar darbais?
Dar vienoj vietoj yra (tik nerandu kur
)kai Paulius pasako: "jei reikia ir žodžiais paskelbiu evangeliją" Reiškiasi pirmoje eilėje darbai, ir jei reikia paskelbi žodžiais
Papildyta:
QUOTE(Fazano plunksna @ 2013 09 11, 14:25)
Nors - gyvenime turėjau didelę dovaną pažinoti Senojo testamento vertėją t. A.Rubšį - patikėk, žmogus nuo savo gyvo santykio su Dievo Žodžiu švietė. Švietė taip, kad dažnas susidūręs jautė tą tikrą ir nesumeluotą meilę. Taip, kad štai jau 11 metų kaip žmogus amžnybėj, o ta meilė lydi... Stovi prie kapo ir jauti šypseną.
Taip patvirtinimą iš Tėvelio gavau apie Rubšį. Tikiu, ką sakai. Dar gavau priminimą, kad kiekvieno iš mūsų užduotis yra - tiesiog šviesti.
Ačiū už pasidalinimą
Papildyta:
QUOTE(2013 09 11 @ 15:20)
Yoli, kol žmogus jaunas tikėjimu, jis apie tai retai kada susimąsto - man gerai, aš būsiu išgelbėtas, jei kas labai prašysis, pasidalinsiu savo atradimu, ir tai viskas. Tačiau nereikia perdaug užsisvaiginti tuo komfortu, nes Evangelija, kaip bebūtų, yra apie kryžių ir neįmanoma iš tiesų sekti Kristaus nepatiriant kančios.
Visiška nesamonė.. Kaip galima nustoti džiaugtis ir jaustis dėl to komfortiškai? Ir aš pasidalinsiu ne tik kai kada kas nors paprašys, bet tada kada Tėvelis parodys, kad reikia arba kada susidarys tam tikra atmosfera...
~
Būtent neįmanoma sekti Kristaus nepatiriant kančios. Tačiau kai kančia yra dėl JO, ją priimi visai kitaip. Kančią aš pakeisčiau žodžiu auka, nes dėl JO aukojame. Aš pirmiausia stengiuosi aukoti save, kitaip tariant mirti dėl savęs, savo jausmų, geidulių, aistrų ir pan. Taip žinau, kad man dar tame reikia tobulėti, tačiau su JO pagalba viskas įmanoma.
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2013 09 11, 15:41)
Skamba ir juokingai, ir graudžiai. Jei žmogus turi tvirtą nuomonę, kad Velykos - kiaušinių šventė, tai kur jau jam tokios aukštos materijos, kaip Bažnyčia - ne tas pastatas su bokšteliais, į kurį yra tekę užsukti per kelias krikštynas ir laidotuves. Na neįdomu jam tas KB mokymas - gyvename juk laisvoje šalyje. O jei kada pasidarytų bent kiek įdomu, kuo tiki ir kuo netiki katalikai, nemažai atsakymų galima rasti net sutrumpintame katekizmo variante.
Jei jau esi atgimęs iš aukšto, tai ir nesusimastęs tiesiog skelbi Dievo žodį ir nebandai taikytis prie to ką mano kiti. Nes jei kiaušiniai nieko bendro neturi su Dievu, tai kunigai turi tai skelbti viešai, o ne galvoti kas ką pagalvos.