Krikščionys (katalikai, protestantai....)

Hm, viena perspėti apie pavojų, kita - sakyti, kad kitas žmogus garantuotai tarnauja piktajam. Ar pačiai tikrai pavyksta išvengti pasakyti, na, visi tie ... yra tokie... Tai visus, kurie Dievo išvis neieško, pavadinkime nelabaisiais.

O dėl apkalbų viešame forume tai visai nesuprantu. Taigi pati čia skaitai, kokios apkalbos?

Norėčiau atsakyti Yoli'ei dėl baptistų. Klausimas buvo toks: kuo katalikai geresni už baptistus. Kadangi su pastaraisiais esu gyvai susipažinusi iš vidaus, tai galiu pasakyti, kodėl man katalikai geresni už baptistus (nes kiekvienas dažniausiai remiamės savo asmenine patirtimi).
Man patinka, kad protestantai daug per savo susirinkimus kalba apie šeimą (tai pliusas protestantams). Būtent to man Katalikų Bažnyčioje kasdienybėje šiek tiek trūksta. Nes dauguma esame vedę arba neseniai atsiskyrę nuo tėvų šeimos. Daugelis mūsų problemų ir sužeistumų yra būtent susiję su šeima. Todėl kai ateini sekmadienį į bendruomenę ir išgirsti kalbant apie tavo problemą ir išgirsti patarimą, kaip galima spręsti tą problemą arba bent kaip kitu kampu į ją pažvelgti, tai ,,veža''. Jauti nusiraminimą ir paguodą.
Bet yra kita medalio pusė. Labai gaila, bet trečdalis susirinkimo praeina įrodinėjant, kad Marija yra viso labo paprasta mergaitė, kurios ne tik kad nereikėtų gerbti, bet geriau ją, kaip kokį panaudotą ir jau nebereikalingą daiktą, užmiršti.
Ir į kunigų ,,daržą'' nuolat mėtomi akmenys. Tai jų nuolatinis ,,arkliukas'' (skaičiuoti kunigų nuodėmes).
Galima manyti, kad tik toje bendruomenėje, su kuria susidūriau, taip vyko. Bet lygiai tą patį minėjo šios temos pradžioje Dekor. Esu girdėjusi ir kunigus apie tai ne sykį patvirtinant (taigi tai yra ne išimtis, o dėsningumas).
Gal dėlto šioje temoje man yra ypač jautru, nes nuolat mėtomi akmenys į šiuos skaudulius. Gal kada išmoksiu reaguoti abejingiau, bet pirmą sykį susiduriu su žmogumi, kuris prilygina save apaštalui Petrui, neišskirdamas jo iš kitų.
Papildyta:

Tai tu dabar man pati pasakyk: ar nuolatinis ,,varymas'' ant kunigų yra iš Dievo ar iš piktojo. Kokia dvasia čia veikia?

Paskutinis tavo sakinys man nepriskirtinas, todėl nesiimu jo komentuot.
Papildyta:

Kai žmogus tiesiai per diskusiją pasako, kad ,,tu man neatsakinėk'', bet tavo mintis toliau komentuoja, savaip jas interpretuodamas, tai suvokiu, kad žmogus pasirenka apkalbų formą (šitai atrodo panašiai, kaip netoli stovint žmogui, kalbama apie jį ką neteisingo pašnibždomis, bet kad tas girdėtų).

Kaip keista - man kaip tik atrodo, kad KB-ioje labai daug dėmesio skiriama šeimai, santuokai. Daugelyje didesnių miestų aktyviai veikia šeimos centrai, parapijose buriasi įvairios šeimų grupės, rengiamos rekolekcijos, leidžiamas kasmėnesinis žurnalas būtent šeimai "Artuma" ir t.t.

o kuris apaštalas per paskutinę vakarienę buvo padėjęs galvą Jėzui ant krūtinės?

Gal būt jums nuskambės keisti, bet gal padės žinojimas, kad Jėzus jus myli ne mažiau nei Petrą Ar manote kitaip?
Gerbiu Petriuką, kaip ir kitus žmones. Dėkoju, jam už atsidavimą Jėzui, iš jo reikėtų pasimokyti ištikimybės ir kantrybės ir dar daug ko. Beje nepamirškime ir kitų Dievo vyrų. Abraomas, Jokūbas, Mozė, Nojus, Dovydas, Saliamonas ir t.t. Galime iš jų pasimokyti kaip būti artume su Viešpačiu. Viešpats ir šiandien ieško žmonių, kurie besąligiškai atsiduotų Jam. Ištartų besąlygišką "TAIP" dėl JO.

Tuomet ką manai apie Jeruzalės Šventyklą? Citata rodytų, kad jos statyba buvo labai reikšminga:
1 Kr 28
11 Tada Dovydas įteikė savo sūnui Saliamonui brėžinį Šventyklos prieangio, jos sandėlių ir iždų, jos aukštutinių kambarių bei jos vidaus kambarių ir kambario malonės sosto Skryniai. 12 Be to, ir brėžinį viso, ką jis sumanė per {Dievo} dvasią: VIEŠPATIES Namų kiemams, visiems Dievo Namus supantiems kambariams bei sandėliams ir įžado atnašų sandėliams; 13 kunigų bei levitų padaloms, visiems VIEŠPATIES Namų tarnybos darbams ir visiems VIEŠPATIES Namų tarnybos reikmenims. 14 Jis nurodė svorį aukso visų apeigų visiems auksiniams reikmenims, svorį sidabro visų apeigų visiems sidabriniams reikmenims; 15 panašiai ir svorį auksinių žvakidžių bei jų lempų, svorį aukso kiekvienai žvakidei ir jos lempoms, svorį sidabro žvakidei ir jos lempoms pagal kiekvienos žvakidės paskirtį. 16 Jis nurodė svorį aukso kiekvienam Artumo duonos eilių stalui ir sidabro sidabriniams stalams; 17 ir gryno aukso, naudotino šakutėms, dubenims bei ąsočiams; ir svorį aukso kiekvienam auksiniam dubeniui ir kiekvienam sidabriniam dubeniui; 18 ir svorį gryniausio aukso, naudotino smilkalų aukurui ir pavyzdžiui vežimo su kerubais,[i2] išskleistais sparnais uždengti VIEŠPATIES Sandoros Skryniai.
19 [i3]Jis buvo tiksliai užrašęs brėžinio nurodymus, nes jį vedė VIEŠPATIES ranka.
20 Dovydas dar kalbėjo savo sūnui Saliamonui: „Būk stiprus ir ryžtingas! Imkis darbo! Nebijok ir nenusimink, nes VIEŠPATS Dievas, mano Dievas, yra su tavimi. Jis neatmes ir nepaliks tavęs, kol nebus užbaigti visi darbai VIEŠPATIES Namų tarnybai. 21 Štai kunigų ir levitų padalos yra parengtos visai Dievo Namų tarnybai. Visuose darbuose su tavimi bus norintys padėti vyrai, turintys išminties ir įgūdžių visokioms užduotims. Taip pat ir pareigūnai, ir visi žmonės darys visa, ką tu įsakysi“.
Ar ji buvo reikalinga, ir dar tokia prabangi?

Taip manau Dievui ji buvo svarbi. Tačiau po Jėzaus aukos labai daug kas pasikeitė ir bažnyčia tapo Jo vaikai. t.y. mes visi esame Jėzaus nuotaka - Jis yra mūsų galva, o mes kūnas. Mes esame bažnyčia, bet ne tas pastatas į kuŗį renkasi žmonės. Ir taip Dievui bažnyčia (t.y. - mes Jo vaikai) Jam yra be galo svarbi! Ir Jo bažnyčia yra keliama ir statydinama vis dar

pvz. viena iš daugelio eilučių:
Apaštalų darbai 12:5 Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia nepaliaujamai meldėsi už jį Dievui.
Jei bažnyčia būtų tiesiog pastatas ar ji galėtų melstis Dievui? O kadangi bažnyčia tai nėra pastatas, žinoma ji gali melstis. Ką ir daro daugelis bendruomenių, renkasi ir meldžiasi

Taip, skiriama. Ir pastaruoju metu iš tiesų labai daug. Bet visa ne ,,masiniam'' tikinčiajam (ateinančiam eilinį sekmadienį ar dar geriau ‒ tik per šventes), o tam, kuris specialiai to ieško. Bet susirinkus daugumai per Mišias kalbama apie daug aukštesnius dalykus, tokius, kurie patiems kunigams siekiamybė, o paprastiems mirtingiesiems nelabai įkandami, nes kartelė lieka per aukštai iškelta.
O protestantų dauguma pamokslų buitiškesni, kasdieniškesni, šeimyniškesni (ir nieko stebėtino, jie juk vedę).
Todėl ir nuklystama pas protestantus arba kuriama sava religija.

O kodėl katalikų kunigai negali tuoktis?

Ir aš manau, kad svarbi. Juk Jėzus irgi joje buvo paaukotas, vėliau dvylikametis lankėsi, kaip visiems žydams buvo privaloma ir ten pasiliko, kažką ypatingo pajutęs, kad net užmiršo motiną, klausėsi Rašto aiškintojų ir pats mokė. Tai kodėl po Jėzaus prisikėlimo nebereikia Dievui namų, nebereikia susirinkimo vietos, nebereikia aiškintojų? Aš niekur ŠR neužtikau mokymo rinktis mažomis grupelėmis, prisiminti Kristaus auką atskirai nuo visų bendruomenės brolių? Netgi pirmieji krikščionys, nors grėsė mirtis, rinkdavosi visi nors ir katakombose, bet kartu.

Tiesmukiausia teologinė priežastis - sekant Kristaus pavyzdžiu.

Ai ai ai kokie ,,mes'' familiarūs. Petr-iukas (įdomu, kaip skambėtų ,,popiežiukas''?_. Motina gali mylėti visus savo 12-ka vaikų, ugdyti jų talentus, bet ne jauniausiajam paliks prižiūrėti vyresniuosius, o atvirkščiai.
Paskutinis sakinys tipiškas protestantiškas šaukinys per susirinkimą. Tik šiuo atveju, jis yra negyvas.

aš ir nesakau, kad nereikia svarbu, kad nemaišyti bažnyčios ir pastato, nes t.y. du skirtingi dalkai.


Papildyta:

na nežinau kaip sako protestantai ) bet jei jie taip sako tai aš pritariu. o jei po teisybę šią mintį šiandien perskaičiau vieno kataliko memuaruose , kuriuos ne vienas katalikų kunigas rekomenduoja tai kaip čia dabar?
Saulėteke, į klausimą atsakymo nesulaukiau
o dėl vyresniojo, tai esu įsitikinusi, kad vyriausias mūsų brolis yra Jėzus. Ar ne?