Krikščionys (katalikai, protestantai....)

Yoli, mes čia galime prirašyti paklodes, bandydamos aptarti kiekvieną detalę. Na, kol kas jauti savo išskirtinumą, ir nieko čia nepadarysi. Ir jei tau kyla nesibaigiantys klausimai, tai labai gerai, tai sveikintina. Tik geriau tu daug negaišk laiko forume, besiaiškindama su eiliniais tikinčiaisiais, kurie atsakinėja daugiau iš savo patirties. Bet, kad ir kaip tau tai nepatiktų, pabandyk labiau pažinti tą religiją, kurios tu esi krikšto sakramentą priėmusi. Ir pabendrauk kantriai su kunigais, teologais, kurie turi kiek gilesnių žinių, nes Šv. Raštui žymiai daugiau laiko skiria, ir turi šventimus. Greičiausiai ką naujo ir netikėto sužinosi.
Bet jei ir to nenori, tiesiog lauk. Kada nors ateis tam poreikis.

O dabar noriu pasakyti tiek ‒ kaip viskas atrodytų, jeigu nė vienos bendruomenės Žemėje nebūtų? Nebūtų nei pastatų, kur susirinktų tikėjimo bendraminčiai (neužtektų juk dėl žmonių gausos paprasto butuko ar nuomotos salės), nebūtų nei Šv. Rašto vertimų (o juk jais, kitų bendruomenių sukurtais, naudojiesi, nes jūsų kelių, nereguliariai susirenkančių, žmonių grupelė, manau, dar Šv. Rašto neišvertė), nebūtų nė su kuo pasitarti, kai Šv. Dvasios prisilietimą gali išsiaiškinti keleriopai arba išvis nesulauki kreipimo, bet kažkaip veikti tau šiuo metu gyvenime reikia, o nėra šalia, kas tą kelią praėjęs...
Nors ir neigi vyresniuosius, bet vis dėlto jūsų grupelėje yra žmonių, kurie pajutę Šv. Dvasios vedimą jau prieš 10 metų. Vadinasi, prieš metus tau reikėjo, kad kažkas tave išklausytų, suprastų... O tai ir yra vadovavimas (kaip katalikai sako ‒ palydėjimas). Taigi, oficialiai paskirti tie vadovai ar ne ‒ jie vis vien nejučiomis vadovauja, gal tik sudarydami įspūdį, kad jūs ,,visi lygūs''. Bet jūsų bendruomenei mažai metų, ir ji negausi. Gyvenkit.

Yoli, nesuprask kaip priekaišto ar juo labiau teisimo, tik pamąstymas - o ar negali būti taip, kad susiklostęs gyvenimas ir yra pasirinkto "tikėjimo būdo" priežastis, na kai norisi ir tikinčia būt, bet nelabai norisi pripažint, kad kažkada kažkur prašauta (nežinau kuriuo atveju ). Va ir gaunasi taip, kad sakramentų tarsi "nereikia", nes realiai nelabai turiu galimybės juos priiminėt, taigi reikia kažko - kas man "labiau tiktų" ir štai prašom - asmeninis tikėjimas, be jokių čia dogmų, nuostatų, sakramentų. Yra net toks posakis, kad kai negyvenu kuo tikiu, imu tikėt kuo gyvenu... Ar kada nors bandei kelti atvirai sau kažkokį panašų klausimą? Ne apie "paklydusius katalikus" ar kitus, o apie save ir kodėl būtent toks "nebendruomeninis" tikėjimas?

O su santuokomis, nagi ir KB būna atvejų, kai žmonės dėl nesupratimo ar dėl laisvos valios trūkumo jas sudaro negaliojančiai ir tai įrodžius, žmonės yra laisvi susieti savo gyvenimą su kitu žmogumi be nuostolių savo sakramentiniam gyvenimui... Čia šiaip, be jokio konkretaus gyvenimo narstymo pamąsčiau, kad gal kai kurie "naujakrikštai" to nė nežino, todėl net nedrįsta leisti savęs įsivaizduoti tradicinėje bendruomenėje. Nors bet kuriuo atveju verta žinoti, kad Bažnyčia yra ligoninė sergantiems, o ne tobulųjų muziejus. Net jei nepaglosto tavęs už kiekvieną pasirinkimą. Ne Bažnyčios uždavinys pataikauti. Bet tai ne todėl, kad norima pakenkti, atvirkščiai.

O čia ŠR apie Bažnyčią:
Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“. (Mt 16, 18 - 19).


Pribėgęs Pilypas išgirdo eunuchą skaitant pranašą Izaiją ir paklausė: „Ar ir supranti, ką skaitąs?“ Šis atsiliepė: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?!“ (Apd 8, 30 -31)
Pilypas nepasiūlė aiškintis su Šv.Dvasia pačiam. Aiškinimo darbas Dievo jam buvo skirtas.Čia ne apie tai, kad pats niekur nesugebėsi suprasti Šv.Rašto teksto (skaityti būtina), bet vis tik... dažniau klausydami tų, kuriems Dievas aiškinimo dovaną patikėjęs ir patys mokysimės nenusiinterpretuoti "pagal poreikius"...

Dar ir kaip gali. Kuo arčiau saulės, tuo ryškesni šešėliai... Paradoksas, bet kuo žmogus šventesnis, tuo jautresnis visokioms savo "klaidelėms" ir tuo reikšmingesnė tampa ištikimybė mažuose dalykuose. Vien atsivertęs žmogus šventuoju nepatampa - jame tik išsigrynina šventumo ilgesys ir ryžtas dėl to pasistengti. O vienam veikėjui šits labai nepatinka, todėl stengiasi "nuoširdžiai padėti" kaišiodamas pagalius.


Ar tau kas nors siūlo būt veidmaine? Aš pvz. kaip tik siūlau rast drąsos iš tiesų atvirai pačiai sau užduot kai kuriuos klausimus. Kartais labai pravartu ir patiems pasidomėti ką tas Viešpats mūsų širdyse gali rasti...

Mes nežinome, kokia ta moteris būtų, jei į bažnyčią nevaikščiotų - gal pvz. žudikė maniakė.

taip,fantazuoti galima, o dabar ji tiesiog su gerumo kauke. o gal tai gali but zudiko manjako priedanga ar pomegis, pasimelsti po savo darbu gal. o gal

Ar ne per daug nueita su abstrakcijomis? Gal geriau tegul ji meldžiasi.

Gal kas meldetes ar meldziates uz taika sirijoje? kaip zinia, amerika nusprende ir nori ja bomborduoti, tam pritare 12 saliu, jie iesko dar pritareju ir rengiasi ten isnaikint viskas kas gyva, manau.Romos popiezius jau pravede malda aiksteje uz taika ten. gal kam teke matyti nuotrauku is ten su vaikais, tai kosmariska...

Musu parapijos kunigas visiems emaila issiunte apie pasninko ir maldos diena uz Sirija (ji buvo vakar), ir sio savaitgalio Misiose uz Sirija meldemes. Kad ir kokia ten sudetinga situacija, jeigu vakaru salys isikis tai bus visiskas sunaikinimas.

gaila,bet taip

Tai ir meldžiamasi, kad nebūtų visiško sunaikinimo. Pabūklų kiekis dar ne viskas.

Nesijaučiu išskirtinė Išskirtiniai mes visi! Mes Dievo vaikai!
Kodėl manote, kad nebendravau su teologais, žmonėm kurie domėjosi raštais, bendravau, klausiausi, man įdomu ką jie kalba, bet nereikia manęs mokyti. Paskutinis vieno kataliko kunigo pamokymas, kad negalime "Tėve mūsų " maldos melstis atsisėdus ar dar kaip nors kitaip, reikia tik atsistojus. Kas čia per nesamonė? Kas man gali pasakyti kaip aš turiu melstis Dievui? Galiu tai daryti ir gulėdama, ir niekas negali man nurodyti, kaip su JUO bendrauti.
O šiaip bendrauti man visada apie Tėvelį norisi. Pamokymų iš žmonių man nereikia, kas liečia JĮ ir mano gyvenimą. Pati noriu pereiti savo kelią, o ne svetimą.
Prieš metus, kai įtikėjau, man nereikėjo, kad kas mene išklausyti iš žmonių Man reikėjo VIENINTELIO - JO. Beje JIS ir išklausė ir prisilietė ir suteikė man progą JĮ pažinti Ačiū JAM už tai kad apsaugojo mane nuo religijos!
Palydėjimas, skiriasi nuo vadovavimo. Palydėti žmogų ir vadauvauti jam yra du visiškai skirtingi žodžiai ir jų reikšmės.
Ir mūsų bendruomenės nėra Esame tik žmonės, kaip draugai, kurie kartais susirenka atsigerti arbatos. Nerenkame nei aukų, nėra jokių pamokslų ir pan.

Ne jokiais būdais mano susiklostęs gyvenimas neįtakoja mano tikėjimo. Dėkoju Dievui už visus išgyvenimus. Beje žinau, kad katalikų kunigai gali suteikti ištuokos liudijimą prieš Dievą Juokinga net tai, kad žmogus gali išskirti tai ką Dievas sujungė.

Beje, bažnyčia tai esame mes visi, nepriklausomai nuo to į kurį pastata mes renkamės. Tai ir pasakė Jėzus, kad pastatys bažnyčią ir pragaro vartai jos nenugalės. JIS ją tebestato Ir keliasi jo nuotaka, kurios pragaro vartai nenugės. Smagu dėl to

Dėl Pilypo:
Iš pasakojimo matome, kad eunuchas net nežinojo apie Jėzų. Tai normalu, kad Pilypas jam tiesiog paaiškino ir paskelbė evangeliją (pasėjo sėklą) Ir nepradėjo jo kviesti į pamokslus ir nepasisiūlė jam ir toliau aiškintis rašto vietų, o eunuchas tiesiog sužinojęs tiesą priėmė krikštu Jėzų ir laimingas pabėgo O sėklą jame augino Dievas.
Mes esame sėjėjai, laistytojai, o Dievas augintojas.
Papildyta:


Romiečiams 13:8 Niekam nebūkite ką nors skolingi, išskyrus meilę vienas kitam, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą.

Taip pat svarbu žinoti ir gauti apreiškimą ties šia eilute:
Kolosiečiams 1:21-22
Taip pat ir jus, kurie kadaise buvote svetimi ir priešiški savo protuose piktais darbais, Dievas dabar sutaikino mirtimi Jo žemiškajame kūne, kad pasirodytumėte Jo akyse šventi, tyri ir nekalti,

Taip, užduoti sau klausimus yra labai svarbu Pamatyti savo tikruosius motyvus yra be galo svarbu. Taip aš bandau save tokiose vietose prigauti. Nes nėra nieko svarbiau už širdies poziciją, kurią geriausiai žino ir mato Dievas. JIS tiria mūsų širdis. JO prašau, kad atvertų ir parodytų kur mano klaidos.