QUOTE(Saulėtekė @ 2013 09 03, 12:43)
Yoli, o tu manai, kad žmonėms, kurie ištisus dešimtmečius skiria Šv. Raštui, jau Šv. Dvasia nekalba? Jau Jėzus juos apleidęs? Tik keliems žmonėms Jis kalba teisingai (čia jūsų pripuolamai susirenkantis būrelis), o visi kiti ‒ tai jau ,,tikrai iškreiptai''?
Man jau čia panašu į dvasios ligą.
Mylėt galiu, bet
pateisint tokių ,,apreiškimų'' ne.
Niekada nesakiau, kad Dievas kam nors nekalba. Saulėteke, na kam reikia iškreipti pasisakymus? Kaip tik sakau, kad Dievas kalba VIESIEMS be išimties, net ir dižiausiems
(mūsų akimis) nusidėjėliams. Tik ne visi mes girdime. Ir aš ne išimtis, aš taip pat dažną atvejį negirdžiu (aš taip manau) bet stengiuosi girdėti ir paklusti.
Į ką jums panašu, man tiesa pasakius, visiškai nerūpi
ir net nenoriu, kad pateisintumėte,
nes vis tik ne jūs teisėja
O paskutinis sakinys įrodo, kad mylėti Jums dar reikia mokytis. Nes meilė ir noras teisti (ar manyti, kad gali kažka nuteisti) tai du nesuderinami dalykai
Papildyta:
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2013 09 03, 12:49)
Kaip įmanoma vienytis su kažkuo, ko nei pažįsti, nei turi nuoširdaus noro susipažinti?
Tokia paviršutiniška ekumeniškumo gaidelė su potekste - "valio, Dievas mus myli", bet skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas.
Aišku šios potekstės nelabai supratau. PIrma mintis buvo, kad manote kad aš vaidmainiauju. O antroji, kad šiaip nesuprantate kaip įmanoma, kad visi mes būtume viena. Tai kaip yra ištikrųjų, ką tuo norėjote pasakyti?