Krikščionys (katalikai, protestantai....)

taigi mes kalbėjom apie pirmąjį medaus atsivertimo mėnesį, kad aš dar jauna ir naivi ir kad tas jausmas baigsis tai taip visus tuos metus jie vis dar aistrngai myli Jėzų ir visks tvarkoj. jei ir ateina dienos kai fiziškai JO nejauti, bet meilė ir tas jausmas neblėsta žodžiu viskas tvarkoj, žinau, kad taip ir bus. taip yra paprasta ir gera tiesiog pasitikėti Viešpačiu, Jam atiduoti spręsti visus rūpesčius, ir aišku kai linksma ir džiaugsmus

jei atvertos kai kurios, tai bus atvertos ir kitos reiškiasijei neatveros kitos, jos bus atveros tada kada tam ateis laikas. Net iš vienos ir tos pačios vietos tu skirtingu gyvenimo periodu gali gauti skirtingus atsakymus. Biblija jau toks dalykas, per kurį, beje kaip ir bet kurį kitą dalyką, Tėvelis kalba kaip nori ir kada nori.
Tikrai sutinku, pagarba žmogui kuris daug laiko skiria studijuojant raštą. Ir aišku jei tas žmogus savo žiniomis ir apreiškimais gali padėti sesėm ir broliam, kodėl ne? Jei tik jiems visiems gerai o man neužtenka kito žmogaus paaiškinimo, aš trokštu tiesioginio bendravimo, be jokių tarpininkų .

o religijos (taip vadinu visas bendruomenes, protestantai, baptistai, katalikai, tikejimo žodis, provoslavai ir dar turbūt jų daug yra). Galvočiau kad visų šių bendruomenių pradžia buvo iš gerosvalios pradėta. Tik vat tai pavojingas reikalas ypač kai žmogus nemiršta savo geiduliams ir pradeda ieškoti šlovės, iš to išplaukia neteisingi mokymai ir nukrypsta į lankas + dar ir kitus to moko.. todėl ir teikiu pirmenybę asmeniniam santykiui su Dievu

Asmeninį santykį nuolat propaguoja Bažnyčia. Bet būti bendruomenėje tai nemaišo. Bet padeda.
O tavo išvardytos bėdos ‒ tai kiekvieno žmogaus įprastos nuodėmės. Ką norėjai pasakyti?
Papildyta:

Vartai jahovistų bibliją?

Aš toje žinutėje nepabaigiau minties - tam, kad "pirminis jausmas" neliktų vien trumpalaikiu susižavėjimu, o peraugtų į tvirtą tikėjimą, reikalinga ir bažnyčia (buvau teisi, kad ji suvaidino nemenką vaidmenį ir Tavo bendraminčių tikėjimo kelyje?) Kas tikrai yra naivu, tai mėginti paneigti bendruomenės svarbą krikščionio gyvenime.

Vėl mes apie tą patį apie ką jau kalbėjom. Bendrauti su sesėm ir broliais yra gerai, bet pirmenybę jei lesite teiksiu visada tik Dievui ir jei man žmogus pasakys, kad tai yra tiesa, o Viešpats pasakys, kad nea, spėkite kuom aš tikėsiu?

Smalsute, taip kai kurie net dabar priklauso tam tikrom bendruomenėm. Kiekvienam sava. aš tai nelabai suprantu, ir suprantu, kad mes čia neišdiskutuosim, bet ką gali man duoti priklausymas bendruomenei,ko negali duoti Viešpats? Žmonės klysta, priklausant bendruomenei ta pati tikimybė nuklysi ir mačiau daug pavyzdžiu ir net galėčiau sakyti didesnė tikimybė nuklysti su bendruomene ir vadais, nei pasitikint Tėveliu. Su Juo niekas nebaisu

Saulėteke, esu varčiusi naująjį testamentą.

Svarbiausia savo susikurtos vizijos apie tiesą su Viešpaties balsu nesumaišyti.

Spėk kieno kvietimu krikščionys buriasi į bendruomenes? Ir kaip čia taip išeina, kad Naujajame testamente randame laiškus bendruomenėms: romiečiams, korintiečiams, galatams, efeziečiams ir t.t. ? Todėl, kad bendruomenėje vieni kitiems padedame ištverti, tobulėti, saugoti ir gryninti savo tikėjimo dovaną.


Pvz. iš Gal 6
Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.

O čia kas? (Žyd 13,17 - 19)
Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga. Melskite už mus, nes mes esame įsitikinę turį ramią sąžinę ir norį visame kame dorai elgtis. Itin prašau melsti, kad būčiau greičiau jums sugrąžintas.

ir t.t.

Palik kūdikį vieną ir jis ne tik kad susirgs, jis neišgyvens. Tikėjimo kelionėj yra labai panašu: kartais patys esam tie pagalbos reikalingi kūdikiai, o kartais tie, kurių pagalbos reikia...kad augtume, kad nepasiklystume. Čia bendruomenės esmė - kartu augti Kristuje...

Nesiplečiant, atidžiai skaitant nelabai išeina "praskrulint" fakto, kad tikintys nuo pat pradžios būrėsi į bendruomenes ir buvo raginami jose palaikyti meilės, taikos ir santarvės dvasią.

Tiesa, būdavo atsiskyrėliai, bet tai labiau gyvenimo "forma" nei atsiribojimas nuo bendruomenės.

Žinoma, galima užsispyrusiai sakyt, kad Viešpats tau sako kitaip nei Naujajame testamente. Maža kas, gal persigalvojo ir į Šv.Raštą galim ir apskritai nebežiūrėt.

vizijos apie susikurtą tiesą

na, nereikia iškraipyt mano žodžių niekad nesakiau, kad man Viešpats sako kitaip nei NT. Atvirkščiai sakau, kad Dievo žodis ir yra tikroji tiesa. ir nesakau, kadd nereikia bendruomenių. sakau vienintelį dalyką, kad pasitikėti galima tik Dievu, nes visi žmonės klysta. visi su lyg vienu. ir tie vadovai irgi yra žmonės ir jie irgi klysta ir labai dažnai. Todėl leiskite man tiesiog būti buvime tiesiogiai su Tėveliu, bendrauti su Juo ir nebekiškite savo nusistatymų. Jei jums reikia vado ir vadovo, kuris jus augintų ir prižiūrėtų, tai jūsų valia rinktis. man vadovų ir tarpininkų, kurie mane mokytų nereikia. Vienintelis Mokytojas, kuris yra mano mokytojas yra Jėzus visi kiti yra broliai sesės, jiems aš galiu padėti, galime dalintis įspūdžiais išgyvenimais, būti vienas kito ramsčiais, bet tik tiek. leiskite man mokytis tiesiai iš mokytojo ir jei aš klystu tai leiskute man suklysti ir išmokti pamokas, ir jei Dievas daleidžia tam tikrus dalykus mūsų gyvenime, tai tie dalykai yra reikalingi netgi tie, kurie kitiems žmonėms atrodo visiškai nereikalingi. Kas mes tokie, kad nurodinėtume Viešpačiui kaip vekti mūsų gyvenimuose?

pasakysiu tai kas jums greičiausiai nepatiks bet Dievas pastoviai bando prie zmogaus prieiti tiesiogiai, bet pats žmogus jį atstumia ir neklauso... todėl Jis ir davė vadus jums, nes jus negirdite ir net nebandato Jo klausyti tiesiogiai! pabandykite bent kartą atverti Jėzui duris kai Jis beldžiasi, kad Jis galėtų įsikurti pas jus buveinę.
Va todel Tėvelis ir davė vadus ir vadovus Jums ir korintiečiams ir galatams ir t.t., nes jus labai jau žemiški ir dvasinius dalykus atmetate ir tiek jums tiesiog jie reikalingi, nes nepriimate Viešpačio kitokio nei jūs įsivaizduojat. Jums kaip kūdikiams reikia prižiūrėtojų. man reikalingas tik Vienintelis Jis guodėjas, mokytojas, prižiūrėtojas ir viskas, Jis yra pradžia ir pabaiga!

Tavo tas Tėvelis kažkodėl pratyli, kai kalbama per Šv. Raštą apie vadovus. Gal reikėtų pasitikrinti, kokios kilmės tas Tėvelis? Arba tau Šv. Dvasia apie tai dar nekalba, arba tu ją nepakankamai girdi.

Mes vėl apie tą patį, bet paskutinį kartą pakomentuosiu, nes matau, kad neaiškiai skaitote, o skaitote taip kaip norite girdėti, o tai ko nenorite, tiesiog atmetate, net nesusimąsčiusi

Vadovai reikalingi kūdikiams. Jie reikalingi tiems kurie nežino kur eina, ieškantiems tiesos, kad atvestų juos reikiamu keliu. Tačiau kai žmogus sužino tiesą ir ateina į savo kelią vadovas turi juos paleisti. (bet tik ne religinėse bendruomenėse, kur yra svarbu šlovė ir garbė, ten vadovai pasako, kad jei išeisi tai paklysi ir Dievas nuo tavęs nusisuks - visiška nesamonė) Nekalbu apie tiesiog bendrus susirinkimus, kur kalbame, diskutuojame apie Viešpatį, šloviname. Kalbu apie vadovavimą ir mokymą.

Tačiau kiekvienas atsako už savo veiksmus pats. Toks jausmas, kad norite visą atsakomybę numesti kitiem - vadovams. Vadovai irgi klysta, ir jie atsakys už savo klaidas.
Pvz. Jums vadovas sako melstis stabams. Jūs meldžiatės jiems. Tačiau už savo veiksmus atsakysite pati. Nes Dievas įsakė net nedrožti tokių drožinių Išėjimo 20-4 ir jokio paveikslo... Tai yra tikrasis 2 Dievo įsakymas iš senojo testamento. Ar Jūs naiviai tikite, kad už tai atsakys Jūsų vadovas? Jei esate katalike, tai jūsų kunigėlis? Naivu tuo tikėti.

Ir man keistas tas religinis požiūris, kur jei jau kažkas neatitinką jūsų standartų, netelpa į jūsų protą, tai jau ne iš Dievo. Juokinga. Uždarote Dievą į rėmus. Štai dėl ko negaunate tam tikrų dalykų, nes bandote jį suvokti žemiškai ir taip kaip jums žmogus paskelbė ir pamokė. Prakeiktas tas, kuris pasitiki žmogumi. Jeremijo 17-5

Žinau, kad ir tai ką parašiau jums nepatiks. Bet dėja, niekuom negaliu padėti Atsibodo klausyti tų religinių paistalų apie vadovus. Kur patys vadovai, kurie baisiai bijo, netapti vadovais iš vienos eilutės padarė visą mokymą. Gailą ir šlykštu kai žmonės tiesiog ieško garbės ir šlovės, o ne Dievo. Va iš kur kilo šitas mokymas, kad jau be vadovo nieko neišmoksi. Mes turime aukščiausią ir geriausia Mokytoją - Jėzų, mes turime geriausią Guodėją - Šv. Dvasią, mes turime Tėvą - Dievą. Mums dar reikia žmonių mokytojų ir vadovų???

Man - ne. Mano gyvenime tos rolės užimtos. Žmogus man gali būti tik brolis arba sesuo, kuris kiekvienas turi savo kelią, savo pašaukimą ir savo santykį su Dievu.

Mes esame kūnas, mes esame nuotaka - bažnyčia. Ir mūsų Galva yra Vienintelė - Jėzus Kristus.

Taip, niekas to ir neneigia, netgi taip ir tvirtina visuotinė Bažnyčia. O jeigu per dešimtį metų jūsų bažnyčią tebesudaro vos keli asmenys, tai jūs kuriate savo asmeninę tiesą.

Skaitau bibliją ir tą akivaizdžią tiesą matau ten Nieko nekuriu. Mano bažnyčia esu aš pati ir visi, apskritai visi su lyg vienu, kurie tiki Jėzų Kristų, Tame tarpe ir jūs Mes esame vienas kūnas, tai reiškia viena bažnyčia - krikščionys.

P.S. bet jūsų susikurtame pasaulyje galvų yra daug.. Tai neigia biblijos tiesą. Bet aš tikiu, kad tai jūsų kelio dalis

Pasikartosiu ką jau sakiau daug kartų, tiesiog mylėkime vieni kitus ir nebandykime įbrukti savo tiesos, nes iš to gaunasi nemaloni atmosfera. Gi tema sukurta ne tam, kad įbrukti savo įsitikinimus, ar ne? Jei jūs nesutinkate su mano pasisakymais tai dar toli gražu nereiškia, kad jie neteisingi. Kiekvienas einame savo keliu ir turime sau skirtą kelią.

Tema sukurta dalintis savo išgyvenimais, kurie esame atgimę naujai.

Yoli, o tu manai, kad žmonėms, kurie ištisus dešimtmečius skiria Šv. Raštui, jau Šv. Dvasia nekalba? Jau Jėzus juos apleidęs? Tik keliems žmonėms Jis kalba teisingai (čia jūsų pripuolamai susirenkantis būrelis), o visi kiti ‒ tai jau ,,tikrai iškreiptai''?
Man jau čia panašu į dvasios ligą. Mylėt galiu, bet pateisint tokių ,,apreiškimų'' ne.