Sardinija-2013-ųjų birželis

Matyt “ teisingai” pirmadienio vakarą palydėjome saulę, nes antradienis iš tiesų išaušo saulėtas ir tikrai gražus To ryto scenarijus jau tikrai buvo aiškus-Budoni miestelio paplūdimys Šį kartą neapsiribojom vien saule, išbandėm net ir šaltąją jūrą-kol įlendi net dantis gelia, o po to jau maloniai gaivina







Tačiau nerimstanti keliautojų dūšia jau po pietų mus vėl iškvietė į kelią. Kadangi tai buvo paskutinė diena šitoj salos dalyj, nusprendėm bent šiek tiek kabinti salos šiaurę, nes visi forumai šaukte šaukia, kad visas Sardinijos grožis sutelktas šiaurėje (aš dabar jau galėčiau ginčytis, nes gražių vietelių matėm tikrai ir rytuose, ir pietuose, ir vakaruose. Aišku, šiaurėj taip pat ) . Planas mano mintyse buvo grandiozinis, įgyvendinom jo tik kokį trečdalį , bet ir už tai didelis ačiū mano kompanija-buvo smagu ir tikrai gražu, įspūdžių bent jau mums tikrai pakako Ne visad kiekybė juk atstoja kokybę-atostogų metu nesinori kažkur skubėti vien tam, kad pasakyti juk ten kažkur ir aš buvau. Lai lieka kažkas ir kitam kartui ateityj....

Dar bepietaudami savo laikinuose namuose pajutom svilėsių kvapą. Pasirodo, degė miškai ar laukai kažkur toliau kalnuose Dūmai pasiekė net mūsų kaimą... Gaisrų saloje tikrai būta, nes dažnai pakelėse matėm visus ištisus plotus išdegusio miško ar pievos....



Olbią tiesiog prašokom-spėjau pamatyti tik keletą didesnių laivų, į miestą neužsukom...



Kelias vedė į Arzacheną , po to į Palau. Tie geri 20 km buvo tokie vingiuoti, kad darėm priverstinę pertrauką prie pat Arzachenos-norėjosi gryno oro ir šiek tiek pasivaikščiot Tam puikiai tiko nedidelis nurago kompleksas-Nuraghe Albucciu. Šiaip jau tam, kad labiau susipažintumėte su šiais specifiniais statiniais, reiktų pasirinkti garsesnius , didesnius ir labiau išsilaikiusius kompleksus kaip Barumini, Sant‘Antine, Losa, Orroli..... Labai įdomus kompleksas Santa Cristina, esantis Oristano provincijoj, šalia Paulilatino . Ten galima aptikti ne tik akmeninį įprastą bokštą, bet ir trikampę taisyklingą piramidę, įkastą giliai į žemę....Nuragų Sardinijoj priskaičiuojama virš 7000 .Šîe specifiniai statiniai skaičiuoja savo gyvavimą dar nuo bronzos ir žalvario amžiaus laikų.... Paskirtis jų taip pat iki šiol neaiški. Mokslininkai nesutaria, ar tai buvo gynybiniai bokštai, ar gyvenamieji namai, ar kažkokios kulto vietos. O gal tai ateivių palikimas Na žodžiu-nuomonių daug ir visokių

Mūsų jie per daug nesužavėjo, didelio noro (o ir laiko) jiems lankyti per daug neturėjom Šie objektai paprastai būna mokami 5-10 eurų žmogui, kai kur į vidų galima patekti tik su gidu. Tačiau tai yra neatsiejama Sardinijos kultūros dalis, todėl nors vieną jų aplankyti manyčiau būtina Mes taip ir padarėm . Arzachenoj jų yra ir daugiau, norint apžiūrėti visus, reikės ir daugiau pinigėlių sumokėti.

Taigi, pasivaikščiokim:

Ir dar vienas „žymus“ objektas-milžinų kapas Milžino seniai nebėr, tačiau šiokia tokia duobė liko Jų kaip ir nuragų taip pat saloj pabarstyta nemenkai....



Arzachenoj dar galima aplankyti dar vieną smagų objektą ( kurį mes tiesiog pražioplinom, o po to jau negrįžom atgal ), tai-grybo kalną arba Roccia del Fungo. Įmetu dvi interneto platybėse paskolintas nuotraukėles...





Šiek tiek atsigavę pajudėjom link Palau miestelio, įsikūrusio priešais Maddalena septynių salų archipelagą, skiriantį Sardiniją nuo Korsikos. Labai rekomenduoju šią vietą Jūsų atostogoms-vaizdai ten nenusakomo grožio

Mes Palau turėjom kitą tikslą-pamatyti meškos kalną arba Roccia dell‘Orso. Randasi šis kalnas šiek tiek už miestelio, to paties pavadinimo iškyšulyje Capo d‘Orso. Tiksliau kalnas, ant kurio stovi tobulo architekto-gamtos suformuota milžiniška granito skulptūra, kažkuo panaši į tikrą mešką, stovinčią 122 metrai virš jūros lygio Pakalnėj susimokėjom 2 eurus už parkingą ir po tiek pat už įėjimą (vaikui 1 euras). Takiukas į kalną status, vingiuotas, bet atsiverianti panorama nereali …..












Papildyta:
Kuo aukščiau, tuo gražiau....

Gėlytės auga ir akmenyje…





O čia jau ir pati meškutė pasimato…. Tiesa, į mus ji atsisukus nugara….





Kalno viršuje akmenys įgavę neįtikėtinas formas….







Mus atidžiai stebi prižiūrėtoja, kad nenublūdintumėm kur nereikia. Palendam po meškos pilvu. Šitas “stogas” siekia apie dešimt metrų Vėjas nerealus, kalno statumas taip pat, užtat atsiveria nereali panorama ...






Papildyta:
Keli vaizdeliai iš pakalnės….







Ir meškutė iš toliau (foto skolinta )

Ačiū už fotoreportažą Sardinija - artimiausiuose mūsų planuose, tad tikrai pravers

Po Palau buivom nusitaikę aplankyti Santa Teresa Gallura, o tiksliau šalia šio miestelio esantį Capo Testa iškyšulį su nuostabiuoju "mėnulio slėniu" . Na bent jau aš taip įsivaizdavau, kad toks jis ir bus Ir mano viltys buvo pateisintos visu 100% ir daugiau. Pakeliuj dar kažkoks vidinis balsas pašnabždėjo nusukti į Porto Rafaelo. Radom mažą mažą kaimuką pasislėpusį pušyne ir tarp didžiulių riedulių.... Viskas dvelkė neįtikėtina ramybe ir netgi šiokia tokia prabanga... (pagooglinau-vilų nuomos kainos prasideda nuo 1000 eurų )











Išvydę šitą aikštę buvom sumąstę ramiai išgerti itališkos kavos, bet jos kaina buvo 12 eurų.... tai kažkaip staigiai persigalvojom



Nuosava kaimuko įlankėlė....

Tačiau vietelė žavi.... mielai tokioj paatostogaučiau











Dar koks pusvalandukas kelio ir mes pasiekėm finalinį savo dienos kelionės tašką-Capo Testa. Santa Teresa Gallura paplūdimys irgi šaunus, bet mes ties juo šį kartą net nesusutojom. Taigi atvykom į patį šiauriausią salos tašką Testa reiškia “galvą”-tai pats salos viršus , draugiškai atsisukęs į Korsiką…

Mus pasitinka vienišas švyturys ir nuostabi gamta….












Papildyta:



















Širšės namelis….



Papildyta:
Na nepykit už tokį kiekį akmenuotų nuotraukų-tiesiog man jos visos savaip gražios…

Mano vaikis sumąstė įsiamžinti ant šito gigantiško akmens















Gerai įsižiūrėjus galima pamatyti Korsikos krantus:




Man ši vieta paliko nerealų įspūdį, visiems gamtos mylėtojams rekomenduoju būtinai ją įtraukti į “must see” sąrašą….

Kadangi stipriai vakarėjo, daugiau šiaurės nebetyrinėjom-nesinorėjo grįžinėti serpantinais sutemus….

Trečiadienį jau turėjom pakeisti savo “dislokacijos” vietą, t.y. pervažiuoti į salos pietinę dalį. Iki pietų smagiai pasimėgavom jūra, saule ir pliažinėmis atostogomis, susimetėm lagaminus , atsisveikinom su šeimininkais ir išjudėjom sostinės link. Kad kelias neprailgtų buvo nuspręsta pakeliuj stabtelėti vienoj kitoj įdomesnėj vietelėj. Slapta galvojau patekti į Bosą , bet tai būtų buvęs jau geras gabalas į šoną nuo mūsų pagrindinio kelio…. Į trąsą pajungiau planą B-t.y. šiokį tokį vakarinės salos pakrantės patyrinėjimą Bendrakeleiviai prašė vengti serpantinų, nuo kurių šiek tiek pykino… Jų tikrai tą dieną nebuvo
Paprašiau mūsų La Bronių , kad teisingai nuvestų iki S’Archittu kaimelio, netoli Oristano. Buvau skaičius apie gamtos suformuotą ilgą arkinį tiltą į jūrą.



Tiltas kaip tiltas, bet man ten šiaip patiko pavaikštinėti. Paplūdimys absoliučiai ne sardiniškas-jokio balto smėlio, tobulai žydro vandens, bet…. kitaip žavus

Labai daug darbo įdėta, ačiū už reportažą
Su nekantrumu laukiu tęsinio ir artėjančių atostogų Sardinijoje

Dovanoju Jums akmeninę šypseną…





Dar vienas mane dominęs taškas šalia Oristano-Is Arutas paplūdimys. Į jį vedė palmėm apaugęs kelias



Is Arutas paplūdimys ypatingas tuo, kad jame vietoj smėlio rasit daug į ryžius panašių akmenukų, tyliai gurgždančių bangai atsimušus į krantą…












Papildyta:








Kažkur tolumoj matėsi netgi vienas kitas kaituotojas, nes vėjas tam tikrai tinkamas…. O ryžinių akmenukų ruožas tęsiasi dar ilgai, kiek tik akys užmato...



Bangos subėga viena į kitą…..

Tharos paplūdimys pačiame Sinis pusiasalio gale man kažkuo priminė Portugaliją. Nerealus vėjas, didelės bangos… Apėmė netgi kažkokia nostalgija kažkada matytam Atlanto vandenynui…
Už to bokšto randasi senovinio istorinio Tharos miesto griuvėsiai (VII a.p.m.e.) . Įėjimas mokamas-7 eurai. Griuvėsių nelabai mėgstu. Pagailėjom tų eurų, tiesiog pasigėrėjom nuostabia panorama....











Dar laukė gabaliukas kelio iki Capoterros, kur buvo antri mūsų „laikini namai“. Tieiog pakeliuj....












Papildyta:
Į Capoterrą atvažiavom jau vakarop. Buvo užsisakę B&B tipo apartamentus „I Girasoli Fioriti“

Mus pasitiko mieli šeimininkai, kalbantys tik itališkai. Įsikūrėm , gavom vyno vakarienei, o po to dar pavakarieniavom vietinėj picerijoj. Picos ir vynas buvo nuostabūs

Liūdna buvo tik dėl vienintelio dalyko-atostogos persirito į antrą pusę ir nenumaldomai artėjo jų pabaiga.... (reportažo taip pat )





Taip pasibaigė mūsų trečiadienis, praleistas Sardinijoj. Labanakt-o ryt dar pakeliausim šiek tiek po pietinę salos dalį

Ketvirtadienis-priešpaskutinė diena saloje. Popietę paskyrėm pasivažinėjimui po pietinę jos dalį. Oras nuo pat ryto buvo fantastiškas-maudėmis ir mėgavomės saule netoliese buvusiame Pulos paplūdimyje. Vanduo ir tas atrodė jau sušilęs, maloniai gaivinantis











Visą tą savaitę mes gana nesėkmingai ieškojome flamingų, kurių Sardinijoj turėtų būt apsčiai. Vietų, kur jie gyvena pravažiavom ne vieną, tik va,pačių paukščių niekaip neužtikdavom Ketvirtadienį mums pagaliau pavyko, jei taip galima išsireikšti Pakeliuj į Porto Pino užmatėm keletą. Tačiau jie buvo taip toli, kad net įžiūrėti sunku.... Tačiau mūsų smalsumas pagaliau buvo patenkintas Po to, jau gerokai vėliau flamingų aptikom ir šalia Cagliario. Ir ne keletą, o daugybę, bet tada jau jie atrodė kaip savaime suprantamas dalykas
Va tie balti taškeliai ir yra mūsų taip ilgai medžioti paukščiai.... Jei nematot, tai bet įsivaizduokit....





Savo apartamentuose radom lankstinuką su nuostabiomis nuotraukomis iš Porto Pino. Savaime suprantama, kad patiems parūpo jį aplankyti Tokių gražių kadrų mes neprigaudėm, bet visai maloniai pasivaikščiojom po tą žvejų kaimelį.





Naras kažko ieškojo pamesto dugne, o gal tiesiog bandė nardymo įrangą....



Papildyta:
Porto Pino turi nuostabią įlanką, apsuptą pušyno ir tikrų smėlio kopų....
















Prieplaukoj ilsisi žvejų laiveliai, džiūsta sumesti tinklai....






Papildyta:




Pamojuojam raudonam automobiliukai ir važiuojam tolyn....



Kažkur pakelėj sustojam laikinam turgelyje nusipirkti šviežių vaisių.... Apelsinai superiniai, o va abrikosai dar buvo rūgštoki Alia suvalgėm visus iki vieno



Dar viena pakankamai įdomi vietelė- Bruncuteula, keli kilometrai nuo miestelio Portoscuso vakarinėje dalyje. Čia aptikta įlanka net nekvepia jūra, labiau panaši į kokį ežeriuką. Begalinė ramybė sklinda iš šios nuostabios vietelės-.... Įsimylėt galima tas išlakias pušis....