Sveiki, visi,
Pastaruoju metu nerandu sau vietos, šnekuosi su daug draugų, ir nusprendžiau išdėstyti savo problemą čia, kad paskaityčiau jūsų nuomones. O situacija tokia, kaip sakykim turbūt dažna kiekvienoj šeimoj..
Jau lygiai savaitė, kaip nebegyvenu su savo gyvenimo moterimi..Ją beprotiškai myliu, bet ką dėl jos padaryti galėčiau..ir dariau... O situacija tokia, pastaruoju metu buvau pradėjęs jausti, kad ji pasidarė šalta, nebesako myliu, nebeapkabina, o apie mylėjimąsi išvis šnekos nebėra. Nutarėm pasišnekėti, o tai darydavom žiauriai dažnai. Ji man pasakė taip- kaip žmogus aš jai esu idealus, ji gauna dėmesio, jaučiasi gerbiama, mylima, saugi. Bet aš jai pasidariau kaip draugas.. o kodėl? Todėl, kad per pastaruosius 2 mėnesius tiesiog neradom laiko sau- išpradžių sirgau aš ilgai, paskui ji susirgo, paskui dar kartą susirgome abu, paskui didelis nerimas jos tėvų šeimoje, gimtadieniai, iškylos, po kurių grįžę tiesiog eidavom miegot..Na ir po truputį po truputį ji pradėjo nuo manęs tolti, kol pasiekėm šiandieninį rezultatą...Ji pasakė su ašaromis akyse, kad nebežiūri į mane, kaip į vyrą, pasidarėm draugai po vienu stogu. Na bet po ilgų diskusijų nusprendėm pabandyti dar kartą.. Aišku, kad kai tokia situacija, ji per save perlipti negalėjo niekaip, nesijaučia su manimi, kaip su vyru..o su draugais juk nesimylima..Nors ji ir bandė perlipti per save..tačiau per prievartą į lovą tai neisi..Net ir po mažą žingsniuką, pvz masažas su griežtomis ribomis ir t.t. kad po truputi pajaustų tą jausmą, paskui tas ribas po truputį didinti..Na bet nieko nepavyko. Ir po pabandymo nusprendėm išsiskirti. Išsiskyrėm žiauriai gražiai, be pykčiu, riksmų ir .t.t Nors tiesa sakant per visą laiką kartu nė kart nesusipykom. Idealiai vienas kitam tikom..Ir žiauriai skauda širdį, kad dalinom save kitiems, mus užliuliavo geri santykiai, ir svarbiausia tai, kad mes tai supratom.. Bet deja, jai jau per vėlu....Nerealiai noriu ją susigražinti, tik nežinau kaip...Tos mintys žudo, kad išsiskyrėm realiai dėl to, kad porą mėnesių nesimylėjom..Aš vyras, man to reikėjo ir reikia, bet stengiausi ją suprasti, jog kai žmogus guli su 38 temp. nebandysi mylėtis..Kai jos šeimos dideli rūpesčiai kurie sukėlė išgyvenimų taip pat nedarysi to...Taip ir nustesė tai...
Žiauriai gaila ją prarasti, nes viskas buvo idealu....
Esu tikra kad yra kazkas daugiau nei kad tai. Sakyciau, ji turi arba yra isimylejusi kita vyra.
Arba problema gilesne ir labiau isisenejusi nei kad 2 menesiai be sekso.
Jei santykiai atsaltu kiekvienoje seimoje kur reikia ilgiau susilaikyti nuo lytiniu santykiu tai po kudikio gimimo issivaiksciotu
Arba problema gilesne ir labiau isisenejusi nei kad 2 menesiai be sekso.
Jei santykiai atsaltu kiekvienoje seimoje kur reikia ilgiau susilaikyti nuo lytiniu santykiu tai po kudikio gimimo issivaiksciotu
Nesąmonė tie keli mėnesiai. 
QUOTE(Pavasarinė13 @ 2013 06 17, 11:17)
Pavasarinė13, 17 Bir 2013 - 11:17, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
Pavasarinė13, 17 Bir 2013 - 11:17, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: kiek tau metų, žiauriai? Žiauriai keista, kad kaltė verčiama 2 mėnesiams. Žiauriai įtaru, kad ne ligos čia bėda Žiauriai....
kiek tau metų, žiauriai? Žiauriai keista, kad kaltė verčiama 2 mėnesiams. Žiauriai įtaru, kad ne ligos čia bėda Žiauriai....
Pagal nick'ą turėtų būti 1986 m. gimimo.
Negerai padariau, bet truputi pakamantinejau kitus asmenis, kas ja pazista. Artmiausiu metu, ji sulauks staigmenos- tam tikras asmuo apsimes kurjeriu ir iteiks dezute su staigmena nuo manes- gėlės, braškes, ranka rašytas laiškas. Tikiuosi, kad suveiks.
Patikekit manim, tiek mano draugai, tiek musu bendri draugai nieko nesupranta, kas ivyko...Visiems panasiai atrodo kaip jums, kad cia kazkas neitiketina..Na bet ji savo poziciju laikosi grieztai. As jai tik draugas ir nieko daugiau..
Patikekit manim, tiek mano draugai, tiek musu bendri draugai nieko nesupranta, kas ivyko...Visiems panasiai atrodo kaip jums, kad cia kazkas neitiketina..Na bet ji savo poziciju laikosi grieztai. As jai tik draugas ir nieko daugiau..
Man tai paveikslas paskaičius "nusipiešia" tik toks, kad meilės ir nebuvo, tiesiog susižavėjimas ir tiek. Nemanau, kad nesimylėjimas du mėnesius ką nors pakeistų jei myli, kažkur dingtų potraukis.
QUOTE(zilva86 @ 2013 06 16, 19:19)
zilva86, 16 Bir 2013 - 19:19, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†:
zilva86, 16 Bir 2013 - 19:19, paraĆā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ā¦Ä†ā€˛Ä€Ā¼Ć„ā€ Ä€Ā¦Ć„ā‚¬Ä€Ā½Ä†ā€˛Äā‚¬Ā Ć„ĀÄā€Ā¬Ä–ā€ŗĆā€˛Ä€ĀĆ„ĀÄā‚¬ĀÄ€Ā¬Ć„ĀÄā€Ā¬Ä€Ć†: Sveiki, visi,
Pastaruoju metu nerandu sau vietos, šnekuosi su daug draugų, ir nusprendžiau išdėstyti savo problemą čia, kad paskaityčiau jūsų nuomones. O situacija tokia, kaip sakykim turbūt dažna kiekvienoj šeimoj..
Jau lygiai savaitė, kaip nebegyvenu su savo gyvenimo moterimi..Ją beprotiškai myliu, bet ką dėl jos padaryti galėčiau..ir dariau... O situacija tokia, pastaruoju metu buvau pradėjęs jausti, kad ji pasidarė šalta, nebesako myliu, nebeapkabina, o apie mylėjimąsi išvis šnekos nebėra. Nutarėm pasišnekėti, o tai darydavom žiauriai dažnai. Ji man pasakė taip- kaip žmogus aš jai esu idealus, ji gauna dėmesio, jaučiasi gerbiama, mylima, saugi. Bet aš jai pasidariau kaip draugas.. o kodėl? Todėl, kad per pastaruosius 2 mėnesius tiesiog neradom laiko sau- išpradžių sirgau aš ilgai, paskui ji susirgo, paskui dar kartą susirgome abu, paskui didelis nerimas jos tėvų šeimoje, gimtadieniai, iškylos, po kurių grįžę tiesiog eidavom miegot..Na ir po truputį po truputį ji pradėjo nuo manęs tolti, kol pasiekėm šiandieninį rezultatą...Ji pasakė su ašaromis akyse, kad nebežiūri į mane, kaip į vyrą, pasidarėm draugai po vienu stogu. Na bet po ilgų diskusijų nusprendėm pabandyti dar kartą.. Aišku, kad kai tokia situacija, ji per save perlipti negalėjo niekaip, nesijaučia su manimi, kaip su vyru..o su draugais juk nesimylima..Nors ji ir bandė perlipti per save..tačiau per prievartą į lovą tai neisi..Net ir po mažą žingsniuką, pvz masažas su griežtomis ribomis ir t.t. kad po truputi pajaustų tą jausmą, paskui tas ribas po truputį didinti..Na bet nieko nepavyko. Ir po pabandymo nusprendėm išsiskirti. Išsiskyrėm žiauriai gražiai, be pykčiu, riksmų ir .t.t Nors tiesa sakant per visą laiką kartu nė kart nesusipykom. Idealiai vienas kitam tikom..Ir žiauriai skauda širdį, kad dalinom save kitiems, mus užliuliavo geri santykiai, ir svarbiausia tai, kad mes tai supratom.. Bet deja, jai jau per vėlu....Nerealiai noriu ją susigražinti, tik nežinau kaip...Tos mintys žudo, kad išsiskyrėm realiai dėl to, kad porą mėnesių nesimylėjom..Aš vyras, man to reikėjo ir reikia, bet stengiausi ją suprasti, jog kai žmogus guli su 38 temp. nebandysi mylėtis..Kai jos šeimos dideli rūpesčiai kurie sukėlė išgyvenimų taip pat nedarysi to...Taip ir nustesė tai...
Žiauriai gaila ją prarasti, nes viskas buvo idealu....
Sveiki, visi,
Pastaruoju metu nerandu sau vietos, šnekuosi su daug draugų, ir nusprendžiau išdėstyti savo problemą čia, kad paskaityčiau jūsų nuomones. O situacija tokia, kaip sakykim turbūt dažna kiekvienoj šeimoj..
Jau lygiai savaitė, kaip nebegyvenu su savo gyvenimo moterimi..Ją beprotiškai myliu, bet ką dėl jos padaryti galėčiau..ir dariau... O situacija tokia, pastaruoju metu buvau pradėjęs jausti, kad ji pasidarė šalta, nebesako myliu, nebeapkabina, o apie mylėjimąsi išvis šnekos nebėra. Nutarėm pasišnekėti, o tai darydavom žiauriai dažnai. Ji man pasakė taip- kaip žmogus aš jai esu idealus, ji gauna dėmesio, jaučiasi gerbiama, mylima, saugi. Bet aš jai pasidariau kaip draugas.. o kodėl? Todėl, kad per pastaruosius 2 mėnesius tiesiog neradom laiko sau- išpradžių sirgau aš ilgai, paskui ji susirgo, paskui dar kartą susirgome abu, paskui didelis nerimas jos tėvų šeimoje, gimtadieniai, iškylos, po kurių grįžę tiesiog eidavom miegot..Na ir po truputį po truputį ji pradėjo nuo manęs tolti, kol pasiekėm šiandieninį rezultatą...Ji pasakė su ašaromis akyse, kad nebežiūri į mane, kaip į vyrą, pasidarėm draugai po vienu stogu. Na bet po ilgų diskusijų nusprendėm pabandyti dar kartą.. Aišku, kad kai tokia situacija, ji per save perlipti negalėjo niekaip, nesijaučia su manimi, kaip su vyru..o su draugais juk nesimylima..Nors ji ir bandė perlipti per save..tačiau per prievartą į lovą tai neisi..Net ir po mažą žingsniuką, pvz masažas su griežtomis ribomis ir t.t. kad po truputi pajaustų tą jausmą, paskui tas ribas po truputį didinti..Na bet nieko nepavyko. Ir po pabandymo nusprendėm išsiskirti. Išsiskyrėm žiauriai gražiai, be pykčiu, riksmų ir .t.t Nors tiesa sakant per visą laiką kartu nė kart nesusipykom. Idealiai vienas kitam tikom..Ir žiauriai skauda širdį, kad dalinom save kitiems, mus užliuliavo geri santykiai, ir svarbiausia tai, kad mes tai supratom.. Bet deja, jai jau per vėlu....Nerealiai noriu ją susigražinti, tik nežinau kaip...Tos mintys žudo, kad išsiskyrėm realiai dėl to, kad porą mėnesių nesimylėjom..Aš vyras, man to reikėjo ir reikia, bet stengiausi ją suprasti, jog kai žmogus guli su 38 temp. nebandysi mylėtis..Kai jos šeimos dideli rūpesčiai kurie sukėlė išgyvenimų taip pat nedarysi to...Taip ir nustesė tai...
Žiauriai gaila ją prarasti, nes viskas buvo idealu....
Pastaruoju metu nerandu sau vietos, šnekuosi su daug draugų, ir nusprendžiau išdėstyti savo problemą čia, kad paskaityčiau jūsų nuomones. O situacija tokia, kaip sakykim turbūt dažna kiekvienoj šeimoj..
Jau lygiai savaitė, kaip nebegyvenu su savo gyvenimo moterimi..Ją beprotiškai myliu, bet ką dėl jos padaryti galėčiau..ir dariau... O situacija tokia, pastaruoju metu buvau pradėjęs jausti, kad ji pasidarė šalta, nebesako myliu, nebeapkabina, o apie mylėjimąsi išvis šnekos nebėra. Nutarėm pasišnekėti, o tai darydavom žiauriai dažnai. Ji man pasakė taip- kaip žmogus aš jai esu idealus, ji gauna dėmesio, jaučiasi gerbiama, mylima, saugi. Bet aš jai pasidariau kaip draugas.. o kodėl? Todėl, kad per pastaruosius 2 mėnesius tiesiog neradom laiko sau- išpradžių sirgau aš ilgai, paskui ji susirgo, paskui dar kartą susirgome abu, paskui didelis nerimas jos tėvų šeimoje, gimtadieniai, iškylos, po kurių grįžę tiesiog eidavom miegot..Na ir po truputį po truputį ji pradėjo nuo manęs tolti, kol pasiekėm šiandieninį rezultatą...Ji pasakė su ašaromis akyse, kad nebežiūri į mane, kaip į vyrą, pasidarėm draugai po vienu stogu. Na bet po ilgų diskusijų nusprendėm pabandyti dar kartą.. Aišku, kad kai tokia situacija, ji per save perlipti negalėjo niekaip, nesijaučia su manimi, kaip su vyru..o su draugais juk nesimylima..Nors ji ir bandė perlipti per save..tačiau per prievartą į lovą tai neisi..Net ir po mažą žingsniuką, pvz masažas su griežtomis ribomis ir t.t. kad po truputi pajaustų tą jausmą, paskui tas ribas po truputį didinti..Na bet nieko nepavyko. Ir po pabandymo nusprendėm išsiskirti. Išsiskyrėm žiauriai gražiai, be pykčiu, riksmų ir .t.t Nors tiesa sakant per visą laiką kartu nė kart nesusipykom. Idealiai vienas kitam tikom..Ir žiauriai skauda širdį, kad dalinom save kitiems, mus užliuliavo geri santykiai, ir svarbiausia tai, kad mes tai supratom.. Bet deja, jai jau per vėlu....Nerealiai noriu ją susigražinti, tik nežinau kaip...Tos mintys žudo, kad išsiskyrėm realiai dėl to, kad porą mėnesių nesimylėjom..Aš vyras, man to reikėjo ir reikia, bet stengiausi ją suprasti, jog kai žmogus guli su 38 temp. nebandysi mylėtis..Kai jos šeimos dideli rūpesčiai kurie sukėlė išgyvenimų taip pat nedarysi to...Taip ir nustesė tai...
Žiauriai gaila ją prarasti, nes viskas buvo idealu....
Makaronus ji tau kabina. Ir ilgus. Jei norėsi tai net ir su draugu pasimylėsi. Jau tik nereikia čia pradėti kad ji negali su tavim mylėtis nes žiūri kaip į draugą. Niekai tai. Aš matau tik du variantus - pirmas, kad ji tavęs tiesiog nebevirškina, bet turi sažiningumo jausmą ir nori viską užbaigti gražiai. Antra - ji turi kitą ir nori išlikti ištikima tik tam kitam. Tokiu atveju irgi jos mėgsta milijoną atmazų prisigalvot
Jeigu santykiai tikri, brandūs - jokios ligos/vakarėliai ir pan. jų neišsklaidys. Čia manau reikia giliau ieškoti problemos - kuri labai panaši į atsiradusį trečią, arba judu gyvenote kaip kambariokai bendrike, o prie progos ir pasimylėdavote...
