QUOTE(mirėja @ 2006 06 14, 13:29)
Daiva, ačiū už atsakymą ir dar klausimėlis
Vis gi tu labai daug skaitei ir tikrų istorijų žinai. Ar tavo akim žiūrint tas visas "nusiteikimas, tikėjimas, pasitikėjimas gydytoju, tt" turi kokios realios reikšmes? Nes kažkaip man TEN labai tokius dalykus akcentavo
Man susidarė toks įspūdis, kad nusiteikimas turi reikšmės. Man būtent tai sakė ir E.Steponavičienė Kaune ir Usonienė nepriklausomai viena nuo kitos - kad labiausiai pasiseka toms, kurios ateina užtikrintos, kad joms pasiseks, kurios net nesureikšmina to ivf ir dažnai net nelabai žino, kad gali nepasisekti. Tipo tokios ateina lyg tarp kitko į kliniką, pasidaro ivf ir išeina nėščios manydamos kad taip ir turi būti.
Kitas dalykas - kaip tokią būseną išlaikyti.
Kas liečia mane pačią - teisingai merginos sako - kai jau pastoji, viskas atrodo kitaip ir ta procedūra nusidažo kitom spalvom, nebelieki objektyvus. Negaliu prognozuoti, ką dabar kalbėčiau, jei būčiau nepastojus. Dabar man atrodo, kad aš daug ramesnė buvau per 2 IVF. Na vyras sako tą patį. Bet man atrodo jei taip ir buvo, tai tik dėl 2 priežasčių - kad man ivf nekainavo ir kad tikrai besąlygiškai pasitikėjau gydytoja. Visiškai nesigilinau į jos paskyrimus, nieko nekomentavau ir neprašiau, tiesiog tylėdama viską vykdžiau, ką liepė gydytoja.