Gimdymas namuose

jei TIKRAI yra paskaičiuota-tada būtinai reikia reglamentuoti tai.

Didziausias lietuviu siaubas Olandijoje, tai, kad ten reikia gimdyti namuose, nes gimdyti ligonineje reikia turet rimtas priezastis. Vieta ligonineje yra brangi. Bet dazniausia rytu Europietems leidzia gmdyti ligonineje nes jos neisivaizduoja to namuose, tai kazzkoks siaubas...

Kaip raso viena gyvenanti Olandijoje:

"Akušere ateis i namus ir pades tik tiek, kad nukirps virkštele. Cia tuo atveju, jei tuo paciu metu jos aptarnavimo zonoje dar kazkas negimdys. O jei gimdys - ji pasirinks ta, kurios gimdymas sunkesnis. Arba pasirinks olande, cia be abejoniu.

Bukit pasiruose ir tokiai staigmenai! T.y. prasidejus saremiams uzkaisk vandeni puode, kuris niekad nebuvo naudojamas niekam kitam, uzvirink ji (tegul paverda 10 minuciu) ir pasiruosk niekam kitam nenaudota astru peili, kuri irgi reikia isvirint. Turek plonas gumines pirstines, tik ne is dezutes, o atskirai supakuotas vienetines.

Kaip reik nukirpt virkstele, kokio ilgio ja palikt (tai labai svarbu), su kuo ir kaip uzrist - privalo papasakot akusere, nes ji irgi bijo tokiu situaciju. Siula ir pirstines ji irgi privalo jums palikt.

Ligoninese cia gimdo tik tos, kurioms gydytojai nustato kazka nestandartinio. Todel stebiuosi, kad moterys ryztasi gimdyti Olandijoje..."

Na jau, na jau, kas čia per prisigalvojimai.
Laukiuosi ir gimdysiu Olandijoj, tai bus pirmas kartas, bet mano visos baimės apie namų gimdymą baigia išnykti, nes niekas tavęs vienos su virinto vandens bliūdu nepalieka. Be to į bet kokį galimya pavojų tau ar kūdikiui žiūrima itin atsakingai ir namie gali gimdyt tik jeigu tikrai viskas tvarkoje. Dėl to aš labai tikiuosi, kad Lietuvoje toks gimdymas bus reglamentuotas kuo greičiau ir moterims bus suteikta galimybė pačioms spręsti, bet tuo pat metu užtikrinant visapusišką saugumą mamai ir vaikui.

Ir iš vis Europoj gyvenam, veiksmas skiriasi kiekvienoj šalyje, bet rezultatas visada tas pats, nėra čia reikalo dramatizuoti

Dėkoju Dievui, kad Lietuva nors ir mažais žingsneliais, bet juda link gimdymo namie įteisinimo.

Pagaliau sulaukem pozityviu naujienu

Sveikatos ministras zada reglamentuoti gimdyma namuose

http://www.ziniuradi...entuoti?video=1

http://gyvbudas.lryt...o-stebuklas.htm

http://sam.lrv.lt/lt...-mamos-saugumas

http://sam.lrv.lt/lt...reglamentavimui

Mamyčių dienos išvakarėse – jau šį šeštadienį per „Lietuvos ryto televiziją“ 20.30 val. – bus pristatomas dokumentinis filmas „Kodėl gi ne namie?“.

Trumpai apie filmą

DOKUMENTINIAME FILME „KODĖL GI NE NAMIE?”
(REŽ. J.MOORE, JAV, 2014)
IEŠKOMA ATSAKYMŲ, KODĖL MEDICINOS ATSTOVAI
RENKASI GIMDYTI NAMIE

Šiame JAV medicinos sesers sukurtame dokumentiniame filme ieškoma atsakymų į klausimą - kodėl verta gimdyti namuose? Tai medikų, pasirinkusių netradicinį būdą – gimdyti namuose istorijos iš arti.
Filmas, aprėpiantis šeimos gydytojų, akušerių, slaugytojų-praktikantų ir visuomenės požiūrį į gimdymą, su tuo susijusius iššūkius ir savarankišką šeimų apsisprendimą gimdyti namie.
Tai filmas, siekiantis keisti nusistovėjusias kultūrines visuomenės nuostatas apie natūralų gimdymą namuose. Filme kalba patyrusios medikės, akušerės ir kiti gimdymo specialistai apie gimdymo namuose privalumus ir saugumą, kai vaikelis yra sveikas, o gimdymas nekelia rizikos.

Vis seku šitos srities naujenas. Dirba ta Seimo darbo grupė, dirba... Įdomu, kiek laiko praeis, kol kažkas konkretaus bus nutarta ir priimta. Gal kas iš jūsų tiesiogiai susijęs su įstatymo rengimu ir žino ką nors konkrečiau?

O jau kiek spaudoj prieštaringų straipsnių pasipylė... Niekaip nesuprantu kai kurių žurnalistų pomėgio kiršinti žmones, o žmonių pomėgio kiršintis. Dabar viešojoj erdvėj kyla barikados, kurių vienoj pusėj – kalbantys apie šeimų teisę rinktis, kur gimdyti, o kitoj pusėj – kažkodėl dažniausiai pikti ir kategoriški balsai, šaukiantys ir grūmojantys, kad moterys privalo gimdyti ligoninėse. Šito pykčio irgi nesuprantu, juolab kad akivaizdžiai matosi, kad kuo pikčiau žmogus šaukia, tuo jis mažiau susipažinęs su informacija, kas apskritai yra tas gimdymas namuose. O informacijos begalės. Jau net lietuvių kalba pakankamai, o jei dar moki ir anglų ir dar turi bent mažiausio noro, gali prisiskaityti masę australų, anglų, amerikiečių ir kt. universitetinių ir visokių privačių puslapių, kur viskas aiškinama smulkiai, nuosekliai, moksliškai, su paveikslėliais, iš teorinės pusės, iš praktinės, iš visų įmanomų... O jau youtube kiek gimdymo namuose filmukų! Gimdo amerikietės, vokietės, australės, švedės, galima vardinti ir toliau... Kai kurios gimdo su akušerėm, kai kurios su vyru ir be jokių akušerių, kitos išvis vienos, pasistačiusios filmavimo kameras (aš taip nenorėčiau , bet moterų drąsa, tvirtybė ir sveikata daro įspūdį). Gimdo namie voniose net dvynukus ar vaikus sėdmenine pirmeiga. Internete pilna prekių, kurias gali įsigyti bet kuri mama – naujagimio gaivinimo pirmos pagalbos rinkinių, mobilių vandeniui atsparių ultragarsinių širdies tonų matuoklių ir kt. Pilna ir medžiagos, kaip šitais įrankiais ar įrenginiais naudotis. Yra ir vaizdinės informacijos, kaip be šitų įrenginių išsiversti ekstra atveju. Pvz., kūdikio gaivinimas neturint pirmosios pagalbos priemonių. Arba kaip namų sąlygomis pasitikrinti gimdos kaklelio atsidarymą. Kaip nuleisti vaisiaus vandenis, kaip padėti gimti didesniam kūdikiui, kaip išsaugoti tarpvietę ir t. t. Lygiai taip pat ir kada gimdymo eiga yra nenormali ir kada yra reikalinga medicininė pagalba, kuri namų sąlygomis negali būti suteikta.

Vedu prie to, kad jeigu yra laisvai, net medicininio išsilavinimo neturintiems žmonėms, tokiems kaip aš, prieinama šitiek informacijos, tai prietarams ir nepagrįstoms nuomonėms gimdymo namie klausimu turėtų nebelikti vietos, na bent jau ten, kur diskusija vyksta tarp specialistų. Matant, kiek tos vietos vis dėlto yra sprendžiant šitą klausimą Lietuvoje, tenka daryti nelabai džiuginančią išvadą apie Lietuvos žmonių mąstymo „pažangą“ nuo sovietinių laikų ir apie Lietuvos „europietiškumą“.

Beje, net nustebau užtikusi, specialiai neieškodama, nemažai informacijos apie placentos panaudojimą po gimimo. Bijau pameluoti, bet ar ne Vokietijoje šeimai akušerės pasiūlė iš placentos pagaminti homeopatinius vaistus kūdikiui. O ieškodama daugiau pasiskaityti apie Rh konfliktą, radau išsamų mokslinį straipsnį su nurodymais, kaip palengvinti šio konflikto padarinius arba jų išvengti, ir vienas iš siūlymų buvo pasidomėti placentos, kaip natūralaus „skiepo“, padedančio sumažinti moters organizmo jautrumą svetimam kraujo baltymui, suvartojimu maistui. Deja, daugiau pakomentuoti negaliu, nes nepasinaudojau nuoroda į kitą interneto svetainę, kuri visa yra skirta placentos panaudojimo galimybėms ir kur turbūt yra tiksliau aiškinama, kaip ir kada tai daroma.

Na bet kuriuo atveju jokiais kaltinimais kanibalizmu po šitais straipsniais niekas nesimėto, kaip kad lietuviškoje spaudoje...

Kai galvoje šitiek minčių, negalėjau nepasidalinti.

Sėkmės visoms esamoms ir būsimoms mamoms.

Neseniai skaičiau Chris Bohjalian knygą "Pribuvėjos dienoraštis". Labai patiko pastraipa:

"Negimdyk namie – gali kas nors
atsitikti. Gali būti taip, gali būti anaip,
gali, gali, gali… Betgi neįmanoma taip
gyventi! Negali visą amžių gyventi
baimėje, kad galbūt kas nors atsitiks.
Tokia galimybė visada yra, ji
neišvengiama, ji dalis šio pasaulio
esmės. Visatoje nieko nėra visiškai tikro,
ir nieko nėra juokingiau, kaip mėginti
gyventi vaizduojant, kad gali būti kitaip!
Mane užvis labiausiai varo iš proto, kai
žmonės sako, kad gimdymas namie gali
būti rizikingas arba neatsakingas.
Viešpatie brangus, na ir kas, jeigu net ir
taip? Nors, mano įsitikinimu, žinoma,
taip nėra. Kokia kaina mokama
stengiantis pašalinti ar bent sumažinti tą
„gali būti“? Sterilus mažas pasaulėlis su
plieskiančiomis ligoninės lempomis?
Pasaulėlis, kuriame žnyplės pakeičia
pirštus? Kuriame moterims vietoj žolelių
arbatos statomos lašelinės ir į stuburą
leidžiami nuskausminamieji? Žinoma,
mes galime sumažinti riziką – bet kartu
niokojame švelnumą, meilę ir
paprasčiausią žmogišką ryšį. Niekas
nesakė, kad gyvenimas gali būti
nerizikingas dalykas, Sibile. Niekas
neišeina iš šio pasaulio gyvas."