QUOTE(vj @ 2013 12 03, 22:41)
Tai ją ir taikau sau nes man svarbiausia, kad vaikas būtų gyvas ir sveikas, kad aš būčiau gyva ir sveika, o ne tai, kad baisu, kad kažkokia akušerė gali pakelti balsą ar kateterį įvesti Džiaukimės savo vaikais
Jums čia normali praktika? Gydytoja-akušerė neturi teisės kelti tono. Juolab, kai gimdai ir esi nuoga kūnu beigi visa dūšia - ta akimirka intymi ir jautri. Ir jeigu kokia teta akušerė man pakeltų balsą, pasijusčiau nejaukiai ten visa atvira ir gimdanti. Neujaukumas, drovumas, gėda - sukelia stresą, stresas išbalansuoja hormonus, tarp jų ir užtikrinančius sklandžią gimdymo veiklą - stringa veikla, stringa gimdymas, tada gydytojai imasi "gelbėjimo", nes juk toooobulas nėštumas ėmė komplikuotis ir galiausiai didvyrė teta akušerė su gydytoju pasitelkdami vakumą, cezarį - išgelbėja mamą ir vaiką. Ateinu po to čia ir porinu: "Jeigu būčiau gimdžiusi namie, nebūtų dabar nei manęs nei vaikučio. Ačiū gydytojams, kurie mus išgelbėjo."
Man taip pat svarbu, kad vaikas ir aš būtumėm gyvi bei sveiki. O tai įmanoma tik sveikoje gimdymo aplinkoje. Rėkiantys gydytojai iš tos aplinkos iškrenta.