Mano abu vaikai lankė alergiškų vaikų darželį, tai ten ir anketą specialią pildyti reikėjo ką vaikas valgo, ko ne, kas alergizuoja, kokius vaistus vartoja, ar reikia avrtoti tarkim Ventoliną dienos metu. Ir pan. Auklėtojos patyrusios pakankamai daug žino apie alergijas bei astmos priepuolius.
O pratinau abu neilgai, vienas pradėjo eiti 2m 10 mėn, o kitas 3 m. 1 mėn.
Kaip buvo su pirmuoju. Pirmą dieną atėjom abu į grupę, auklėtoja mus abu apvedžiojo po grupę, aprodė miegamąjį, prausyklą, po to aš pasėdėjau ant kėdutės, kartais jo pakviesta eidavau kartu apžiūrėti žaislų. pabuvome kokią valandą. Jam lyg ir patiko, sekančią dieną, po vaikų pusryčių jį atvedžiau ir pasakiau kad tuoj ateisiu nes turiu labai trumpai i darbelį užsukt, vaikas vienas pabuvo kokias tris valandas, radau jį su visa grupe lauke, tai jis mane dar nuvedė papietauti į grupę su visais vaikais, o trečią dieną dėl mano darbelio jis liko ir miegoti, o vos nubudęs pamatė mane aš jo jau laukiau. Nuo ketvirtos dienos jis ėjo pilnu tempu, o va tada prasidėjo ašaros, ale aš mama griežta, pasakiau kad kitaip nebus ir jam pasirinkimas arba būti darželyje su vaikais kol mama baigs darba, arba likti vienam namuose, be vaikų be paruoštų pietukų, be žmogaus kuris pasirūpins juo jei jis užsigaus ir pan. Taip kad kelis rytus paverkšlenęs jis keliavo į darželį kartais su noru kartais be. Iki darželio į namus ateidavo auklė.
Su antruoju. Iki darželio jį vežiojau į auklės namus, taigi iš namų išvykt ryte jam buvo normalu. Jį irgi pratinau tris dienas. Pirmą dieną kartu pabuvom porą valandėlių, sekančią dieną pabuvo iki pietukų miegelio. O trečią liko savo noru pats miegot. Deja ketvirtą dieną jau darželio nebenorėjo, veržėsi pas auklę, kuri jam buvo kaip močiutė. Bet aišku vėl ta pati litanija, kad mama turi dirbti, kad tik taip gaus pinigėlio, ir kad visada visada atvaziuos vaikučio paiimti ir niekada savo brangenybės nepaliks, tuo labiau, kad ir visų vaikų tėveliai ateina, ir darželis vakare užsidaro ir niekas nelieka paliktas. Buvo vargo aišku, bet šiaip viskas buvo OK, gal kad aš taip nusistačiau, ir negailėjau vaiko, nes ir nebuvo ko gailėti, jam su vaikais žymiai buvo geriau nei su viena aukle. O dabar jis labai nenori palikti darželio ir aš vos ne kas vakarą jam turiu žadėti, kad kartais mes darželį aplankysim pasisveikiti su auklėtojom. Jos buvo nerealios.
Papildyta:QUOTE(Roga @ 2013 08 27, 13:23)
galvoju pradžioje kad susipažintu su aplinka, paskui, kad nors 5 ar 15 min pabūtų be manęs, aš už durų išeičiau
ir taip ilginčiau, bent iki pietų miego
Netempk laiko, adaptacija visada būna sunki ar ji bus trumpa ar ilga. Už durų nestovėk, pačiai nervai neatlaikys, ypač jei vaikas verks. Vaikui sakyk, kad eini iki gydytojos iki dantistės iki banko suisimokėt ir pan.
kaip laikomės nežinau, neskambinau namo, bet žinau, kad jei būtų kosulys vyresnėlis mane telefonu informuotų pasiruošęs supurkšti reikiamus vaistuku. Dievinu aš jį už tokį rūpestį savo mažesniu broliu