QUOTE(Egliukasz @ 2013 06 12, 15:04)
skaiciau lygtais jusu posta 1 tipo diabeto temoj, tai tiesiog visos tarsi pasiuto, kad yra budas liga sumazint, taip ysikabinusios y savo tuos vaistus, bijo kazkur y sona daugiau pazvelgt.
aha, ir tai yra įprasta reakcija, mat gyvybę palaikančių tabletę ar kokį ukolą pridėti prie įprastos mitybos yr kur kas paprasčiau, nei keistis
pačiam
.
QUOTE
Klausimas padiktuotas paprastos logikos: ar gali kas nors keistis organizme į kitą pusę, jei nekeičiamos sąlygos, kuriose organizmas ėmė sirgti? Gali, jei ligos priežastis dievo pirštas, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių bus nukreiptas kitur. O jei priežastis pačių elgesys ir sąlygos, kuriose gyvenam?
Dauguma žmonių, susirgę sunkia liga, gyvena gyvenimą tokį, koks buvo iki ligos. Jie nenori ar negali suprasti, kad nepakeitus gyvenimo būdo ir sąlygų, kuriose gyveno, iš pagrindų, vaistai ir gydymo metodikos bus bejėgiai. Jei ir pasijus gydymo metu geriau, pabaigus gydymą, liga sugrįš. Ir nebūtinai tokia pati. Blogiausia, kad ir gydytojams nelabai tokie pokyčiai rūpi. Nors juos galima suprasti jų verslui reikalingi klientai.
Susirgus sunkia liga reikia iš pagrindų pakeisti savo gyvenimo būdą, įpročius, aplinką, žmones ir santykius su jais. Jei ir nepataikysite taip, kaip jūsų organizmas norėtų, bent jau žinosite, kad nesėdėjote rankas sudėję, visą atsakomybę bei gydymo naštą perkėlę ant gydytojų pečių ir sąžinės.
Jei nekeičiate nieko, o tik ryjate tabletes ar švirkščiatės vienokius ar kitokius tirpalus į save, sveikatos esminio pokyčio į gerąją pusę ir negali būti. Vaistai ir medicininės procedūros tai ne sąlygos organizmui normaliai funkcionuoti, o tik laikina terapinė būsena, skirta sugrąžinti organizmo funkcijas į pusiausvyrą, bet jie visai negarantuoja (to jie ir negali) tos būsenos stabilumo. Stabilumą užtikrina jūsų pačių kasdieninis elgesys ir sąlygos, kuriose gyvenate.
laimė, kad aš kažkada atradau HS, kitaip nė nežinočiau į kurią pusę reiktų keistis
Man gi irgi tik chemoterapija pusiausvyrą atstatė, tačiau, jei gyvenčiau įprastai, valgyčiau krakmolą ir cukrus, tai ko gera, vėl varstyčiau hematologų duris. Kartu ta pat liga sirgusių moteriškių tarpe jau yra kurios jau antrą kart ten pabuvojo. Ir vis vien nieko neišmoko...Negalima išgelbėt žmogaus prieš jo valią.
QUOTE
.
Ir daug tokiu fobiku aplink, o gaila, tikrai gaila..
As pati manau, kad esu vis dar anaboliniam disbalanse, ir zinau kodel - ogi karts nuo karto sugriesinu ir to nesiginu. Tikrai tokie dalykai spyris tvarkytis, kol turiu galimybe to isvengt
na vėžys tikrai būna geras spyris, tad žiūrėk, kad iki jo nenueitum. Kai jau vėžys, tada mityba begali būt šalutinė priemonė, ji nebegelbės, jei metabolizmas sumaitotas. Teks eit pas daktarus ir lenktis.
O cia jau pasiekimas mums 
Ką patarsit, mielosios ? Mąstau, gal riebalų per mažai?
Tik nevalgyk niekur svogunu sriubos - o tai kas kelis zingsnius ieskosi WC ( asmenine patirtis ) 
As dar nealkana po pusryciu, tai kakavos sviesto gabaliuka suvalgiau, kelis graikiskus riesutus. Vakarienei su zuvies maltinukais suvalgysiu tas avokado salotas 
