QUOTE(morning sunshine @ 2013 06 21, 08:30)
Labas rytas
Vis paskaitinėju jus, kaupiu žinių bagažą, nerealus šaltinis Jūs visi
Turiu vieną klausimuką - kolega ėjo pas gydytoją, darėsi įvairiausius tyrimus ir gydytojas jam pasakė, kad organizme pilna visokių bakterijų, jei gerai pamenu, įvardino, kad nuo tų pačių cukrų/mielių, kaip pagalbinę - profilaktinę priemonę patarė pakramtyt gvazdikėlių, dezinfekcijai

ką galvojat?

be bakterijų mes net neišgyventume, jų pas mus knibžda visur, bakterijos ant odos sukuria mūsų apsauginį sluoksnį, (todėl nenaudokim įvairiausių antibakterinių muilų ir prausiklių) bakterijos žarnyne padeda virškinti ir net gamina mums reikalingus komponentus.
Kaip jau ne sykį rašiau, didžiausias imuninis organas yra žarnyne, o žmogaus imunitetas priklauso nuo to, kas žarnyne gyvena. Jei daugiausia valgom angliavandenius -maitinam ne tuos ką reikia ir tada turi darbo įvairūs daktarai.
QUOTE
Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (angl. commensal), pvz. lakto, bifidobakterijos; sąlyginai patogeninius, pvz. klebsielės, protėjai ir patogeninius, pvz., salmonelės. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.
Normalaus žarnyno gyventojai
Žmogaus vidaus organai nuolatos kontaktuoja su nesterilia aplinka burnoje, žarnyne, šlapimo, lytiniuose organuose, kvėpavimo takuose ir kitur esančiais mikroorganizmais (mikrobiota). Pastarieji sudaro 95% visų žmogaus ląstelių ir sveria apie 1,5 kg. Toks didelis mikrobiotos kiekis neabejotinai turi įtakos daugeliui organizmo funkcijų. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esanti mikrobiota yra kiekvieno žmogaus individualus organas "mikrobinis organas, toks pat kaip kepenys, širdis, plaučiai ir kt. Žmogus turi 223 genus, kurie labai panašūs į bakterijų genus, todėl manoma, jog galimas bakterijų genų pernešimas žmogaus ląstelėms.
Vaisiaus virškinamasis traktas sterilus. Mikroorganizmai pradeda kolonizuoti žarnyną tuoj po gimimo. Aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis - išsivysčiusi ar besivystanti, sterilios aplinkos sąlygos, ar ne), gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją) ir maitinimas (mamos pienu ar dirbtinis) nulemia, kokios bakterijos apsigyvens. Pirmieji mikroorganizmai, pakliuvę į žarnyną, gali priversti organizmą gaminti sau palankias medžiagas ir neleisti kitoms bakterijoms įsitvirtinti jame. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija lemia, kokia bus jo pastovi mikrobiota. Augant žmogaus mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių 25%. Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis, pvz. pas vaikus vyrauja Bifido infantis, o pas suaugusius B.adolescentis.
Mikrobiotos pasikeitimas, kuomet žarnyne sumažėja gerųjų bakterijų, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybelių vadinamas disbijozė. Jos atsiradimui turi reikšmės:
- infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, vidurių užkietėjimas, cukrinis diabetas, vėžiniai susirgimai ir kt.),
- vaistai (antibiotikai, priešvėžiniai, aspirinas ir kt.),
- įvairios operacijos,
- maistas (kiek ir kokių valgo angliavandenių, baltymų),
- aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai, gyvenimas kaime ar mieste ir kt.),
- stresai (psichologiniai, fiziniai).
Kam reikalinga žarnyno mikrobiota
Mikrobiota gyvena visame virškinamajame trakte, o didžiausias bakterijų kiekis ir aktyvumas - storosios žarnos pradinėje dalyje. Vieni mikroorganizmai išsidėstę žarnyno epitelio paviršiuje, kiti žarnos spindyje, todėl išmatų pasėlio tyrimas nėra tikslus diagnostikos metodas, juolab ne visas žarnyne esančias bakterijas pasiseka išauginti. Pagrindinės mikrobiotos funkcijos:
1. Fermentuoja nesuvirškintas maisto liekanas ir žarnyne pasigaminusias gleives. Dėl to pasigamina trumpos grandinės riebalų rūgštys (sviesto, acto, skruzdžių), kurios tiekia 80% energijos reikalingos storosios žarnos epitelio ląstelėms ir 50% energijos reikalingos plonosios žarnos epitelio ląstelėms; sintezuoja K ir B grupės vitaminus; palengvina Ca, Mg, Fe jonų pasisavinimą.
2. Kontroliuoja žarnyno epitelio ląstelių dauginimąsi ir diferencijaciją (labai svarbu vėžinių ligų profilaktikai); imuninės sistemos išsivystymą ir jos pusiausvyrą (svarbu alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui).
3. Apsaugo nuo patogeninių bakterijų patekimo į organizmą.
tad pamąstykit, ar gali išgelbėti gvazdikėlio pakramtymas, neišnaikinus sąvartyno savyje ?
http://www.homosanit..._nieko_nedarant
Papildyta:
vakar ir užvakar visą dieną galynėjomės su šienu, tačiau vakare išdžiūvęs, traškantis ir supresuotas jis atsidūrė po stogu. Dabar jau lai lyja.
Nusikaliau, nudegiau ir persidirbau.
Papildyta:
QUOTE(pumpica @ 2013 06 20, 21:27)
Jo, vitebskas. As ten kozna sestadieni pas bobute perku 30-40 kiausiu

jau man buna atrinkus didelius

gyvenu salia
kadangi esi nuolatinė pirkėja, įsiprašyk pas bobutę pažiūrėt kaip ji vištas laiko, gal kaip paukštyne- nė lauko, nė žolės jos vištos nemato. Jei išsisukinės, tai daryk išvadas, nes kas laiko palaidas, tai nebijo parodyti.