Sanatorija Palangoje *Gintaras *

Leja, del maisto nesijaudinkite. Maniskiui super alergiskam pritaike maitinima. Galiausiai, kad visiems paprasciau butu, su vyr. Vireja apsnekedavom ka sekanciam maitinimui noretumem, ka ir kaip paruosti. Net didesniu porciju paprasydavau, nes vaikas uzkandziu jokiu negali, tad su tuo ka suvalgydavo, turedavom iki sekancio valgio istempti. Niekas nepriestaravo ir geranoriskai su viskuo sutiko.

Beje, o del vaiko nenulaikymo kambaryje...prisigalvokite veiklos!!!iki pietu proceduru tiek, kad vos speji lekti. Pietus, miegiukas. Vaikas tiek isvargdavo, kad po 4 val miegodavo ( stengdavomės lauke vežime miegoti). Po to lauke antytes pašerti kasdieninis ritualas buvo. Vakarienė. Tiek ir telikdavo laiko kambaryje praleisti. Bet ir ten sugalvodavom ką veikti. Nežinau ir neteko matyti vaiko, kurio pvz. Nesudomintų lipdymas plastelinu, ypac kai dabar tiek visokiu formu, aparatu yra, visokio gerio prilipdyti galima. Arba piesti Dazais. Visokiu nesamoniu prisigalvodavom, kad tik nulaikyti kambaryje, nes tikrai kolidoriai ne vieta susiburimui.
Kai sirgom, teko kambaryje pietuku miegoti. Dar ir pati susirgau su stipriais dusimais. Su mazium is proto vos neisejom nuo triuksmo, spygavimo...pvz. mama sedi kambaryje ir sukauja vaikams, kad nesiduotų, o jie ir toliau ka nori ta daro kolidoriuje....

Nesuprantu, na negi sesut4s negali sutvarkyti tokių mamų .
Mes kai buvome sanatorijoje, tai virš mūsų kambaryje apie 22 val koks vaikų šokinėjimas, koks lakstymas . Tiesiog pas mus viskas bildėdavo. Jie tada gryždavo gal iš lauko gal dar iš kažkur. Na po tokių dviejų vakarų nuėjau pas mūsų aukšto sesleę ir pasakiau kad perspėtų kito aukšto seselę ir nuramintų triukšmadarius. Padėjo.
O kitą kartą teko net gyd. sakyti kad mes atsisako halo procedūrų, kadangi tokia trenkta mama buvo su mažu vaiku . Vaikas ant žemės pasodintas ir mėto druskas į viršų. Dulkių net baisu . Teko pasakyti procedūrinei seselei. Bet kadangi ji kažkodėl nesugeba susitvarkyti ,kad jai priklausančiose patalpose būtų tvarka, tai ėjau pas vaikų gyd. Tai tą mamą iškėlė prie tokių pačių kaip ji. Tegul visi uosto tą druską su chemiją jeigu protelio tiek tėra.

Man is viso toks vaizdas susidaro kad daugelis mamu atvaziuoja pailseti o ne vaikam sveikatos gerinti.ir elgiasi taip kad tik pacios nepavargtu, o vaikai lyg laukiniai nesuvaldomi

Iš dalies sutinku. Tik, gal sakyčiau, nedaug tokių mamų. Bet jų ten yra. Ir su jomis reikia konfliktuoti.
Yra ir labai vaikus prižiūrinčių mamų. Ir po procedūrų geriau vaikutį į lauką nors trumpam išves ar kambaryje jį užims.

mums patvirtinta data sausio 22 diena.
jau ir sakiau nu tikrai neleisiu litpi ant galvos, mano su astma kai yra diena minusas -14 nelabai rekomenduoja eiti į lauka, teks miegoti kambaryje sakiau tokių mamų netoleruosiu kurios tik rėkia ir nieko nedaro, nes taip sunku mažylė bijo tokių garsų tai tik verkia, na jau ne

Na mums pernai pasiseke nes gyvenom 6 aukste kuriame tuo metu daugiausia vaiku vezimeliuose buvo, tai tikrai ramiai gyvenom. Bet pasiziurejus kas dedasi vestibiulyje tai siurpas nukresdavo. Buvo ankstyvas pavasaris kai dar su siltom striukem vaiksciojom. Zodziu vaikai maziukai kelenais, plikom rankom po tas grindis saltas voliojosi, obuolys rankoj tai ant zemes padeda tai i burna kisa, koseja uzsivemdami o mamytes tuo tarpu plepa susisedusios. Nu baisu nekitaip.

Uz dukstancius vaikus koridoriuose baisiau rukymas balkonose - lango pradaryti neimanoma .

Buvom sanatorijoj vasarą, 4 a., IV korpuse, tai nors ant galvų niekas nešokinėjo. Tiesa, turėjom kitą bėda - ten, kur stovėjo mūsų lovos ir dėjom galvą, ėjo vonios vamzdžiai ir kaimynai maudydavosi apie 23val, kranai uždavo ir cypdavo taip, kad rodos, galva skils, maudydavosi po 2val (smagu - vanduo šiltas, nekainuoja, suprantama viskas). kelias dienas pakentėjom, po to paprašiau arba nusimaudyti anksčiau, arba maudytis trumpiau, nes mes 22val jau guldavome. Protinga mama pasitaikė, tai kankinomės ne taip ilgai.
O šiaip buvau etatinė išvarytoja iš koridoriaus- net taisyklėse parašyta, kad vaikai koridoriuosi negali žaisti.
Mano vaikai paaugę, tad kasdien eidavom į biblioteką išsirinkti knygučių - prieš miegą vis skaitydavom. buvom įsidėję universalių žaidimų: mažų mašinėlių, lėlyčių, kaladėlių... tokie žaislai tinka ir prie jūros nusinešt, ir lenktynes pažaist, ir namus; vasarą dar balkone pasiklodavo pledą, kai lydavo... nei vienas vaikas nesiverš į koridorių, jei mama su juo užsiims - maniškiai iš laimės džiūgavo, kad mama tik jiems dėmesį skiria, kad su jais žaidžia. taigi, fiziškai gal ir pailsėjau, bet va psichologiškai nusikaliau - režimas, nuolatinė kontrolė ir vis dėl to ne namai.
Tiesa, aš iš kaimo, bet pas mus yra posakis - nerėkauk, ne miške esi.
Taigi, ne visi kaimiečiai - runkeliai
labai tikiuosi, kad šiemet pavyks pasisveikatinti, mums padeda ir procedūros, ir klimatas, ir veikla gryname ore (daug vaikštom, važinėjamės dviračiais - vakare aš vos kojas pavilkdavau)

Kaimietis - tai ne gyvenamoji vieta, o gyvenimo būdas...
ir mieste gyvena labai daug kaimiečių...



L. tikiuos, kad šią diskusiją paskaito ir sanatorijos personalas. Jau nešnekant apie važiuojančias mamas... ir tikėkimes daug daug geresnių rezultatų.

Oho, kokia "kultūringa" poniutė Atsiprašau, kartu karvių neganėm, kad čia tujintumėtės
Taip, esu tikra. Tai net gi vaiko diagnozėje įrašyta. Ką jau kalbėti, kad vaiką auginu aš pati, kad žinočiau, koks jis yra.
O jūsų vaikui paprasčiausiai stinga auklėjimo ir drausmės, ribų nustatymo (o gal būt meilės ir dėmesio, kurį vaikas bando pasiimti bet kokia kaina?). Ir taip, aš puikiai žinau, ką reiškia nuolatinis prieštaraujantis elgesys ir kiti "sunkaus vaiko" "ypatumai", bet labiau nebesiplėsiu.
Taip, tai yra gydymosi įstaiga, tik kaip jūs įsivaizduojate dieną be poilsio? Nemiegate gal? Na, jei esate kiborgas, tai gal ir nesuprantate, kad žmonėms, o ypač vaikams, reikalingas ir poilsis, ne tik lakstymas kaip nutrūkus.


Taip, nors toks poilsis, kad nereikia valgyt gaminti ir kambarių kuopti (nors ir tai kartą du dienoje prasišluodavau), nes tada išvis paslika gulėčiau . Nors visada iš sanatorijos grįžtame pavargę. Vien jau primestas režimas vargina, ką jau kalbėti nuolatinis triukšmas už durų, kai pietų ar nakčiai migdomės, ryte irgi dažnai triukšmai anksčiau žadintuvo pažadina...


Tai jau tikrai, ir man yra tekę sesutes raminti naktį, nes suėję pliotkina, žvengia net durų neužsidarę taip, kad miegot neįmanoma, o dar kai priešais postą gyveni, tai viskas žodis žodin girdisi


Labai jus suprantu. Tik mes greičiau baigdavom procedūras, bet tuoj krisdavom pamiegot, nes jau būdavom ir taip pavargę, ir maniškiui dar nėra taip blogai, taip jūsų vaikui, kaip suprantu.

Dar toms, kurios nesupranta, kai tai yra ne pramogų vieta, o gydymo įstaiga, ir trūksta pramogų vaikams, nes pačios nesugeba ir nenori jų užimti, galite rinktis ambulatorinę reabilitaciją ar kitą sanatoriją, kur galbūt žaidimų kambariai yra (arba leiskite vaiką su kitu artimu žmogumi į sanatoriją, gal geriau susitvarkys). Aš nei ligoninėse neleidžiu į žaidimų kambarius, nes vienas toks apsilankymas pasibaigė rota virusu ir kelias savaites kitoje ligoninėje, tai jau ačiū, itin skaudi pamoka visam gyvenimui. Tai ir sanatorijoje man nereikalingas toks kambarys, kur didžiausia tikimybė prisirinkti papildomų ligų. Užimsiu savo vaiką pati.


Lyg pati būčiau parašius.

Nuostabiai pasakyta Pasirašau.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.