QUOTE(Vilienė @ 2013 08 30, 10:44)
Jūsų loginis mąstymas duoda gerų rezultatų, rezultatų, kuriuos naudinga skaityti. Truputis pamastymų ta pačia tema.
1. Kaip visi žinome ir stengiamės įgyvendinti, stogai įrengiami 40-50cm šiltalo storio, pridėjus dar konstruktyvą bei apdailas ir dangas nesunkiai sieksime visus 60cm. Ar neatrodys stoglangis kaip šaudymo ambrazūra tokioje storoje konstrukcijoje?
2. Stogai savo šilumine varža siekia 10 ir daugiau, lygiuojamasi kažkur į 12, o šalia pist "skylė" su vos tesiekiančia R-2 verte
3. "Skylė" turi dar vieną, tiesioginį ryšį, kuomet kabučių naudoti nereikėtų - sandarumas. Koks bebūtų stoglangis, jis bus sandarumo rizika - ar dėl besikraipančių rėmų, ar dėl senstančių tarpinių? Oro konvekcija sudarys papildomą slėgį, kurį atlaikyti bus tarpinių užduotis, o šaltas stiklo ir rėmo paviršius tik dar labiau skatins oro judėjimą.
4. Nors temperatūrų skirtumas tik 1-2K, bet jis tikrai ne stoglangio naudai, juk geriau prie tokio didelio šiluminio laidumo turėti nors 1-2K mažesnį dt, ką gauname lango atveju.
5.Pritekėjimai. Ne be reikalo citavime palikau jūsų mintis apie nuolaidžią vitriną. Pats 75 laipsnių kampas yra diskutuotinas, bet keletas laipsnių skirtumas tikrai didelės įtakos lango projekcijai nesudaro, Kaune žemiausias zenitas 78 laipsniai, nors orentuojantis ne į max galią per Kalėdas o į max pritekėjimus šildymo sezono metu tas kampas turėtų smailėti, čia reiktų sudėti kartu sezono laikotarpį ir to laikotarpio apšviestumą, rasti vidurkį. Na bet čia ne apie stoglangius. Pastarieji bus savo montavimo kampu labai nutolę nuo aukščiau diskutuoto 65...75 laipsnių ir pritekėjimų iš stoglangių tikėtis tikrai nereikėtų.
6. Ko reikėtų tikėtis - perkaitimo, arba pasiruošti papildomų išlaidų saulės kontrolei. Dabar dar atkreipsiu dėmesį į "Saulės kolektorių" temoje vykstančią diskusiją, kur išvados apie stogo kampą linksta link 35 laipsnių, kad saulės spinduliuotė būtų maksimaliai išnaudojama. Stoglangiui tokiam stoge ne vieta ne tik dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, bet ir dėl vietos bei matmenų darkymo PV panelių montavimui. Jūsų mintys stogo matmenis moduliuoti PV plokščių montavimui yra labai sveikintinos, gaila prieš tris metus apie tai tik svajojome ir aš tuo pasinaudoti negalėjau.
7. Informacija kodėl stoglangis yra blogesnis bandžiau išdėstyti punktais aukščiau, kiek jis blogesnis - tai užduotis PHPP, kuri neįvertins pvz p.6(vieta PV montavimui).
8. Asmeniškai galiu teigti, kad puikiai išsiverčiu be stoglangių, nors dar ne senai gyvenau beveik dešimtmetį kambary su velux'u, tikrai nepasigendu. Langai pilnai aprūpina reikiama šviesa,nežinau, ką dar duotų stoglangis net neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytas mintis.
9. >50laipsnių stogas tradicinės architektūros namą paverčia špokinyčia
aišku įmanoma tokį stogą panaudoti ne tradicinėje architektūroje - daug kas matė namus su 2-4 mansardom karpatuose, beskiduose ir tatruose. Nežinau, ar tai įmanoma Lietuvoje.
1. Kaip visi žinome ir stengiamės įgyvendinti, stogai įrengiami 40-50cm šiltalo storio, pridėjus dar konstruktyvą bei apdailas ir dangas nesunkiai sieksime visus 60cm. Ar neatrodys stoglangis kaip šaudymo ambrazūra tokioje storoje konstrukcijoje?
2. Stogai savo šilumine varža siekia 10 ir daugiau, lygiuojamasi kažkur į 12, o šalia pist "skylė" su vos tesiekiančia R-2 verte
3. "Skylė" turi dar vieną, tiesioginį ryšį, kuomet kabučių naudoti nereikėtų - sandarumas. Koks bebūtų stoglangis, jis bus sandarumo rizika - ar dėl besikraipančių rėmų, ar dėl senstančių tarpinių? Oro konvekcija sudarys papildomą slėgį, kurį atlaikyti bus tarpinių užduotis, o šaltas stiklo ir rėmo paviršius tik dar labiau skatins oro judėjimą.
4. Nors temperatūrų skirtumas tik 1-2K, bet jis tikrai ne stoglangio naudai, juk geriau prie tokio didelio šiluminio laidumo turėti nors 1-2K mažesnį dt, ką gauname lango atveju.
5.Pritekėjimai. Ne be reikalo citavime palikau jūsų mintis apie nuolaidžią vitriną. Pats 75 laipsnių kampas yra diskutuotinas, bet keletas laipsnių skirtumas tikrai didelės įtakos lango projekcijai nesudaro, Kaune žemiausias zenitas 78 laipsniai, nors orentuojantis ne į max galią per Kalėdas o į max pritekėjimus šildymo sezono metu tas kampas turėtų smailėti, čia reiktų sudėti kartu sezono laikotarpį ir to laikotarpio apšviestumą, rasti vidurkį. Na bet čia ne apie stoglangius. Pastarieji bus savo montavimo kampu labai nutolę nuo aukščiau diskutuoto 65...75 laipsnių ir pritekėjimų iš stoglangių tikėtis tikrai nereikėtų.
6. Ko reikėtų tikėtis - perkaitimo, arba pasiruošti papildomų išlaidų saulės kontrolei. Dabar dar atkreipsiu dėmesį į "Saulės kolektorių" temoje vykstančią diskusiją, kur išvados apie stogo kampą linksta link 35 laipsnių, kad saulės spinduliuotė būtų maksimaliai išnaudojama. Stoglangiui tokiam stoge ne vieta ne tik dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, bet ir dėl vietos bei matmenų darkymo PV panelių montavimui. Jūsų mintys stogo matmenis moduliuoti PV plokščių montavimui yra labai sveikintinos, gaila prieš tris metus apie tai tik svajojome ir aš tuo pasinaudoti negalėjau.
7. Informacija kodėl stoglangis yra blogesnis bandžiau išdėstyti punktais aukščiau, kiek jis blogesnis - tai užduotis PHPP, kuri neįvertins pvz p.6(vieta PV montavimui).
8. Asmeniškai galiu teigti, kad puikiai išsiverčiu be stoglangių, nors dar ne senai gyvenau beveik dešimtmetį kambary su velux'u, tikrai nepasigendu. Langai pilnai aprūpina reikiama šviesa,nežinau, ką dar duotų stoglangis net neatsižvelgiant į aukščiau išdėstytas mintis.
9. >50laipsnių stogas tradicinės architektūros namą paverčia špokinyčia
aišku įmanoma tokį stogą panaudoti ne tradicinėje architektūroje - daug kas matė namus su 2-4 mansardom karpatuose, beskiduose ir tatruose. Nežinau, ar tai įmanoma Lietuvoje.0. Nutylėjote pagrindinį argmentą, kad stoglangio reikia mažesnio tam pačiam apšviestumui pasiekti.
1. Vidinius angokraščius reikia daryti ne stataus kampo kaip visi daro, bet platėjačius į vidų. Apšiltinimas vidinio ar išorinio agokšačio kampe nedirba. Reikia nupjauti tą kampą ir lauke, ir viduje. Taip bus visapusiškai geriau. Agokraštis turėtų eiti ne 90 laipsnių kampu į stiklą, bet kokių 50-70 laipsnių.
Iškart problemos nebėra.
Nereikia žiūrėti išimtinai į stogus. Sienos (R=10) ir stogo (R=12) storis skiriasi tik 17 proc. todėl nereiktų išskirti tik stogo, nes ir langai sienose atrodys kaip tokiu atvejy yra šaudymo ambrazūros. Skirtumas tik tas, kad stoglangio stiklas turi eiti virš stogo dangos, kad nutekėtų vanduo, o sienoje per vidurį apšiltinio sluoksnio. Todėl stoglangio angokraščiai išeina dideli, bet ar tai tikrai problema jeigu stoglangis nėra mažiukas?
Šviesos vistiek patenka.
2. Langai sienose labai panaši situacija. Ir kol kas nesimato jokio proveržio su vacuum insulated glazing, ten savos problemos ir didžiausia iš jų selektyvinės dangos tobulinimas, kas automatiškai atsilieptų ir įprastiems langams.
3. Dėl sandarumo tikrai pritariu jeigu langas yra lubose. Dažnai stoglangiai būna tokiame pat aukštyje nuo grindų kaip ir įprasti langai. Vitrinos kaip ir nedarinėjami stoglangiai gali būti pilnai sandarūs.
Kur įsigyti tokių nedarinėjamų stoglangių čia jau kitas klausimas. Dabar nagrinėjama pati koncepcija.
4. Stoglangis ir langas dažnai yra tuose pačiuose aukščiuose nuo grindų ir turi tokią pačią dt. Jeigu stoglangis 2,5m aukštyje nuo grindų, tada pritariu, bet ar taip būna?
5. Nenorėjau prilyginti 45 laipsnių pietinio stoglangio su pietine vitrina pritekėjimų atžvilgiu žiemą. Geriausias kampas slypi tarp 45 ir 90 laipsnių. Jeigu geriausias pritekėjimams žiemą kampas yra 75 laipsniai, tai stoglangis nukrypęs 30 laipsnių nuo idealaus, o vitrina 15 laipsnių nuo idealaus. cosinus 15 laipnių yra 0,966; cos 30 laipsnių yra 0,866. Skirtumas tik 10 procentų. Pridėkim dar padidėjusius atspindžius nuo stiklų, kai spinduliai krinta ne stačiu kampu (stoglangis).
Dėl atspindžių ir šiek tiek dėl sugerties dvikamerinio paketo šviesos spindulių pralaidumas pasiekiamas iki 72-75%. Atsižvelgus į tai, kad dėl prastesnio kampo (30 laipsnių stoglangis prieš 15 laipnių vitriną) šis rodiklis gali pablogėti kokiu ketvirtadaliu ir tai įtakos bendrą rezultato suprastėjimą apie 0,28 * 0,25 = 0.07. Tai bendrai gaunu apie 17 proc. prastesnius pritekėjimus, kuriuos dar galėtų įtakoti tai kad stoglangis neturi išorinio angokraščio = mažiau šešėlių, bet gali būti sniego danga = atsiranda šešėliai.
Net jei optimalus kampas nėra 75 laipsniai, o yra 77 ar 78, tai labai mažai ką keičia.
Galiu teigti, kad pritekėjimai per nuvalytą stoglangį 45 laipsnių pietiniame šlaite žiemą yra iki 20 proc. mažesni nei pietinės vitrinos, kurios nešešėliuoja aplinkiniai pastatai ir medžiai (idealus atvejis). Stoglangis paprastai būna be šešėlių nuo aplinkinių objektų.
Tad čia dar yra kur padiskutuoti.
6. papildomos išlaidos 95% saulės kontrolei yra išorinė medžiaginė markizė, valdoma su 1mm virvute (+250Lt). Tad didelis perkaitimas gresia tik patinginiavus vasarą ir nepatraukus tos virvutės kai kambarys tuščias. Vasarą antrame namo aukšte retai kas praleidžia daug laiko, o šviesos pakanka ir iš kito kambaryje esančio lango, kai šviečia saulė, todėl virvutės tampyti dažnai nereikės. O šiaip yra ir su automatika.
37 (idealus) ar 45 laipsniai kampas saulės elektrinei vienodai, skirtumas gal 2-3 proc. (cos 9 laipniu = 0,987)
7. O ką sako PHPP apie stoglangius? Gal kas žinote?
8. Jeigu yra pietinė siena, tai faktas, kad geriau reikia dėti normalų langą į pietus. Čia daugiau kalbu tuo atveju, kai reikia stoglangio, nes stogo forma buvo pasirinkta saulės elementų montavimui.
Daug kam stoglangiai yra tokie pat priimtini kaip ir langai, nenorėčiau vertinti šio aspekto PN temoje.
9. Iš esmės sutinku. Nors čia skonio reikalas. Pas mane planuojamas apie 42 laipsnių pietinis šlaitas. Čia daugiau nuo architekto priklausys ar nebus baisus 45-50 laipsnių stogas. Kai kam šlaitiniai stogai visai nepriimtini.
10. Galėčiau paminėti minusus, kad PVC stoglangiui tenka daug saulės, jis pasikraipo ir greičiau praranda sandarumą, o mediniai stoglangiai kenčia nuo drėgmės. Prastesnis vandens nutekėjimas nei paprastuose languose, jokios apsaugos nuo lietaus (langas yra angoje ir ne taip šlampa).
Galima sugalvoti kai ką, kas neturėtų šių trūkumų, bet čia nenoriu plėstis.
