kolegos padekit, pazerkit kritikos skaiciavimams koks sildymo budas optimaliausias
Namas ~135m2 (5 kambariai, virtuve, 2 vonios ir 1 wc, tech patalpa)
grindys - PP R9
sienos - liktiniai klojiniai R9
stogas - R12
langai - Uw 0.8
Silumos nuostoliai prie lauko -23C, kai viduj 20C (po PP skaicuota su +8 C lauko) - 2.68 kWh
Su rekupo nuostoliais, infiltracijom ir gera atsarga, tarkim - 4kWh nuostoliai
Energijos poreikis sildymui prie 209d sildymo sezono Kaune su vid. 0C - 6570 kWh sezonui
Energijos poreikis vandens ruosimui - 2300 kwh metams
Energijos poreikio vesinimui nevertinu, nes visoms 5 sistemoms turetu buti panasiai, nebent geoterminiui pliusa uzdetu, bet kadangi dienu kai reikes vesinti ne tiek jau ir daug, tai didelio pliuso nebutu (max 100-200lt/metams).
Tai renkuos is 5 variantu:
grindininis sildymas su oras-vanduo SS (sezono cop 2.6) ir kondicionierius
kanalinis orinis sildymas su oras-oras SS (sezono cop 2) ir saules kolektoriais DHW
kanalinis orinis sildymas su oras-oras SS (sezono cop 2) ir el. boileris DHW
kanalinis orinis sildymas su geoterminiu SS gruntas-vanduo (sezono cop 4)
grindininis sildymas su geoterminiu SS gruntas-vanduo (sezono cop 4) ir kondicionierius
Sildymas skaiciuotas pagal dienini el. tarifa, nes diena COP didesnis del aukstesnes temp.
DHW ruosimas el. boileriui skaiciuotas pagal naktini tarifa, o SS pagal dienini del didesnio COP.
Vertinu irengimo kastus ir eksploatacinius kastus per 15 metu pagal dabartinius el. kainas
Taigi paeiliui:
grindinis sildymas su SS oras-vanduo, boileriu ir kondicionierium
grindinis sildymas 10000
Silumos siurblys 6kw 7000
SS aprisimas prie grindinio 2000
Boileris prie SS 2000
kondicionierius 3000
Viso 24000
Sildymo sezonui - 1263 Lt
DWH - 442 Lt
Po 15metu - 49587 Lt
kanalinis orinis sildymas su oras-oras SS ir saules kolektoriais DHW
kanalinis sildymas su SS 15000
Boileris prie saules kolektoriu 3000
Saules kolektoriai 7000
Saules kolektoriaus montavimas 1000
Viso 26000
Sildymo sezonui - 1643 Lt
DWH - 314 Lt
Po 15metu - 55347 Lt
kanalinis orinis sildymas su oras-oras SS ir el. boileris DHW
kanalinis sildymas su SS 15000
El. Boileris 2000
Viso 17000
Sildymo sezonui - 1643 Lt
DWH - 897 Lt
Po 15metu - 55093 Lt
kanalinis orinis sildymas su geoterminiu SS gruntas-vanduo
SS zeme-vanduo 5-6kw 12000
grezinis 80m geoterminui 8000
geoterminio SS montavimas ir aprisimas 4000
Kanalinis sildytuvas ir vent. Vamzdynas 8000
Boileris prie SS 2000
Sildymo sezonui - 821 Lt
DWH - 288 Lt
Po 15metu - 50631 Lt
grindininis sildymas su geoterminiu SS gruntas-vanduo ir kondicionierius
grindinis sildymas 10000
SS zeme-vanduo 5-6kw 12000
grezinis 80m geoterminui 8000
geoterminio SS montavimas ir aprisimas 4000
Boileris prie SS 2000
Kondicionierius 3000
Sildymo sezonui - 821 Lt
DWH - 288 Lt
Po 15metu - 55631 Lt
Galvojau rinktis kanalini orini sildyma su oras-oras SS, bet eksploatacine israiska po 8 metu grindininis oras-vanduo SS jau lenkia. Tai ir pradedu dvejot. Man optimaliausias variantas - 15metu suma.
Neiskaiciavau gedimu galimybes, resurso turetu uztekti.
Pakomentuokit, kur suklydau skaiciuodamas irangos kaina ar kastus.
Cia linkas i Google sheet'as su visais skaiciavimais
po komentaru updatinsiu duomenis
QUOTE(skyroja @ 2013 08 27, 21:42)
kolegos padekit, pazerkit kritikos skaiciavimams koks sildymo budas optimaliausias
Namas ~135m2 (5 kambariai, virtuve, 2 vonios ir 1 wc, tech patalpa)
grindys - PP R9
sienos - liktiniai klojiniai R9
stogas - R12
langai - Uw 0.8
Silumos nuostoliai prie lauko -23C, kai viduj 20C (po PP skaicuota su +8 C lauko) - 2.68 kWh
Pakomentuokit, kur suklydau skaiciuodamas irangos kaina ar kastus.
Cia linkas i Google sheet'as su visais skaiciavimais
po komentaru updatinsiu duomenis
Namas ~135m2 (5 kambariai, virtuve, 2 vonios ir 1 wc, tech patalpa)
grindys - PP R9
sienos - liktiniai klojiniai R9
stogas - R12
langai - Uw 0.8
Silumos nuostoliai prie lauko -23C, kai viduj 20C (po PP skaicuota su +8 C lauko) - 2.68 kWh
Pakomentuokit, kur suklydau skaiciuodamas irangos kaina ar kastus.
Cia linkas i Google sheet'as su visais skaiciavimais
po komentaru updatinsiu duomenis
Galima leistis į ilgas ir bevaises diskusijas dėl įrangos kainų. Šilumos siurblys gali kainuoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių priklausomai nuo brendo ir pribunbasų. Grindų šildymo, ortakių kaina taip pat gali skirtis iki dviejų kartų.
Tai šioje vietoje reikėtų daugiau konkretumo. Kokie prioritetai, ar viską firma, ar organizuosi pats. Į kokio lygio įrenginius orientuojiesi.
Iš to kas jau paskaičiuota matosi, kad kainų skirtumai nėra dideli. 5000 lt per 15 metų tikrai nėra daug. Todėl reikėtų pagalvoti kuri iš tų sistemų pačiam labiausia prie širdies, kurios įrengimas ir eksploatacija kels mažiausia galvos skausmo ir teiks daugiausia komforto.
Kadangi pats pasirinkau paskutinį variantą, galiu daugiau pakomentuoti kas mano atveju kainavo ar turėtų kainuoti mažiau.
Šildymo vamzdelius išvedžiojus sienose vasarą turėsi praktiškai nemokamą vėsinimą. Kas labai svarbu visame name, o ne vienoje patalpoje kaip kondicionieriaus atveju. Dar pridursiu, kad man atrodo vienoks ar kitoks vėsinimas PN tikrai reikalingas.
Gręžinio kaina yra apie 60 lt/m. 100 lt/m kainuoja gręžinys geriamam vandeniui.
Grindinis/sieninis šildymas PN taip pat neturėtų kainuoti 10000 lt. Mano atveju vamzdeliai, kolektorius ir jų įrengimas kainuos dvigubai pigiau.
QUOTE(DEU @ 2013 08 28, 07:42)
Galima leistis į ilgas ir bevaises diskusijas dėl įrangos kainų. Šilumos siurblys gali kainuoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių priklausomai nuo brendo ir pribunbasų. Grindų šildymo, ortakių kaina taip pat gali skirtis iki dviejų kartų.
Tai šioje vietoje reikėtų daugiau konkretumo. Kokie prioritetai, ar viską firma, ar organizuosi pats. Į kokio lygio įrenginius orientuojiesi.
Iš to kas jau paskaičiuota matosi, kad kainų skirtumai nėra dideli. 5000 lt per 15 metų tikrai nėra daug. Todėl reikėtų pagalvoti kuri iš tų sistemų pačiam labiausia prie širdies, kurios įrengimas ir eksploatacija kels mažiausia galvos skausmo ir teiks daugiausia komforto.
Kadangi pats pasirinkau paskutinį variantą, galiu daugiau pakomentuoti kas mano atveju kainavo ar turėtų kainuoti mažiau.
Šildymo vamzdelius išvedžiojus sienose vasarą turėsi praktiškai nemokamą vėsinimą. Kas labai svarbu visame name, o ne vienoje patalpoje kaip kondicionieriaus atveju. Dar pridursiu, kad man atrodo vienoks ar kitoks vėsinimas PN tikrai reikalingas.
Gręžinio kaina yra apie 60 lt/m. 100 lt/m kainuoja gręžinys geriamam vandeniui.
Grindinis/sieninis šildymas PN taip pat neturėtų kainuoti 10000 lt. Mano atveju vamzdeliai, kolektorius ir jų įrengimas kainuos dvigubai pigiau.
Tai šioje vietoje reikėtų daugiau konkretumo. Kokie prioritetai, ar viską firma, ar organizuosi pats. Į kokio lygio įrenginius orientuojiesi.
Iš to kas jau paskaičiuota matosi, kad kainų skirtumai nėra dideli. 5000 lt per 15 metų tikrai nėra daug. Todėl reikėtų pagalvoti kuri iš tų sistemų pačiam labiausia prie širdies, kurios įrengimas ir eksploatacija kels mažiausia galvos skausmo ir teiks daugiausia komforto.
Kadangi pats pasirinkau paskutinį variantą, galiu daugiau pakomentuoti kas mano atveju kainavo ar turėtų kainuoti mažiau.
Šildymo vamzdelius išvedžiojus sienose vasarą turėsi praktiškai nemokamą vėsinimą. Kas labai svarbu visame name, o ne vienoje patalpoje kaip kondicionieriaus atveju. Dar pridursiu, kad man atrodo vienoks ar kitoks vėsinimas PN tikrai reikalingas.
Gręžinio kaina yra apie 60 lt/m. 100 lt/m kainuoja gręžinys geriamam vandeniui.
Grindinis/sieninis šildymas PN taip pat neturėtų kainuoti 10000 lt. Mano atveju vamzdeliai, kolektorius ir jų įrengimas kainuos dvigubai pigiau.
Dekui DEU. Viska darys firma. Siurbliui ziuresiu efektyvumo/kainos santyki, o ne branda, neturiu iprosio lakstyt paskui etiketes, bet butu gerai bent koks servisas ant LT (Kaune).
Apie sienini nelabai domejausi, tad nevystysiu minties toliau apie ji.
Pagrinde norejau sulyginti grindinini sildyma ir kanalini orini, nes pasak ed@ orini pigiau isirengt ir poto kastai mazesni, bet pridejus DHW, gaunasi daug maz tas pats. Tik yra psichologines problemos - bus ar nebus jauciamas garsas ar oro sroviu judejimas.
Kai tuo tarpu grindininis visapusiskai priimtinas.
Kitas klausimas kaip siluma paimti - geoterminis turi daugiausiai kabliuku, tad noretusi kuo paprastesnes sistemos
QUOTE(skyroja @ 2013 08 27, 22:42)
kolegos padekit, pazerkit kritikos skaiciavimams koks sildymo budas optimaliausias
Tik pradėjęs skaityti, norėjau rašyti kad teoriškai turėtų būti geriausias sprendimas oras-oras kanalinis šilumos siurblys su karšto vandens ruošimo galimybe, bet viskas priklausys tik nuo realių komercinių pasiūlymų, už kokią kainą konkrečias sistemas asmeniškai gali įsigyti.
Kadangi kainas jau turi, situacija šiek tiek keičiasi. Pagal 15m šildymo sistemų kainas, esu nustebintas, kad ir geoterminis pagal kainą susilygino su kitomis sistemomis, tad aš siūlyčiau geoterminį dėl tikimybės, kad jei šilumos siurblys be gedimų atitarnavo 15metų, tikėtina kad sekančią dieną vis jis nesuges, o dirbdamas toliau jau neš pliusą lyginant su kitomis šildymo sistemomis.
Taigi, pagal pateiktą įrangos įsigijimo ir eksploatacijos kainą siūlyčiau rimčiau žiūrėti į geoterminius variantus.
Dabar dėl to, ar orinis šildymas ar grindinis.
Šeip tai sakyčiau, kad orinis, kaip ir optimalesnis pagal kainą variantas, bet situacija individuali. Atkreipiu dėmesį, kad sienos iš liktinių klojinių. Mano supratimu, toks namas turi turėti mažą šildymo inertiškumą. Tokiam namui aš siūlyčiau rinktis labiau inertišką šildymo sistemą, nes ji turėtų suteikti daugiau komforto, tad komforto vardan siūlyčiau paišlaidauti ir nepagailėti 5000 Lt, bei įsirengti grindinį šildymą.
QUOTE(skyroja @ 2013 08 28, 08:02)
Kitas klausimas kaip siluma paimti - geoterminis turi daugiausiai kabliuku, tad noretusi kuo paprastesnes sistemos
Mano supratimu geoterminis kolektorius yra ženkliai paprastesnė šilumos nuėmimo sistema nei orinis kolektorius. Geoterminio atveju lauke yra vienas ilgas plastikinis vamzdis. Jokių judančių dalių, jokios elektronikos.
Orinio kolektoriaus atveju, lauko sąlygomis stovi elektros varikliukas, iki jo privesti elektros laidai, yra sujungimo mazgai, kurie irgi ne patalpų viduje, o lauko sąlygomis, tad patikimumas ir vėl krenta.
Mano supratimu, geoterminio vamzdis yra patikimesnis kolektorius, nei orinis kolektorius.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 08 28, 07:42)
Grindinis/sieninis šildymas PN taip pat neturėtų kainuoti 10000 lt. Mano atveju vamzdeliai, kolektorius ir jų įrengimas kainuos dvigubai pigiau.
Pritariu. Įsirengiau grindinį šildymą ~120m2 patalpoms, pakolkas tik vamzdeliai ir kolektoriai, bet juos vedžiojau 15cm-20cm žingsniu, naudojau 20mm storio vamzdį, vamzdžius, kolektorius rinkausi labiau žinomos Uponor firmos ir visam šiam plotui išleidau truputį virš 4000 Lt. (čia šildymo santechnikos kaina, be betono ir armatūros, kurie šildomų ar nešildomų grindų atveju kainuotų vienodai).
Naudojant pigesnes komplektuojančias, kainą galima juntamai sumažinti. Elektronika, valdymas kainą turėtų pakelti bet nemanau, kad bendra kaina gali siekti 10000 Lt. Be to, kažką girdėjau, kad grindinio šildymo valdymo automatika būna įdiegtą pačiuose šilumos siurbliuose, tad gali būti, kad ir čia galima sutaupyti.
QUOTE(skyroja @ 2013 08 28, 07:02)
Dekui DEU. Viska darys firma. Siurbliui ziuresiu efektyvumo/kainos santyki, o ne branda, neturiu iprosio lakstyt paskui etiketes, bet butu gerai bent koks servisas ant LT (Kaune).
Apie sienini nelabai domejausi, tad nevystysiu minties toliau apie ji.
Pagrinde norejau sulyginti grindinini sildyma ir kanalini orini, nes pasak ed@ orini pigiau isirengt ir poto kastai mazesni, bet pridejus DHW, gaunasi daug maz tas pats. Tik yra psichologines problemos - bus ar nebus jauciamas garsas ar oro sroviu judejimas.
Apie sienini nelabai domejausi, tad nevystysiu minties toliau apie ji.
Pagrinde norejau sulyginti grindinini sildyma ir kanalini orini, nes pasak ed@ orini pigiau isirengt ir poto kastai mazesni, bet pridejus DHW, gaunasi daug maz tas pats. Tik yra psichologines problemos - bus ar nebus jauciamas garsas ar oro sroviu judejimas.
Triukšmas ir oro srautai pagrindinės bėdos. Reikėtų pasitikslinti kokį triukšmą prie minimalių ir maksimalių apsukų kels vidinis blokas.
Man dar nepatinka, kad tais pačiais vamzdžiai atliekamas ir vėdinimas ir šildymas. Sistemos dvi o reguliavimas vienas. Jei tarkim miegamajame nori daugiau oro, gausi ir šilumos, ko gal ir nenorėsi.
Vonios kambariai, jei sistema recirkuliacinė turėtų būti šildomi atskirai elektra. Ir taip tik pusę pajėgumo dirbantis šilumos siurblys, išnaudojamas dar mažiau.
Neaišku kaip sprendžiama virtuvės problema, kažin ar norėsis, kad būtų recirkuliuojami visi kvapai nuo viryklės po kitus kambarius.
Man atrodo, kad tokia sistema turi tikrai nemažai trūkumų. Nebent ekonominė reikalo pusė labai svarbu. Tada reikėtų tiksliai suskaičiuoti kiek galima sutaupyti. Bet jei grindų šildymas kainuoja 5000 lt, tai kažin ar ortakinės sistema bus tiek jau daug pigesnė.
Papildyta:
QUOTE(skyroja @ 2013 08 28, 07:02)
Kitas klausimas kaip siluma paimti - geoterminis turi daugiausiai kabliuku, tad noretusi kuo paprastesnes sistemos
Išorinės orinės šildymo sistemos blokas taip pat turi kabliukų.
Žemiausia veikimo temperatūra.
Triukšmas. Kuris labiau erzina vasarą, kai tiesiog būni laukia, ar miegi pravertais langais.
Atitirpinimas - žiemą po juo susidaro ledo krūva.
Neaišku kiek pačiam svarbu namo dizainas, bet sienų jis nepuošia.
QUOTE(mintas @ 2013 08 28, 07:58)
Naudojant pigesnes komplektuojančias, kainą galima juntamai sumažinti. Elektronika, valdymas kainą turėtų pakelti bet nemanau, kad bendra kaina gali siekti 10000 Lt. Be to, kažką girdėjau, kad grindinio šildymo valdymo automatika būna įdiegtą pačiuose šilumos siurbliuose, tad gali būti, kad ir čia galima sutaupyti.
Reikėtų lyginti panašius dalykus. Jei prie grindinio šildymo pridedame elektroninį kiekvieno kambario temperatūros valdymą, tą patį reikėtų priskaičiuoti ir oriniam. Spėju, kad toliu atveju orinis tikrai nebūtų pigiau.
PN pilnai turėtų pakakti galimybės kolektoriaus pagalba reguliuoti debetą kiekvienai patalpai. Paduodamo vandens temperatūra reguliuotų šilumos siurblys. Tokiu atveju didelių papildomų išlaidų neturėtų būti.
Sveiki,
Noriu pasiskaiciuoti šilumos nuostolius per stoglangius, t.y. renkuosi ar deti su dviem stiklais (Uw = 1.4) ar trim (Uw = 0.81).
Taigi prasau pasidalinti nuorodom kur butu galima rasti formules (arba online kalkuliatoriai)) silumos nuostoliu skaiciavimui pagal dangos plota (per x laiko tarpa). dekui
Noriu pasiskaiciuoti šilumos nuostolius per stoglangius, t.y. renkuosi ar deti su dviem stiklais (Uw = 1.4) ar trim (Uw = 0.81).
Taigi prasau pasidalinti nuorodom kur butu galima rasti formules (arba online kalkuliatoriai)) silumos nuostoliu skaiciavimui pagal dangos plota (per x laiko tarpa). dekui
QUOTE(VilkasPilkas @ 2013 08 28, 10:26)
Sveiki,
Noriu pasiskaiciuoti šilumos nuostolius per stoglangius, t.y. renkuosi ar deti su dviem stiklais (Uw = 1.4) ar trim (Uw = 0.81).
Taigi prasau pasidalinti nuorodom kur butu galima rasti formules (arba online kalkuliatoriai)) silumos nuostoliu skaiciavimui pagal dangos plota (per x laiko tarpa). dekui
Noriu pasiskaiciuoti šilumos nuostolius per stoglangius, t.y. renkuosi ar deti su dviem stiklais (Uw = 1.4) ar trim (Uw = 0.81).
Taigi prasau pasidalinti nuorodom kur butu galima rasti formules (arba online kalkuliatoriai)) silumos nuostoliu skaiciavimui pagal dangos plota (per x laiko tarpa). dekui
QUOTE(mintas @ 2013 06 06, 23:53)
QUOTE(mintas @ 2013 08 28, 08:58)
Tik pradėjęs skaityti, norėjau rašyti kad teoriškai turėtų būti geriausias sprendimas oras-oras kanalinis šilumos siurblys su karšto vandens ruošimo galimybe...
Kadangi kainas jau turi, situacija šiek tiek keičiasi...
..aš siūlyčiau geoterminį dėl tikimybės, kad jei šilumos siurblys be gedimų atitarnavo 15metų..
...sienos iš liktinių klojinių. Mano supratimu, toks namas turi turėti mažą šildymo inertiškumą. Tokiam namui aš siūlyčiau rinktis labiau inertišką šildymo sistemą, nes ji turėtų suteikti daugiau komforto...
Kadangi kainas jau turi, situacija šiek tiek keičiasi...
..aš siūlyčiau geoterminį dėl tikimybės, kad jei šilumos siurblys be gedimų atitarnavo 15metų..
...sienos iš liktinių klojinių. Mano supratimu, toks namas turi turėti mažą šildymo inertiškumą. Tokiam namui aš siūlyčiau rinktis labiau inertišką šildymo sistemą, nes ji turėtų suteikti daugiau komforto...
Kad, nelabai tokiu yra oras-oras kanalinis šilumos siurblys su karšto vandens ruošimo galimybe. Bent jau neradau.
Kainos apytiksles (is forumo, zodiniu konsultaciju su SS atstovais), komerciniu negavau, nes neturiu sildymo projekto nei grindiniam nei oriniam. Tuo labiau, kai reikes isirengti realiai po 2m, kainos gali buti pakitusios.
Ta tikimybe, kad geo SS nesuges labiausiai ir nevilioja. Sistema isirengti brangiausia, o jei pasitaikys gedimu, tai jie atitinkamai irgi gali brangiau kainuoti.
Sienos is liktiniu (30m3) + PP su 20cm betono (~17m3) + gelzb. perdanga - akumuliacijai turio daug. Del komforto, tai orinis butu optimaliau, nes greiciau reaguotu i temp. pasikeitima. Pvz.: grindininio atveju ziema saule prikaitina per pietinius langus, ten karsta, o vakariniuose kambariuose, tas pati temperatura. Kai orinio atveju, del recirkuliacijos siltas oras issimaisytu po visa nama ir kazkuri laika nereiketu sildyti. Bet lazda turi 2 galus ir nakti butu atvirksciai - SS dirbtu nakti prie zemesnio COP'o, arba isvis elektra, ko pasekoj diena sutaupyta energija sildymui, butu sunaudota nakti. Tarkim, energijos balansas lygus 0, gaunam tik mazesni perkaitima.
Del paciu SS, sutinku, kad geoterminis paprasciausias.
QUOTE(mintas @ 2013 08 28, 08:58)
Papildyta:
Pritariu. Įsirengiau grindinį šildymą ~120m2 patalpoms, pakolkas tik vamzdeliai ir kolektoriai, bet juos vedžiojau 15cm-20cm žingsniu, naudojau 20mm storio vamzdį, vamzdžius, kolektorius rinkausi labiau žinomos Uponor firmos ir visam šiam plotui išleidau truputį virš 4000 Lt. (čia šildymo santechnikos kaina, be betono ir armatūros, kurie šildomų ar nešildomų grindų atveju kainuotų vienodai).
Naudojant pigesnes komplektuojančias, kainą galima juntamai sumažinti. Elektronika, valdymas kainą turėtų pakelti bet nemanau, kad bendra kaina gali siekti 10000 Lt. Be to, kažką girdėjau, kad grindinio šildymo valdymo automatika būna įdiegtą pačiuose šilumos siurbliuose, tad gali būti, kad ir čia galima sutaupyti.
Dekui uz skaicius, reikes pasidometi grindinio šildymo valdymo automatika pačiuose šilumos siurbliuose.
QUOTE(DEU @ 2013 08 28, 09:00)
Triukšmas ir oro srautai pagrindinės bėdos. Reikėtų pasitikslinti kokį triukšmą prie minimalių ir maksimalių apsukų kels vidinis blokas.
Man dar nepatinka, kad tais pačiais vamzdžiai atliekamas ir vėdinimas ir šildymas. Sistemos dvi o reguliavimas vienas. Jei tarkim miegamajame nori daugiau oro, gausi ir šilumos, ko gal ir nenorėsi.
Vonios kambariai, jei sistema recirkuliacinė turėtų būti šildomi atskirai elektra. Ir taip tik pusę pajėgumo dirbantis šilumos siurblys, išnaudojamas dar mažiau.
Neaišku kaip sprendžiama virtuvės problema, kažin ar norėsis, kad būtų recirkuliuojami visi kvapai nuo viryklės po kitus kambarius.
Man atrodo, kad tokia sistema turi tikrai nemažai trūkumų. Nebent ekonominė reikalo pusė labai svarbu. Tada reikėtų tiksliai suskaičiuoti kiek galima sutaupyti. Bet jei grindų šildymas kainuoja 5000 lt, tai kažin ar ortakinės sistema bus tiek jau daug pigesnė.
Papildyta:
Išorinės orinės šildymo sistemos blokas taip pat turi kabliukų.
Žemiausia veikimo temperatūra.
Triukšmas. Kuris labiau erzina vasarą, kai tiesiog būni laukia, ar miegi pravertais langais.
Atitirpinimas - žiemą po juo susidaro ledo krūva.
Neaišku kiek pačiam svarbu namo dizainas, bet sienų jis nepuošia.
Man dar nepatinka, kad tais pačiais vamzdžiai atliekamas ir vėdinimas ir šildymas. Sistemos dvi o reguliavimas vienas. Jei tarkim miegamajame nori daugiau oro, gausi ir šilumos, ko gal ir nenorėsi.
Vonios kambariai, jei sistema recirkuliacinė turėtų būti šildomi atskirai elektra. Ir taip tik pusę pajėgumo dirbantis šilumos siurblys, išnaudojamas dar mažiau.
Neaišku kaip sprendžiama virtuvės problema, kažin ar norėsis, kad būtų recirkuliuojami visi kvapai nuo viryklės po kitus kambarius.
Man atrodo, kad tokia sistema turi tikrai nemažai trūkumų. Nebent ekonominė reikalo pusė labai svarbu. Tada reikėtų tiksliai suskaičiuoti kiek galima sutaupyti. Bet jei grindų šildymas kainuoja 5000 lt, tai kažin ar ortakinės sistema bus tiek jau daug pigesnė.
Papildyta:
Išorinės orinės šildymo sistemos blokas taip pat turi kabliukų.
Žemiausia veikimo temperatūra.
Triukšmas. Kuris labiau erzina vasarą, kai tiesiog būni laukia, ar miegi pravertais langais.
Atitirpinimas - žiemą po juo susidaro ledo krūva.
Neaišku kiek pačiam svarbu namo dizainas, bet sienų jis nepuošia.
Virtuves gartraukis i rekupa.
Del vedinimo ir sildymo tais paciais vamzdziais - sutinka, kad problematiska, tik klausimas kiek tai aktualu realiai gyvenant.
Vidinis blokas veikia kazkur apie 39dB, saldytuvas tiek pat, tai garsas maza beda. Triuksmas kambariuose projektuojamas pagal uzsiduotas tech. salygas. Tai dabar vaikstau su savo tel. su noise meter ir matuoju (aisku, kad duomenys netikslus), bet kambary tyloj rodo 32dB, saldytuvas birzge tai rode 38dB, kai pagal saldytuvo tech. dokumentus turetu buti 39dB. Prie atidaryto lango 8a Silainiu blokiniu kieme, rodo 36dB, ryte i zemaiciu pl. gatve 46dB (pagal Kauno triuksmo zemelapi kieme rodo avg. 46dB, i gatves puse 51dB). Tai tikiu, kad noise meter apps'o ant telefo rodmenys mazdaug tikslus (rodo pora dB maziau nei yra).
Jei uzsidet 30dB-32dB prie max debitu, garso atzvilgiu butu komfortiska.
Lieka tik oro srautu judejimas, o uz sita zmona man nepadekotu
Isorinio bloko vieta butu prie rytines arba siaurines namo sienos, kur nera varstomu langu, tai garsas nebaisus, tik kaimynam usiu. Del veikimo temp. susitaikyta, tada veiktu el. tenai.
Vis pagaunu save, kad noriu kanalinio oro, nes taip pigiau ir sistema neinertiska, bet jei grindinini galima su 5k-7k lt, tai kanalinio orinio pigumo efekto nelieka. Reiks pasidomet, Pasenusios grindiniu pvz.
Lieka tik neinertiska sistema VS siltu oro srautu judejimas.
pridejau dar keleta variantu su Saules jegaine 10kWp ongrid i skaiciavimus
Skaiciavau kad sugeneruota el. energijos pertekliu (likutis nuo sildymo ir DHW ruosimo) parduociau po 0.5lt/kwh, t.y. sunaudociau savo reikmem. Optimistiskiausias variantas po 15 metu su oras vanduo SS ir grindiniu sildymu Geoterminiui truksta keliu metu, kad pasivytu.
Skaiciavau kad sugeneruota el. energijos pertekliu (likutis nuo sildymo ir DHW ruosimo) parduociau po 0.5lt/kwh, t.y. sunaudociau savo reikmem. Optimistiskiausias variantas po 15 metu su oras vanduo SS ir grindiniu sildymu Geoterminiui truksta keliu metu, kad pasivytu.
QUOTE(skyroja @ 2013 08 27, 22:42)
kolegos padekit, pazerkit kritikos skaiciavimams koks sildymo budas optimaliausias
Silumos nuostoliai prie lauko -23C, kai viduj 20C (po PP skaicuota su +8 C lauko) - 2.68 kWh
Su rekupo nuostoliais, infiltracijom ir gera atsarga, tarkim - 4kWh nuostoliai
Energijos poreikis sildymui prie 209d sildymo sezono Kaune su vid. 0C - 6570 kWh sezonui
Energijos poreikis vandens ruosimui - 2300 kwh metams
Silumos nuostoliai prie lauko -23C, kai viduj 20C (po PP skaicuota su +8 C lauko) - 2.68 kWh
Su rekupo nuostoliais, infiltracijom ir gera atsarga, tarkim - 4kWh nuostoliai
Energijos poreikis sildymui prie 209d sildymo sezono Kaune su vid. 0C - 6570 kWh sezonui
Energijos poreikis vandens ruosimui - 2300 kwh metams
1. "Tarkim" gali labai stipriai įtakoti pasirinkimą, nes jei imtume STR'iniam namui su kokia 20% paklaida tai "tarkim" būtų ganėtinai ne reikškinga, o šiuo atveju tas pats "tarkim" vos ne 35% ir riebiai absoliutine reikšme.
Jei skaičiuota su PHPP tai tikriausiai vertinta ir pritekėjimai - tokiu atveju skaičiai turėtų būti gana tikslūs, juos labai įtakos statybos darbų kokybė.
Ar 209d sezonas iš to paties PHPP? Labai abejoju, čia kvepia STR realiai su tokiais nuostoliais sezonas trumpės, bet ne taip svarbu kai PHPP duoda kWh skaičius o ne paras.
Taip pat vertinant "tarkim" labai verta galutinai apsispręst dėl vėdinimo, jo debitų ir dėl jų patiriamų nuostolių - pamatysi, kad tai labai "riebi" nuostolių eilutė, verčianti labai susimąstyti LR higienų normų pagrįstumu, ypač žinant vakarietiškas rekomendacijas.
2. Kodėl prie šildymo sistemų bukleto nepridėjus tiesioginio šildymo elektra? PVZ:
Įrengimas - 1000Lt,
Veikimas - naktiniu tarifu x 2300kWh DHW + x 6570kWh šildymui.
Kodėl naktiniu? Patikėkite, per dieną tikrai neatvės namai tiek, kad reiktų naudoti dieninį šildymą, boilerį vertėtų instaliuoti truputi didesni nei ribinio dydžio.
3. Teko girdėti dar drąsesnių temperatūrų po PP, todėl +8C neatrodo ekstremaliai, nors vis tiek įtartinai daug - sijonas turi būti kaip senmergės
4. Visi ŠS gali ne tik šildyti, bet ir vėsinti, todėl "siurblys + kondiškė" gali būti keičiama vienu ŠS. Čia priklausys nuo konkretaus modelio.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2013 08 28, 09:00)
Man dar nepatinka, kad tais pačiais vamzdžiai atliekamas ir vėdinimas ir šildymas. Sistemos dvi o reguliavimas vienas. Jei tarkim miegamajame nori daugiau oro, gausi ir šilumos, ko gal ir nenorėsi.
Sistema turės du parametrus: debitą ir temperatūrą. Jei abu reguliuojami o ne vienas konstanta, o kitas kinta pagal galios poreikį, tai bent jau teoriškai nematau problemų reguliuoti didinant debitą ir mažinant temperatūtą ir atvirkščiai.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2013 08 28, 08:58)
Įsirengiau grindinį šildymą ~120m2 patalpoms, pakolkas tik vamzdeliai ir kolektoriai, bet juos vedžiojau 15cm-20cm žingsniu, naudojau 20mm storio vamzdį,
Beveik drąsiai galiu teigti, kad pataupei ant šildymo projekto ir sudėjai vamzdžius "na glaz" su paties namo nuostoliais drąsiai galima išimt kas antrą vamzdį.
QUOTE(Vilienė @ 2013 08 28, 12:57)
1. "Tarkim" gali labai stipriai įtakoti pasirinkimą, nes jei imtume STR'iniam namui su kokia 20% paklaida tai "tarkim" būtų ganėtinai ne reikškinga, o šiuo atveju tas pats "tarkim" vos ne 35% ir riebiai absoliutine reikšme.
Jei skaičiuota su PHPP tai tikriausiai vertinta ir pritekėjimai - tokiu atveju skaičiai turėtų būti gana tikslūs, juos labai įtakos statybos darbų kokybė.
Ar 209d sezonas iš to paties PHPP? Labai abejoju, čia kvepia STR realiai su tokiais nuostoliais sezonas trumpės, bet ne taip svarbu kai PHPP duoda kWh skaičius o ne paras.
Taip pat vertinant "tarkim" labai verta galutinai apsispręst dėl vėdinimo, jo debitų ir dėl jų patiriamų nuostolių - pamatysi, kad tai labai "riebi" nuostolių eilutė, verčianti labai susimąstyti LR higienų normų pagrįstumu, ypač žinant vakarietiškas rekomendacijas.
2. Kodėl prie šildymo sistemų bukleto nepridėjus tiesioginio šildymo elektra? PVZ:
Įrengimas - 1000Lt,
Veikimas - naktiniu tarifu x 2300kWh DHW + x 6570kWh šildymui.
Kodėl naktiniu? Patikėkite, per dieną tikrai neatvės namai tiek, kad reiktų naudoti dieninį šildymą, boilerį vertėtų instaliuoti truputi didesni nei ribinio dydžio.
3. Teko girdėti dar drąsesnių temperatūrų po PP, todėl +8C neatrodo ekstremaliai, nors vis tiek įtartinai daug - sijonas turi būti kaip senmergės
Papildyta:
Sistema turės du parametrus: debitą ir temperatūrą. Jei abu reguliuojami o ne vienas konstanta, o kitas kinta pagal galios poreikį, tai bent jau teoriškai nematau problemų reguliuoti didinant debitą ir mažinant temperatūtą ir atvirkščiai.
Jei skaičiuota su PHPP tai tikriausiai vertinta ir pritekėjimai - tokiu atveju skaičiai turėtų būti gana tikslūs, juos labai įtakos statybos darbų kokybė.
Ar 209d sezonas iš to paties PHPP? Labai abejoju, čia kvepia STR realiai su tokiais nuostoliais sezonas trumpės, bet ne taip svarbu kai PHPP duoda kWh skaičius o ne paras.
Taip pat vertinant "tarkim" labai verta galutinai apsispręst dėl vėdinimo, jo debitų ir dėl jų patiriamų nuostolių - pamatysi, kad tai labai "riebi" nuostolių eilutė, verčianti labai susimąstyti LR higienų normų pagrįstumu, ypač žinant vakarietiškas rekomendacijas.
2. Kodėl prie šildymo sistemų bukleto nepridėjus tiesioginio šildymo elektra? PVZ:
Įrengimas - 1000Lt,
Veikimas - naktiniu tarifu x 2300kWh DHW + x 6570kWh šildymui.
Kodėl naktiniu? Patikėkite, per dieną tikrai neatvės namai tiek, kad reiktų naudoti dieninį šildymą, boilerį vertėtų instaliuoti truputi didesni nei ribinio dydžio.
3. Teko girdėti dar drąsesnių temperatūrų po PP, todėl +8C neatrodo ekstremaliai, nors vis tiek įtartinai daug - sijonas turi būti kaip senmergės
Papildyta:
Sistema turės du parametrus: debitą ir temperatūrą. Jei abu reguliuojami o ne vienas konstanta, o kitas kinta pagal galios poreikį, tai bent jau teoriškai nematau problemų reguliuoti didinant debitą ir mažinant temperatūtą ir atvirkščiai.
Nuostoliai skaiciuoti pagal Narvid skaiciuokle su 0.3karto/h rekupui. Perskaiciavau grindu nuostolius prie +4C ir pridejau ventiliacijos nuostolius prie sildymo poreikio. Sildymo sezonas pagal STR. Koks pagal PN turetu buti?
Siulai elektra sildyma radiatoriais? kazkaip nepriimtina o ir siaip nebutu kur kabint, nebent ant vidiniu sienu, bet cia ne variantas. Buvau paskaiciaves elektra sildyma grindini arba kanalini, negrazus skaiciai, tai atmeciau kaip galima varianta.
Jei imanoma rasti SS su saldymu uz maziau nei atskiros kondiskes kaina, tai tik didelis +++ SS su grindiniu sildymu.