Pasyvus namas - 20 tema

#253
QUOTE(Igr540 @ 2013 07 09, 00:20)
Viliau, gyveni gan šiltame name, ar grindų inertiškumas buvo juntamas (neskaitant to atvejo, kai išvykus ilgesniam laikui namuose krito temperatūra)?

Mąstau taip: namas bus ganėtinai šiltas ir maksimaliai sandarus, tai staigūs oro temperatūros svyravimai viduje neturėtų turėti jokios įtakos, tai ir grindims nėra prasmės staigiai reaguoti.
Juk atėjus giliam rudeniui, kai jau norėsis šilumos, įjungsi grindinį šildymą ir kokį vasario mėnesį išjungsi.(ar aš čia per daug naiviai mąstau)

Musu namams grindinis netinka del per brangaus irengimo. Tikiuosi neprisiviniojai kilometrais vamzdzio biggrin.gif nes nauda is jo stipriai minimali. Ora reik sildyt ir saldyt, ne grindis. Nes namas labai sandarus ir mazu energetiniunuostoliu
Atsakyti
#254
QUOTE(Vilienė @ 2013 07 09, 00:44)
Musu namams grindinis netinka del per brangaus irengimo. Tikiuosi neprisiviniojai kilometrais vamzdzio biggrin.gif  nes nauda is jo stipriai minimali. Ora reik sildyt ir saldyt, ne grindis. Nes namas labai sandarus ir mazu energetiniunuostoliu


Bet oro kiekio skirto vėdinimui nepakanka šilumos pernešimui netgi PN esant didžiausiems šalčiams. Net jiems rekomenduojamas papildomas šilumos šaltinis toks kaip elektrinis radiatorius, ar kelios kaitrinės elektros lemputės naudojamos apšvietimui. Jei namas gausis didesnių šilumos nuostolių, nei PN, tikėtina kad vėdinimui skirtų oro srauto šilumos pernešimo galių neužteks ilgesnį šildymo sezono laikotarpį.

Orientuojantis į tai, manau, kad namui, nors ir energiškai efektyviam, bet neatitinkančiam PN reikalavimų dėl didesnio energijos poreikio šildymui, reikėtų įrengti stacionarią šildymo sistemą. Tai gali būti tiek orinė šildymo sistema su minimalia recirkuliacija, tiek grindinis šildymas, tiek radiatorinis ar bet koks kitoks.

Aišku galima ir nieko neįrenginėti, tik name prikrauti daug termomasės ir tikėtis kad joje sukauptos šilumos užteks kompensuoti orinės šildymo sistemos be recirkuliacijos šilumos pernešimo galios trūkumą šalčiausiu metu, arba iš sandėliuko išsitraukus elektrinį radiatorių jį laikyti įjungtą ilgesnį laiką.

Bet su vienu dalyku sutinku 100%. Grindinio įrengimas pakankamai brangus. Orientuojantis į energiškai efektyvaus namo statybas, teisingiau būtų iškart planuoti namo statybas taip, kad į grindinį šildymą investuoti nereikėtų.

Nors, jei kalba eina apie saulės kolektorių naudojimą šildymui, gal vis tik grindiniam šildymui nereikėtų uždėti riebaus minuso ženklo g.gif (čia su nedideliais nukrypimais tiktų ir radiatorinės, ar panelinės sienų šildymo sistemos) ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 09 liepos 2013 - 07:52
#255
Sutinku, kad PN ar artimam pagal energijos nuostolius finansiškai patrauklesnis orinis šildymas. Bet noriu apsidrausti, tam atvejui jei namas prastų sandarumą(dėl langų išsikraipymo, stogo konstrukcijų suvaikščiojimo ir pan). Tada namo nuostoliai padidės ir teks labiau šildyti. O aš nemėgstu šilto oro ir vėsių grindų sad.gif

Grindinis man kainuos ~ 2500 Lt vamzdynas. Dar kažkur 2000 kainuos 3 kolektoriai. O vėliau matysiu ar man reikės to grindinio ar ne. Sąlyginai nedaug kainuoja ir suteikia pasirinkimo laisvę.

Tik lieka klausimas ar nedaug energijos vartojamam namui reikia gudraus grindinio šildymo su reguliatoriais kiekviename kambaryje? Ar užteks subalansuoti srautus kiekvienam kambariui ir daugiau nagų kišti nereikės?
Atsakyti
#256
Panašu, kad Lietuvoje elektra turi tendenciją brangti.
Atsakyti
#257
QUOTE(Igr540 @ 2013 07 09, 09:28)

Tik lieka klausimas ar nedaug energijos vartojamam namui reikia gudraus grindinio šildymo su reguliatoriais kiekviename kambaryje? Ar užteks subalansuoti srautus kiekvienam kambariui ir daugiau nagų kišti nereikės?


Kaip tik ties šiuo klausimu dabar suku galvą ir aš smile.gif. Automatika brangi, o jos naudingumas energiškai efektyviame name, kuriame oro temperatūra ir nešildant mažai svyruoja abejotinas. Tiesa pasakius man labiausiai patiko Pagyvenusios šildymo sistema, kai šildomų grindų darbas reguliuojamas pagal grįžtamojo vandens temperatūra. Didesnis šilumos kiekis grindyse nuimtas - vamzdeliais atiteka vėsesnis vanduo, paleidžiamas didesnis šilto vandens kiekis į grindis paduodantis didesnį šilumos kiekį, jei poreikis sumažėja, grįžta šiltesnis vanduo, vandens srovė pridaroma.

Praeitais metais buvo iškilęs tas pats klausimas, bet tada įrangos pardavėjai sakė, kad Pagyvenusios grindinio šildymo reguliavimo principu grindinis reguliavimas turi blogai veikti. Nesiginčijau, vis tik nežinau kaip reikalai praktikoje, bet dabar pradėjau abejoti. Vis tik pardavėjai žino, kas darosi standartiniuose, prasčiau apšiltintuose namuose, klausimas ar toks valdymas veiks blogai energiškai efektyviuose namuose.

Bet kokiu atveju, manau, kad į Pagyvenusios grindinio šildymo valdymą pinigų kišti reikės keleriopai mažiau, nei į kompiuterizuotą, todėl nusiteikęs eksperimentui. Nepasitvirtins, tai bus tik tolimesniam laikui nukeltos didesnės išlaidos su papildomais "procentais" ant kvailo valdymo išleistais dabar. Pasiteisins - būsiu laimingas sutaupęs.
Atsakyti
#258
QUOTE(Igr540 @ 2013 07 09, 08:28)
Tik lieka klausimas ar nedaug energijos vartojamam namui reikia gudraus grindinio šildymo su reguliatoriais kiekviename kambaryje? Ar užteks subalansuoti srautus kiekvienam kambariui ir daugiau nagų kišti nereikės?

Sakyčiau, kad kambariuose temperatūros skirtumai bus minimalūs. Jeigu norėsis miegamajame primažinti temperatūrą, tai galima padaryti pilnai užsukus miegamojo kontūrą, bet ir tai efektas bus labai nedidelis, sakyčiau pora laipsnių, ko gali ir neužtekti. Miegamąjį dar galima intensyviau vėdinti vakare ir naktį todėl temperatūra būtų numušta papildomai.

Automatizuojant šildymo sistemą gal net geriausia būtų matuoti pačios plokštės, o ne oro temperatūrą. Turint grįžtamąjį ryšį tik iš oro temperatūros sensoriaus būtų sudėtinga suvaldyti tokią inertišką sistemą. O matuojant pačios plokštės temperatūrą jau būtų paprasčiau išlaikyti ją tam tikrose ribose: įsijungia nuo +21 ir išsijungia nuo +24 (reikėtų tikslaus termometro su +- 0,1C paklaida). Esant šalčiams pakelti šias temperatūras pvz 1 laipsniu. Toks pats primityviausias variantas. Toliau galima bandyti įvesti priklausomybę nuo lauko temperatūros, jeigu valdiklis "protingesnis".
Oro temperatūra stipriai priklausytų nuo plokštės temperatūros.
Neaišku koks šilumos šaltinis ir valdymo sistema bus pas jus.


Atsakyti
#259
QUOTE(BangaS @ 2013 07 09, 12:28)
Sakyčiau, kad kambariuose temperatūros skirtumai bus minimalūs. Jeigu norėsis miegamajame primažinti temperatūrą, tai galima padaryti pilnai užsukus miegamojo kontūrą, bet ir tai efektas bus labai nedidelis, sakyčiau pora laipsnių, ko gali ir neužtekti. Miegamąjį dar galima intensyviau vėdinti vakare ir naktį todėl temperatūra būtų numušta papildomai. 

Automatizuojant šildymo sistemą gal net geriausia būtų matuoti pačios plokštės, o ne oro temperatūrą. Turint grįžtamąjį ryšį tik iš oro temperatūros sensoriaus būtų sudėtinga suvaldyti tokią inertišką sistemą. O matuojant pačios plokštės temperatūrą jau būtų paprasčiau išlaikyti ją tam tikrose ribose: įsijungia nuo +21 ir išsijungia nuo +24 (reikėtų tikslaus termometro su +- 0,1C paklaida). Esant šalčiams pakelti šias temperatūras pvz 1 laipsniu.  Toks pats primityviausias variantas. Toliau galima bandyti įvesti priklausomybę nuo lauko temperatūros, jeigu valdiklis "protingesnis".
Oro temperatūra stipriai priklausytų nuo plokštės temperatūros. 
Neaišku koks šilumos šaltinis ir valdymo sistema bus pas jus.


Pratesiant mintį.

Nuo grindų temperatūros priklauso, koks šilumos kiekis paduodamas į patalpas. Mano namo kvadratūros ir namo energijos poreikio atveju priklausomybė buvo tokia, kad jei grindų paviršiaus temperatūra yra aukštesnė už norimą palaikyti oro temperatūrą 1C laipsniu, tai grubiai paduodama 1kW šilumos, 2C-2kW, 3C-3kW, daugiau nereikia smile.gif.

Apskaičiavus šilumos poreikį pagal konkrečią lauko temperatūrą, labai nesunku suprogramuoti reikiamos grindų temperatūros palaikymą.

Vis tik toks valdymas turės standartinę problemą - nereagavimą į momentinį didelį patalpas pasiekiantį šilumos kiekį, kuris patenka su saulės spinduliais per langus ar eksploatuojant daug šilumos išskiriantį prietaisą patalpų viduje.

Būtent šiuo atžvilgiu mano supratimu ir yra pliusas nustatant šildymo sistemos reagavimą į grįžtančio vandens temperatūrą. Tokiu atveju momentaliai galima sureaguoti į patalpoms reikalingo šilumos poreikio pokyčius su labai dideliu tikslumu, jei temperatūrą nuiminėjama kiekvienai kilpai atskirai. Gali kilti problemos dėl nepakankamai tiksliai ir kokybiškai veikiančios įrangos, apie ką man ir bandė pasakyti tokios įrangos pardavėjai. Bet bent jau man, tai įrangos darbo reagavimas pagal grįžtamojo vandens temperatūrą atrodo teisingiausias. Genialumas paprastume.
Atsakyti
#260
QUOTE(mintas @ 2013 07 09, 12:11)
Bet bent jau man, tai įrangos darbo reagavimas pagal grįžtamojo vandens temperatūrą atrodo teisingiausias. Genialumas paprastume.


Reguliavimas pagal grįžtančio vandens temperatūrą jau reikalautų pastoviai veikiančio šilumos šaltinio su kintama galia (pvz. inverterinis šilumos siurblys), nes visą laiką reikėtų palaikyti šildymo rėžimą.

Neaišku kaip greitai saulės šiluma "susigertų" į grindis ir tai atsispindėtų grįžtančio vandens temperatūroje, bet gal tai nebūtų problema.

Čia tikriausiai reikėtų matuoti skirtumą tarp grįžtančio ir paduodamo vandens temperatūrų. Kai skirtumas pasidarytų mažesnis nei įprasta, tai reikštų, kad grindys nebėra aušinamos (šviečia saulė). Tokiu atveju šildymas išjungiamas ar sumažinamas.


Atsakyti
#261
Ką manote apie tokios medžiagos panaudojimą siekiant sumažinti per polius patiriamus šilumos nuostolius? Man atrodo šilta, bet minkštoka.
Atsakyti
#262
QUOTE(cibulis @ 2013 07 09, 18:12)
Ką manote apie tokios medžiagos panaudojimą siekiant sumažinti per polius patiriamus šilumos nuostolius? Man atrodo šilta, bet minkštoka.

Minkstokas gali buti tik ... bet jusu amziuje tai dar neturetu buti aktualu.
Medziagos turi stipri gniuzdant, butent si parametra lyginant su projektinem apkrovom gaunamos isvados apie medziagos mechanini tinkamuma, ar atlaikys apkrovas ir nevirsys leistinu deformaciju, ner cia nei minkstumo nei kietumo savoku
Jei atrodo - zegnokites, vistiek tai ne sprendimas 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 07 09, 15:51)
Reguliavimas pagal grįžtančio vandens temperatūrą jau reikalautų pastoviai veikiančio šilumos šaltinio su kintama galia (pvz. inverterinis šilumos siurblys), nes visą laiką reikėtų palaikyti šildymo rėžimą.

Neaišku kaip greitai saulės šiluma "susigertų" į grindis ir tai atsispindėtų grįžtančio vandens temperatūroje, bet gal tai nebūtų problema.

Čia tikriausiai reikėtų matuoti skirtumą tarp grįžtančio ir paduodamo vandens temperatūrų. Kai skirtumas pasidarytų mažesnis nei įprasta, tai reikštų, kad grindys nebėra aušinamos (šviečia saulė). Tokiu atveju šildymas išjungiamas ar sumažinamas.

Inercijos neisvengsime ka bematuotumem vien del labai masyvios sildymo sistemos. Jei silumnesiu butu mazai talpus oras tai gal ir pavyktu operatyviai reaguoti i kintancias salygas.
Savo patirtim galiy patvirtinti, kad iki 3C temperaturu svyravimas nera labai juntamas, diskomfortiskas, ypac i pliusa.
Atsakyti
#263
QUOTE(BangaS @ 2013 07 09, 15:51)
Reguliavimas pagal grįžtančio vandens temperatūrą jau reikalautų pastoviai veikiančio šilumos šaltinio su kintama galia (pvz. inverterinis šilumos siurblys), nes visą laiką reikėtų palaikyti šildymo rėžimą.


o tai kuom bloga šiuo atveju akumuliacinė, ar buferinė talpa?

net jei ir nukristu laipsniu akumuliacinės talpos turinio temperatūra, tai galima kompensuoti padidintu skysčio srautu, nebūtina pastoviai įjungti teną, šilumos siurblį ar kitą šilumą generuojantį prietaisą.
Atsakyti
#264
QUOTE(cibulis @ 2013 07 09, 17:12)
Ką manote apie tokios medžiagos panaudojimą siekiant sumažinti per polius patiriamus šilumos nuostolius? Man atrodo šilta, bet minkštoka.


Šie blokeliai skirti sienoms ir jų geros termoizoliacinės savybės pasireiškia tik horizontalia kryptimi, kaip jau buvo kalbėta anksčiau.
Verikaliai (aukštyn, žemyn) šiluma izoliuojama gerokai prasčiau, nei parašyta aprašyme.


QUOTE(mintas @ 2013 07 09, 21:48)
o tai kuom bloga šiuo atveju akumuliacinė, ar buferinė talpa?
net jei ir nukristu laipsniu akumuliacinės talpos turinio temperatūra, tai galima kompensuoti padidintu skysčio srautu, nebūtina pastoviai įjungti teną, šilumos siurblį ar kitą šilumą generuojantį prietaisą.


500 ltr. akumuliacinė talpa yra tas pats kas 5 m2 plokščio pamato termoakumuliacine prasme
arba kitaip sakant 1000 ltr žematemperatūrė akumuliacinė nelabai ką keičia iš esmės.
2C plokštės (100 kv.m.= 40 MJ/C) pokyčiui reikia 20C pokyčio 1000 ltr akumuliacinėje...
Net 10kW šilumos šaltinis tokią plokštę šildytų 1 val. 20 min., kad jos temperatūra padidėtų 1 C esant 2kW nuostoliams (8kW plokštės šildymui, 2kW nuostoliams padengti).
Arba iš kitos pusės žiūrint esant 2kW nuostoliams tokia plokštė (neskaitant sienų ir kt. termomasės) atvėstų 1 laipsnį per 5,5 val., o su viskuo gal net 8-9 val. būtų.
Tokiu atveju vieno pašildymo per parą tikrai pakaktų esant 2kW šiluminiams nuostoliams be jokios akumuliacinės ir dėl to susidartų 2-3C temperatūros svyravimai su 10kW šaltiniu arba 1-2C su 5kW (ilgiau veikiančiu) šaltiniu.
Nematau reikalo statyti akumuliacinę talpą dėl tolygaus plokštės temperatūros palaikymo kai ji ir taip lėtai keičiasi.
Dėl tokių menkų svyravimų galima visiškai išjungti šildymą nuo 7 val. (max. temperatūra name) iki 16 val. (saulė jau nešildo) tikintis "įsisavinti" galimus saulės šilumos pritekėjimus.
Matau prasmę statyti akumuliacinę talpą tik tada kai stogą puošia >100 vnt. kolbų ir kovo mėn. baigiamas šildymo sezonas.
Atsakyti