QUOTE(Igr540 @ 2013 07 08, 14:44)
Kokio storio armatūrą dėjote viršutiniam ir kokią apatiniam tinklui? Kokiu žingsniu?
Koks bendras betono plokštės storis ir kokiu atstumu armatūra nuo betono paviršiaus?
Kokio storio armatūrą dėjote viršutiniam ir kokią apatiniam tinklui? Kokiu žingsniu?
Koks bendras betono plokštės storis ir kokiu atstumu armatūra nuo betono paviršiaus?
QUOTE(BangaS @ 2013 07 08, 16:26)
Kokio storio armatūrą dėjote viršutiniam ir kokią apatiniam tinklui? Kokiu žingsniu?
Koks bendras betono plokštės storis ir kokiu atstumu armatūra nuo betono paviršiaus?
Koks bendras betono plokštės storis ir kokiu atstumu armatūra nuo betono paviršiaus?
Pagal projekta viršutinis ir apatinis tinklas rišamas iš 10-uko su 200 žingsniu.
Briaunose naudojamas 12-ukas.
Bet pas mane kiek kitokia situacija, nes dar prieš statybas susiveikiau 12-ko 4,5t, tai teko dėti jį su 250 žingsniu.
Betono plokštės storis ties briaunomis 300, ties viduriu 200.
Nuo apačios armatūra pakelta 25, nuo viršaus stengsiuosi taip pat minimum 25.
Be to tiek apatinis, tike viršutinis tinklai papildomai sustiprinti tam tikrose vietose.
Dar betonu neužlieta, galima gyvai pamatyti. (Veiksmas Vilniaus apylinkėse)
Man konstruktyvą darė Pavlidi.
Išgręžiau abi pamatų firmas: tiek gręžtinius, tiek plokštę padarytų už tą pačią kainą. 105 kv. metrų plokštė kainuotų apie 36 500 - 37 000 Lt. Gręžtiniai pamatai po šilta namo dalimi ir apšiltintos grindys (tas pats 105 kv. m plotas) irgi tiek pat kainuotų: apie 36 000 - 37 000 Lt.
Man dėl plokštės, kaip ir sakiau, neramu dėl dviejų dalykų:
1. Nuo viršaus nukastų apie 80-100 cm. Iki likusio augalinio grunto neprisikastų. Tiesa, pasakius, galėčiau sumokėti šiek tiek daugiau ir nukastų iki augalinio. Tas šiek tiek daugiau greičiausiai kokie 3000 Lt.
2. Po atraminėmis sienomis naudotų EPS 200. Man kažkaip per silpnas atrodo. Norėčiau XPS 300. Bet tuomet kaina keistųsi.
Legalletas sako, kad Skandinavai su plokšte turi apie 60 metų patirties. Per tiek metų nieko blogo nebuvo.
Man dėl plokštės, kaip ir sakiau, neramu dėl dviejų dalykų:
1. Nuo viršaus nukastų apie 80-100 cm. Iki likusio augalinio grunto neprisikastų. Tiesa, pasakius, galėčiau sumokėti šiek tiek daugiau ir nukastų iki augalinio. Tas šiek tiek daugiau greičiausiai kokie 3000 Lt.
2. Po atraminėmis sienomis naudotų EPS 200. Man kažkaip per silpnas atrodo. Norėčiau XPS 300. Bet tuomet kaina keistųsi.
Legalletas sako, kad Skandinavai su plokšte turi apie 60 metų patirties. Per tiek metų nieko blogo nebuvo.
60 m tai ne 100, kaip musiskiu reikalavimai. 
Namas turi stovet min 100 m, nesvarbu kas jame bus...
Namas turi stovet min 100 m, nesvarbu kas jame bus...
QUOTE(cibulis @ 2013 07 08, 16:12)
Išgręžiau abi pamatų firmas: tiek gręžtinius, tiek plokštę padarytų už tą pačią kainą. 105 kv. metrų plokštė kainuotų apie 36 500 - 37 000 Lt. Gręžtiniai pamatai po šilta namo dalimi ir apšiltintos grindys (tas pats 105 kv. m plotas) irgi tiek pat kainuotų: apie 36 000 - 37 000 Lt.
Man dėl plokštės, kaip ir sakiau, neramu dėl dviejų dalykų:
1. Nuo viršaus nukastų apie 80-100 cm. Iki likusio augalinio grunto neprisikastų. Tiesa, pasakius, galėčiau sumokėti šiek tiek daugiau ir nukastų iki augalinio. Tas šiek tiek daugiau greičiausiai kokie 3000 Lt.
2. Po atraminėmis sienomis naudotų EPS 200. Man kažkaip per silpnas atrodo. Norėčiau XPS 300. Bet tuomet kaina keistųsi.
Legalletas sako, kad Skandinavai su plokšte turi apie 60 metų patirties. Per tiek metų nieko blogo nebuvo.
Man dėl plokštės, kaip ir sakiau, neramu dėl dviejų dalykų:
1. Nuo viršaus nukastų apie 80-100 cm. Iki likusio augalinio grunto neprisikastų. Tiesa, pasakius, galėčiau sumokėti šiek tiek daugiau ir nukastų iki augalinio. Tas šiek tiek daugiau greičiausiai kokie 3000 Lt.
2. Po atraminėmis sienomis naudotų EPS 200. Man kažkaip per silpnas atrodo. Norėčiau XPS 300. Bet tuomet kaina keistųsi.
Legalletas sako, kad Skandinavai su plokšte turi apie 60 metų patirties. Per tiek metų nieko blogo nebuvo.
QUOTE(cibulis @ 2013 07 08, 13:08)
Tai taip išeina, kad iš 200 kPa stiprumo, jei laikysime, kad deformacijos bus maks 3 procentai, liks vos 70 kPa. O perskaičiavimas sudėtingas, daug laiko trunka?
perskaiciavimas paprastas
apkrova q(kN/m) / atraminio pavirsiaus plocio b (m)
QUOTE(arkava @ 2013 07 08, 18:28)
60 m tai ne 100, kaip musiskiu reikalavimai.
Namas turi stovet min 100 m, nesvarbu kas jame bus...
Namas turi stovet min 100 m, nesvarbu kas jame bus...
50 metų man rodos pagal STR.
QUOTE(Igr540 @ 2013 07 08, 16:57)
Pagal projekta viršutinis ir apatinis tinklas rišamas iš 10-uko su 200 žingsniu.
Briaunose naudojamas 12-ukas.
Bet pas mane kiek kitokia situacija, nes dar prieš statybas susiveikiau 12-ko 4,5t, tai teko dėti jį su 250 žingsniu.
Betono plokštės storis ties briaunomis 300, ties viduriu 200.
Nuo apačios armatūra pakelta 25, nuo viršaus stengsiuosi taip pat minimum 25.
Be to tiek apatinis, tike viršutinis tinklai papildomai sustiprinti tam tikrose vietose.
Dar betonu neužlieta, galima gyvai pamatyti. (Veiksmas Vilniaus apylinkėse)
Man konstruktyvą darė Pavlidi.
Briaunose naudojamas 12-ukas.
Bet pas mane kiek kitokia situacija, nes dar prieš statybas susiveikiau 12-ko 4,5t, tai teko dėti jį su 250 žingsniu.
Betono plokštės storis ties briaunomis 300, ties viduriu 200.
Nuo apačios armatūra pakelta 25, nuo viršaus stengsiuosi taip pat minimum 25.
Be to tiek apatinis, tike viršutinis tinklai papildomai sustiprinti tam tikrose vietose.
Dar betonu neužlieta, galima gyvai pamatyti. (Veiksmas Vilniaus apylinkėse)
Man konstruktyvą darė Pavlidi.
Sildomas grindis darysi?
QUOTE(D'Arbuzas @ 2013 07 05, 18:37)
Plokštę siūlė nuo apie 67 000 Lt (...). Polius (2.4m) įrengė už 33 000 Lt (čia su pertvarų pamatukais, šiltinimu iš vidaus ir užpylimu)
Asmeniškai aš didžiausią plokštės problemą matau tai, kad ant kiekvieno žingsnio trūksta patyrusių specialistų - projektą pasidaryt - vos keli, darbus atlikti - vos keli, kokią tech priežiūrą - irgi ko gero vos keli ir jeigu pats nesupranti apie betonavimą ir pamatus ir negali kompetetingai įvertinti ką tau daro, tai miegas bus tikrai neramus. Man tai netiko.
Asmeniškai aš didžiausią plokštės problemą matau tai, kad ant kiekvieno žingsnio trūksta patyrusių specialistų - projektą pasidaryt - vos keli, darbus atlikti - vos keli, kokią tech priežiūrą - irgi ko gero vos keli ir jeigu pats nesupranti apie betonavimą ir pamatus ir negali kompetetingai įvertinti ką tau daro, tai miegas bus tikrai neramus. Man tai netiko.
Ne ten kažkur ieškojai , kad tik vos kelis radai
QUOTE(cibulis @ 2013 07 07, 20:57)
Legaletas man pamatus darytų taip: nukastų apie 60 cm esamo grunto, jį piltų atgal ir tankintų. Sako nebus jokių problemų su gruntu. Į kampus, kur bus apkrovos dėtų paprastą EPS 200, o kitur - EPS 100. Betono ir armatūros bendras storis būtų 15 cm. Dar apačioje paklotų geotekstilę.
Man kažkaip galai nesueina, nes po pamatu liktų augalinio grunto, po sienomis dėtų tik EPS 200, nors pas mane keliose vietose yra 120-127 kN/m apkrova. Finfomas sako, kad ilgalaikis putplasčio stiprumas sumažėja per pusę. Todėl jei yra EPS 200, tai ilgalaikis stiprumas lieka tik 100, o aš kaip sakiau aprova yra 120-127 kN/m. Ką manote?
Man kažkaip galai nesueina, nes po pamatu liktų augalinio grunto, po sienomis dėtų tik EPS 200, nors pas mane keliose vietose yra 120-127 kN/m apkrova. Finfomas sako, kad ilgalaikis putplasčio stiprumas sumažėja per pusę. Todėl jei yra EPS 200, tai ilgalaikis stiprumas lieka tik 100, o aš kaip sakiau aprova yra 120-127 kN/m. Ką manote?
Gal kažkur 50 metrų gylyje po namu teka upė, bet tai nėra svarbu nes einant gilyn apkrovos sklaidosi. Tad reikia atsižvelgti kur yra tas augalinis, ir kaip tai gali paveikti pagrindą.Dėtų tik eps 200, nes L formos iš skandinavijos ,skandinavijoje skydiniai/karkasiniai namai ir jiem tokio polistirolo pakanka. 120*127 kN/m, ne baisinė apkrova.Ilgalaikė apkrova sumažėja: čia greičiausiai turima uomenyje, kad laikui begant susipaudžia postirolas, ir šiek tiek sumažėja varža.Bet nemanau kad nuo to gali nutikti kažkas fatališko
QUOTE(biesas66 @ 2013 07 08, 20:04)
Sildomas grindis darysi?
Taip, kaip tik dabar vynioju ant apatinio tinklo. Atviras klausimas ar reikia jį vėliau pakelti iki viršutinio? Vamzdis wavin'o tai pakelti nebūtų problemų.
Dabar šildymo vamzdis būtų ~16 cm gylyje. Pakėlus ~5 cm gylyje. Bet pakėlus tampa keblu kokia skylę grindyse išgręžti. Klausimas ar ant kiek pasikeis inertiškumas pakėlus vamzdį, nes įtariu, kad vis vien pradžiai šils visą plokštė, o tik po to energija keliaus į didesnį pasipriešinimą turinčias medžiagas(grindų danga).
Pakelt daug darbo ne bus, o naudos manau galite tiketis, silumos sklidimo greitis priklauso nuo medziagos storio, todel pakelus pavirsius susils greiciau, gal kokiom 3 minutem
Nepamirsti, kur vamzdziai greziojant grindis, patariu saziningai susifotografuoti.
Papildyta:
Va cia geras punktas, koks plokstes atramos plotis? Pamenu viso ploto / plocio nepripazistate
Nepamirsti, kur vamzdziai greziojant grindis, patariu saziningai susifotografuoti.
Papildyta:
QUOTE(zigiz @ 2013 07 08, 18:41)
Va cia geras punktas, koks plokstes atramos plotis? Pamenu viso ploto / plocio nepripazistate
QUOTE(Vilienė @ 2013 07 09, 00:08)
Pakelt daug darbo ne bus, o naudos manau galite tiketis, silumos sklidimo greitis priklauso nuo medziagos storio, todel pakelus pavirsius susils greiciau, gal kokiom 3 minutem
Nepamirsti, kur vamzdziai greziojant grindis, patariu saziningai susifotografuoti.
Nepamirsti, kur vamzdziai greziojant grindis, patariu saziningai susifotografuoti.
Viliau, gyveni gan šiltame name, ar grindų inertiškumas buvo juntamas (neskaitant to atvejo, kai išvykus ilgesniam laikui namuose krito temperatūra)?
Mąstau taip: namas bus ganėtinai šiltas ir maksimaliai sandarus, tai staigūs oro temperatūros svyravimai viduje neturėtų turėti jokios įtakos, tai ir grindims nėra prasmės staigiai reaguoti.
Juk atėjus giliam rudeniui, kai jau norėsis šilumos, įjungsi grindinį šildymą ir kokį vasario mėnesį išjungsi.(ar aš čia per daug naiviai mąstau)
