Sveiki,
tęsiam diskusijas, pradėtas ankstesnėse temose.
Pasyvus namas - 19 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 18 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 17 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 16 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 15 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 14 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos
Pasyvus namas - 13 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 12 tema, Statome PN, Dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 11 tema, Statome PN, dalinamės info ir patirtimi
Pasyvus namas - 10, Dalinamės patirtimi ir informacija
Pasyvus namas - 9, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas - 8, Dalinamės informacija ir patirtimi
Pasyvus namas ir jo variacijos VII, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos VI, Kaip pasistatyti Pasyvų namą?
Pasyvus namas ir jo variacijos V, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos IV, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos III, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos II, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Pasyvus namas ir jo variacijos, Ar šiandien verta statytis "standartą"?
Kelios naudingos nuorodos neminėtos paskutiniame Evoy PN sąvade:
1. Sertifikuotų pasyvaus namo planuotojų duomenų bazė, lietuviai turintys šį sertifikatą
2. narvid skaičiuoklė,
3. Informacija apie plokščius pamatus
Pagrindiniai reikalavimai Pasyvaus namo sertifikatui gauti:
1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
2. Sandarumas: ne daugiau n50 = 0,6/h (prie sudaryto 50 Pa viršslėgio, oras neturėtų pasikeisti daugiau kaip 0,6 vidaus tūrio per valandą)
3. Bendras energijos suvartojimas: mažiau 120 kWh/m² per metus
Lietuvoje patvirtintų, namų energinio efektyvmo, A, A+ ir A++ klasių reiklavimai. (Teisės aktas).
Nuo 2006 m. sausio 4 d. naujai statomo namo energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. (Palyginimui sienų R-5)
Nuo 2014 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip B.
Nuo 2016 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. (Sienų R-8.33)
Nuo 2018 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A+. (Sienų R-9.09)
Nuo 2021 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A++. (Sienų R-10)
Puikūs reikalavimai.
Tik klausimas apie tai: 1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
čia šiluminė galia ar suvartojama?
ta prasme tokie šiluminiai nuostoliai, ar tiek galima sunaudoti pvz elektros, kad name butu šilta ir komfortas?
tuo pačiu noriu informuoti, kad šildymui išleidžiamus pinigus (suvartojimą energijos) galima sumažinti naudojant šilumos transformatorių.
apie ji galite paskaityti www.beri.lt puslapyje.
ten ir kitos technologijos, kurios reikalingos musu komfortui. Ir kurios naudoja labai mažai energijos ir beveik nereikalauja priežiūros.
sėkmės
Tik klausimas apie tai: 1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
čia šiluminė galia ar suvartojama?
ta prasme tokie šiluminiai nuostoliai, ar tiek galima sunaudoti pvz elektros, kad name butu šilta ir komfortas?
tuo pačiu noriu informuoti, kad šildymui išleidžiamus pinigus (suvartojimą energijos) galima sumažinti naudojant šilumos transformatorių.
apie ji galite paskaityti www.beri.lt puslapyje.
ten ir kitos technologijos, kurios reikalingos musu komfortui. Ir kurios naudoja labai mažai energijos ir beveik nereikalauja priežiūros.
sėkmės
QUOTE(madwifi @ 2013 06 06, 20:53)
tarkp kitko, del 7m gegniu - pas rekomenduota kontakta, greiciausiai galetu but tik uz poros menesiu, tai draugeliui ir netiko, nezinau ka daba darys.
O ar sakiau, kad ten jos guli ir tik moki ir veži? Man per 4-5 sav išpjovė viską pagal pateiktą specifikaciją. Du mėn aišku ilgokai laukti, bet čia gali būti įvairių priežasčių, pvz dėl lietaus neįvažiuoja į miškus. Aš užsakinėjau anksti pavasarį.
Papildyta:
QUOTE(arkava @ 2013 06 07, 07:58)
...ir "taupiąją ventiliaciją", kuri jau N kartų "sunešiota"
QUOTE(Vilienė @ 2013 06 07, 08:45)
O ar sakiau, kad ten jos guli ir tik moki ir veži? Man per 4-5 sav išpjovė viską pagal pateiktą specifikaciją. Du mėn aišku ilgokai laukti, bet čia gali būti įvairių priežasčių, pvz dėl lietaus neįvažiuoja į miškus. Aš užsakinėjau anksti pavasarį.
tai jie taip ir sake, kad mediena reik uzsakinet ziema-ankstyva pavasari. logiska, nes tada didysis misko kritimas (beto mediena tuo metu geriausia). o dabar tenka laukt. Na draugelis pirma nama stato, nezinojo tokiu niuansu.
QUOTE(madwifi @ 2013 06 07, 09:06)
tai jie taip ir sake, kad mediena reik uzsakinet ziema-ankstyva pavasari. logiska, nes tada didysis misko kritimas (beto mediena tuo metu geriausia). o dabar tenka laukt. Na draugelis pirma nama stato, nezinojo tokiu niuansu.
galima sudurti 6+1=7
QUOTE(Beril @ 2013 06 07, 06:50)
Puikūs reikalavimai.
Tik klausimas apie tai: 1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
čia šiluminė galia ar suvartojama?
ta prasme tokie šiluminiai nuostoliai, ar tiek galima sunaudoti pvz elektros, kad name butu šilta ir komfortas?
Tik klausimas apie tai: 1. Energijos poreikis šildymui mažiau 15 kWh/m² per metus
čia šiluminė galia ar suvartojama?
ta prasme tokie šiluminiai nuostoliai, ar tiek galima sunaudoti pvz elektros, kad name butu šilta ir komfortas?
nei tas nei tas. Jeigu tikrai įdomu - domėkitės, o jeigu užsukote tik pasireklamuoti ir šis klausimas iš mandagumo - sėkmės pardavinėjant
Papildyta:
QUOTE(zigiz @ 2013 06 07, 10:45)
galima sudurti 6+1=7
ne viskas su tais sudūrimais paprasta. Ir prie 6m gali tekti pridurti 3m, kad gauti 7m. aš po sudūrimu dėjau siją.
Po konstruktyvo turiu kelis klausimus.
1. Po namu pas mane yra nuo 0,4 iki 2,3 metro storio sluoksnis silpno, piltinio grunto, todėl konstruktorė atsisakė daryti plokščius pamatus. Pagal ją galima daryti plokščius pamatus, bet reikia iškasti visą piltinį, silpną gruntą ir pilti naują smėlio sluoksnį po 30 cm. Tada tankinti, vėl pilti ir vėl tankinti kol bus pasiektas reikiamas aukštis ir stiprumas. Toks dalykas pagal ją brangus, todėl daug pigiau daryti gręžtinius pamatus.
Aš radau firmą kuri paskaičiavo kiek reikia sutankinti gruntą, kad būtų pasiektas minimalus namo nusėdimas. Paveiksliukas žemiau. Pagal ją, pakanka iškasti apie 60 cm nuo esamo paviršiaus dugną ir esamą gruntą sutankinti iki 50 Mpa, jei matuoti dinaminiu stampu. Tuomet namo nuosėdis bus toks, kaip parodytas lentelėje.
Man ramybės neduoda vienas dalykas: vieni konstruktoriai sako, kad negalima daryti pamato, jei po namu lieka augalinis gruntas. Kadangi pas mane piltinio grunto virš augalinio grunto sluoksnis vietomis siekia 1,20 m, tai logiškai mąstant, kad nepakanka iškasti vien 60 cm gylio duobę. Reikia kasti apie 1,20-1,50 m gylio duobę. Čia ne visu, bet po pusę namo tai tikrai.
2. Kadangi suprojektavo gręžtinius pamatus, man padarė taip, kad galiu namo sienas daryti iš keraminių plytų arba akyto betono blokelių. Jei būtų plokšti pamatai, tai daryčiau keramines plytas, bet jei gręžtiniai, tai norint pasiekti pasyvaus namo standartą, sienas reikia daryti iš akyto betono. Tačiau net ir tokiu atveju dėl kai kuriuose sienos vietose koncentruojamų apkrovų, penkias sienos vietas tektų mūryti iš keraminių plytų. Tai, žinoma, šalčio tiltas. Ar visgi jo įtaka minimali?
3. Virš vitrinos, kadangi nepakanka aukščio, vietoje gelžbetoninės sąramos yra numatyta metalinė HEB 220 siją. Man atrodo, kad jos irgi nepavyks deramai apšiltinti, t.y. galimas šalčio tiltas. Ar aš čia klystu?
4. Siekdamas sienose išvengti metalo sijų ir šalčio tiltų, domėjausi skydiniais namais. Jei pasirinkčiau skydinį namą, sienos storis palyginti su mūrine būtų ne 61 cm, o 50 cm (taupoma sklypo erdvė, todėl per 20 cm namą galiu pastumti toliau nuo kaimyno ir gauti santykiai daugiau pietryčių saulės), be to sienos U būtų ne 0,087, o net 0,081-0,082.
Tik skydinio namo atveju yra kelios problemos. Esu kažkur prisiskaitęs, kad po kažkiek metų pradeda girgždėti skydinių namų perdangą, be to, skydiniai namai turi mažesnę likvidumą rinkoje, jų draudimas brangesnis. Kas mane dar nustebino (turiu kelias skydinio ir mūrinio namo sąmatas), skydinis namas išeina netgi brangesnis už mūrinį.
1. Po namu pas mane yra nuo 0,4 iki 2,3 metro storio sluoksnis silpno, piltinio grunto, todėl konstruktorė atsisakė daryti plokščius pamatus. Pagal ją galima daryti plokščius pamatus, bet reikia iškasti visą piltinį, silpną gruntą ir pilti naują smėlio sluoksnį po 30 cm. Tada tankinti, vėl pilti ir vėl tankinti kol bus pasiektas reikiamas aukštis ir stiprumas. Toks dalykas pagal ją brangus, todėl daug pigiau daryti gręžtinius pamatus.
Aš radau firmą kuri paskaičiavo kiek reikia sutankinti gruntą, kad būtų pasiektas minimalus namo nusėdimas. Paveiksliukas žemiau. Pagal ją, pakanka iškasti apie 60 cm nuo esamo paviršiaus dugną ir esamą gruntą sutankinti iki 50 Mpa, jei matuoti dinaminiu stampu. Tuomet namo nuosėdis bus toks, kaip parodytas lentelėje.
Man ramybės neduoda vienas dalykas: vieni konstruktoriai sako, kad negalima daryti pamato, jei po namu lieka augalinis gruntas. Kadangi pas mane piltinio grunto virš augalinio grunto sluoksnis vietomis siekia 1,20 m, tai logiškai mąstant, kad nepakanka iškasti vien 60 cm gylio duobę. Reikia kasti apie 1,20-1,50 m gylio duobę. Čia ne visu, bet po pusę namo tai tikrai.
2. Kadangi suprojektavo gręžtinius pamatus, man padarė taip, kad galiu namo sienas daryti iš keraminių plytų arba akyto betono blokelių. Jei būtų plokšti pamatai, tai daryčiau keramines plytas, bet jei gręžtiniai, tai norint pasiekti pasyvaus namo standartą, sienas reikia daryti iš akyto betono. Tačiau net ir tokiu atveju dėl kai kuriuose sienos vietose koncentruojamų apkrovų, penkias sienos vietas tektų mūryti iš keraminių plytų. Tai, žinoma, šalčio tiltas. Ar visgi jo įtaka minimali?
3. Virš vitrinos, kadangi nepakanka aukščio, vietoje gelžbetoninės sąramos yra numatyta metalinė HEB 220 siją. Man atrodo, kad jos irgi nepavyks deramai apšiltinti, t.y. galimas šalčio tiltas. Ar aš čia klystu?
4. Siekdamas sienose išvengti metalo sijų ir šalčio tiltų, domėjausi skydiniais namais. Jei pasirinkčiau skydinį namą, sienos storis palyginti su mūrine būtų ne 61 cm, o 50 cm (taupoma sklypo erdvė, todėl per 20 cm namą galiu pastumti toliau nuo kaimyno ir gauti santykiai daugiau pietryčių saulės), be to sienos U būtų ne 0,087, o net 0,081-0,082.
Tik skydinio namo atveju yra kelios problemos. Esu kažkur prisiskaitęs, kad po kažkiek metų pradeda girgždėti skydinių namų perdangą, be to, skydiniai namai turi mažesnę likvidumą rinkoje, jų draudimas brangesnis. Kas mane dar nustebino (turiu kelias skydinio ir mūrinio namo sąmatas), skydinis namas išeina netgi brangesnis už mūrinį.
Prie visos pagarbos prisikeluciam cibuliui - ale vel blaskymasis, nezinojimas ko nori ir verksmas del kiekvieno W.
Jau skydas dabar Medinis - aisku garsai bus. O kam galva kvarsina likvidumas - juk statai nama sau...... gyvenimui, silta, pasyvu........
Del pamato duobes - klojant trinkeles aikstelej, nukasem 1m (zeme siubavo), nukasem dar 0,5m (siubavo), ir dar 0,5m. viska sluoksniavom skalda, smeliu, virravom iki negalejimo, suklojom. 3m TRINKELEM - truputi idubo....
spresk pats namo variantui
Jau skydas dabar
Medinis - aisku garsai bus. O kam galva kvarsina likvidumas - juk statai nama sau...... gyvenimui, silta, pasyvu........Del pamato duobes - klojant trinkeles aikstelej, nukasem 1m (zeme siubavo), nukasem dar 0,5m (siubavo), ir dar 0,5m. viska sluoksniavom skalda, smeliu, virravom iki negalejimo, suklojom. 3m TRINKELEM - truputi idubo....
spresk pats namo variantui
pas mus buvo ta pati situacija, todel teko iskasti 2 m. ir atsivezti 270 kubu zvyro....
QUOTE(cibulis @ 2013 06 07, 13:11)
Po konstruktyvo turiu kelis klausimus.
1. Po namu pas mane yra nuo 0,4 iki 2,3 metro storio sluoksnis silpno, piltinio grunto, todėl konstruktorė atsisakė daryti plokščius pamatus. Pagal ją galima daryti plokščius pamatus, bet reikia iškasti visą piltinį, silpną gruntą ir pilti naują smėlio sluoksnį po 30 cm. Tada tankinti, vėl pilti ir vėl tankinti kol bus pasiektas reikiamas aukštis ir stiprumas. Toks dalykas pagal ją brangus, todėl daug pigiau daryti gręžtinius pamatus.
Aš radau firmą kuri paskaičiavo kiek reikia sutankinti gruntą, kad būtų pasiektas minimalus namo nusėdimas. Paveiksliukas žemiau. Pagal ją, pakanka iškasti apie 60 cm nuo esamo paviršiaus dugną ir esamą gruntą sutankinti iki 50 Mpa, jei matuoti dinaminiu stampu. Tuomet namo nuosėdis bus toks, kaip parodytas lentelėje.
Man ramybės neduoda vienas dalykas: vieni konstruktoriai sako, kad negalima daryti pamato, jei po namu lieka augalinis gruntas. Kadangi pas mane piltinio grunto virš augalinio grunto sluoksnis vietomis siekia 1,20 m, tai logiškai mąstant, kad nepakanka iškasti vien 60 cm gylio duobę. Reikia kasti apie 1,20-1,50 m gylio duobę. Čia ne visu, bet po pusę namo tai tikrai.
2. Kadangi suprojektavo gręžtinius pamatus, man padarė taip, kad galiu namo sienas daryti iš keraminių plytų arba akyto betono blokelių. Jei būtų plokšti pamatai, tai daryčiau keramines plytas, bet jei gręžtiniai, tai norint pasiekti pasyvaus namo standartą, sienas reikia daryti iš akyto betono. Tačiau net ir tokiu atveju dėl kai kuriuose sienos vietose koncentruojamų apkrovų, penkias sienos vietas tektų mūryti iš keraminių plytų. Tai, žinoma, šalčio tiltas. Ar visgi jo įtaka minimali?
3. Virš vitrinos, kadangi nepakanka aukščio, vietoje gelžbetoninės sąramos yra numatyta metalinė HEB 220 siją. Man atrodo, kad jos irgi nepavyks deramai apšiltinti, t.y. galimas šalčio tiltas. Ar aš čia klystu?
4. Siekdamas sienose išvengti metalo sijų ir šalčio tiltų, domėjausi skydiniais namais. Jei pasirinkčiau skydinį namą, sienos storis palyginti su mūrine būtų ne 61 cm, o 50 cm (taupoma sklypo erdvė, todėl per 20 cm namą galiu pastumti toliau nuo kaimyno ir gauti santykiai daugiau pietryčių saulės), be to sienos U būtų ne 0,087, o net 0,081-0,082.
Tik skydinio namo atveju yra kelios problemos. Esu kažkur prisiskaitęs, kad po kažkiek metų pradeda girgždėti skydinių namų perdangą, be to, skydiniai namai turi mažesnę likvidumą rinkoje, jų draudimas brangesnis. Kas mane dar nustebino (turiu kelias skydinio ir mūrinio namo sąmatas), skydinis namas išeina netgi brangesnis už mūrinį.
1. Po namu pas mane yra nuo 0,4 iki 2,3 metro storio sluoksnis silpno, piltinio grunto, todėl konstruktorė atsisakė daryti plokščius pamatus. Pagal ją galima daryti plokščius pamatus, bet reikia iškasti visą piltinį, silpną gruntą ir pilti naują smėlio sluoksnį po 30 cm. Tada tankinti, vėl pilti ir vėl tankinti kol bus pasiektas reikiamas aukštis ir stiprumas. Toks dalykas pagal ją brangus, todėl daug pigiau daryti gręžtinius pamatus.
Aš radau firmą kuri paskaičiavo kiek reikia sutankinti gruntą, kad būtų pasiektas minimalus namo nusėdimas. Paveiksliukas žemiau. Pagal ją, pakanka iškasti apie 60 cm nuo esamo paviršiaus dugną ir esamą gruntą sutankinti iki 50 Mpa, jei matuoti dinaminiu stampu. Tuomet namo nuosėdis bus toks, kaip parodytas lentelėje.
Man ramybės neduoda vienas dalykas: vieni konstruktoriai sako, kad negalima daryti pamato, jei po namu lieka augalinis gruntas. Kadangi pas mane piltinio grunto virš augalinio grunto sluoksnis vietomis siekia 1,20 m, tai logiškai mąstant, kad nepakanka iškasti vien 60 cm gylio duobę. Reikia kasti apie 1,20-1,50 m gylio duobę. Čia ne visu, bet po pusę namo tai tikrai.
2. Kadangi suprojektavo gręžtinius pamatus, man padarė taip, kad galiu namo sienas daryti iš keraminių plytų arba akyto betono blokelių. Jei būtų plokšti pamatai, tai daryčiau keramines plytas, bet jei gręžtiniai, tai norint pasiekti pasyvaus namo standartą, sienas reikia daryti iš akyto betono. Tačiau net ir tokiu atveju dėl kai kuriuose sienos vietose koncentruojamų apkrovų, penkias sienos vietas tektų mūryti iš keraminių plytų. Tai, žinoma, šalčio tiltas. Ar visgi jo įtaka minimali?
3. Virš vitrinos, kadangi nepakanka aukščio, vietoje gelžbetoninės sąramos yra numatyta metalinė HEB 220 siją. Man atrodo, kad jos irgi nepavyks deramai apšiltinti, t.y. galimas šalčio tiltas. Ar aš čia klystu?
4. Siekdamas sienose išvengti metalo sijų ir šalčio tiltų, domėjausi skydiniais namais. Jei pasirinkčiau skydinį namą, sienos storis palyginti su mūrine būtų ne 61 cm, o 50 cm (taupoma sklypo erdvė, todėl per 20 cm namą galiu pastumti toliau nuo kaimyno ir gauti santykiai daugiau pietryčių saulės), be to sienos U būtų ne 0,087, o net 0,081-0,082.
Tik skydinio namo atveju yra kelios problemos. Esu kažkur prisiskaitęs, kad po kažkiek metų pradeda girgždėti skydinių namų perdangą, be to, skydiniai namai turi mažesnę likvidumą rinkoje, jų draudimas brangesnis. Kas mane dar nustebino (turiu kelias skydinio ir mūrinio namo sąmatas), skydinis namas išeina netgi brangesnis už mūrinį.
QUOTE(arkava @ 2013 06 07, 12:25)
Prie visos pagarbos prisikeluciam cibuliui - ale vel blaskymasis, nezinojimas ko nori ir verksmas del kiekvieno W.
Jau skydas dabar Medinis - aisku garsai bus. O kam galva kvarsina likvidumas - juk statai nama sau...... gyvenimui, silta, pasyvu........
Del pamato duobes - klojant trinkeles aikstelej, nukasem 1m (zeme siubavo), nukasem dar 0,5m (siubavo), ir dar 0,5m. viska sluoksniavom skalda, smeliu, virravom iki negalejimo, suklojom. 3m TRINKELEM - truputi idubo....
spresk pats namo variantui
Jau skydas dabar
Medinis - aisku garsai bus. O kam galva kvarsina likvidumas - juk statai nama sau...... gyvenimui, silta, pasyvu........Del pamato duobes - klojant trinkeles aikstelej, nukasem 1m (zeme siubavo), nukasem dar 0,5m (siubavo), ir dar 0,5m. viska sluoksniavom skalda, smeliu, virravom iki negalejimo, suklojom. 3m TRINKELEM - truputi idubo....
spresk pats namo variantui
Tik nepradėk man vėl pisti smegenų. Aš nesiblaškau, o apgalvoju visus variantus.
