Fotografijos pradžiamokslis

Ak. Aš niekaip nesuprantu kodėl mes vis nesusitinkam

Dinceli, noriu pagirti už pastangas, kruopštumą, plika akimi matyti, kad FS ruošeisi, dėliojaisi, režisavai, įdėjai daug širdies. Manau, kad mano komentaras galbūt tave nuvils. Bet davei suprasti, kad lauki bet kokių nuomonių, tad... Tavo papasakota istorija man pasirodė pernelyg butaforinė, mergaitiškai egzaltuota ir parausvinta, atitinkanti meilės romanų kanonus (šališka gal - jie manęs, švelniai tariant, nežavi). Suprantu, kad fotografija, kaip ir kitos saviraiškos sritys, neturėtų veidrodžio principu atspindėti tikrovės, Maggie balsu nuolat priminti "life is brutal"... Manau, visai įmanoma sužaisti ir pasaką suaugusiems, turėtų būti įmanoma ir net įdomu. Tavoji pink istorija manęs vis tik neįtikino. Mažumėlę erzino ir jos detalumas; drįstu patarti kiek daugiau pasitikėti žiūrovu, neskaidant į smulkmenas sugalvotos istorijos; žiūrovui, kuriam nepalikta erdvės susivokti, nuspėti, interpretuoti, darosi nuobodu. Mano akimis, akcentus sudėliojai holivudo principu: žiūrovas jau seniai susitaikęs su happy endu, ruošiasi kilti nuo kėdės ir ramiai traukti savais kelias, o filmo režisierius dar gerą pusvalandį dialogais/monologais/ekskursais į ateitį įrodinėja, kad toji laiminga pabaiga bus ne tik laiminga, bet dar ir saldi kaip ledinukas, su griausmingais Mendelsono maršais, vaikais karuselėse, banaliais saulėlydžiais ir dar dievai žino kuo. Norėtųsi mažiau tiesmukumo, atvirukinių niekučių, daugiau subtilesnių užuominų, žabangų (!) žiūrovui. Sutinku dėl dekoracijų pertekliaus, kai kuriuose kadruose, atleisk, truputį net komiško ar itin banalaus (jei jau peronas - tai būtinai lagaminai, jei jau laukimas - tai va jums ir laikrodis etc). Galėjo būti tikrai įdomi dviese perone arba dama su šuniuku istorija, jei nebūtų apauginta gausiomis klišėmis, nusaldinta ir tokia nuspėjama nuo pat pirmojo kadro (galvoju, kad užtektų ir vieno vienintelio, bet labai stipraus, apgalvoto, neperkrauto, sugėrusio visus "mažiau yra daugiau" privalumus).
***
Alabama, būtent!, iš ankstesnių kadrų ir tavo replikų mažąją įsivaizduoju kaip labai kietą, unikalią ir baisiai įdomią asmenybę. Todėl ir nustebino jos pasitraukimas į antrąjį planą, brolio šešėlį

Mamagute, Darkas - del daug ko sutinku, del kitu daugelio dalyku dziaugiuosi del saves... šuo vienas iš pagrindinių personažų, tiesiog negalėjau jo neišnaudoti dėl tokio jo paklusnumo (nerastum tokio prie geriausių norų net ir labai ieškant). kad labai neispraustume vyro i kampa svarka nuvilkome, žiedus pintineje siejau su moters trapumu, dailumu... du daigeliai vazonelyje buvo fotografuoti ir is arciau, deja... tai dvieju zmoniu augimas, puoselejimas, gyvybe. j/b rinkausi ne atsitiktinai, norejosi truputi ne standartinio. Obuoliu sodas pasirode per banalu, nes toki galima isvysti pas kasantra fotografa... del vietos ilgai sukau galva, norejosi kazko kietesnio, kad nors truputi dvelktu klasika, senumu... nesigincyju, nes su daug kuo ir sutinku... bet niekada nesizavejau fotografais, kurie i fotosesija atsinesa tik foto aparata. Visad megau daigtus, rekvizita, veiksma. Visai fotosesijai rinkausi vos kelis daigtus: knyga, skarele, geles - nemanau kad tai yra labai daug. Juk daigtai fotosijose nebutinai visad turi atitikti kazkokia realybe, juk ziurovui kartais pateikiame ir peano fantazijai...
Fotosesija buvo skira zmoniu santuokos metinems prisiminti, kadangi suknele yra neparduota ir kruopsciai saugoma, tai kaip ir buvo butina atributika

Alabama, todel ir masciau, kad gal but galejo buti nenukirstos, bet jei butu buve nenukirstos tuomet butu buve labai dideles ir dar pirmame plane, o tai butu buve vel negerai
GALEJO BUTI BUTU BUVE, GALEJO BUTI BUTU BUVE nebeturiu laiko klaidoms taisyti

Norėjau pasidžiaugti ir saviškių merginų pažanga. Paskutinė joms duota užduotis buvo nepažįstamojo portretas.

Nusprendžiau paskatinti jas pasimokinti gatvėje užkalbinti nepažįstamus žmones ir paprašyti juos papozuoti.

Sąlygos buvo tokios:
1. Užkalbinti nepažįstamą žmogų.
2. Portretas neturėjo būti vien veidas, bet ir ne visu ūgiu. T.y. turi būti truputis konteksto, bet aplinka neturi dominuoti.
3. Nesumaišyti su gatvės fotografija, t.y. žmogus turi pozuoti JUMS.
4. Spalvos arba jb - jų pasirinkimas.
5. Formatas - jų pasirinkimas.
6. Pateikti vieną foto.

Rezultatai štai tokie:

mamagute:


lunameja:


Chiquitka:


ir Tynka:


Kiekvienai merginai buvo surašytos pastabos ir komentarai, jų pačių atsiliepimai apie fotogrfavimo procesą ir siaubą irgi buvo smagūs gal pačios pasipasakos?

kitos mano mokinės iš nušuoliavusiųjų tarpo kol kas dingę

Na ką - baigėsi konkursas "Šešėliai" ir štai, kompetentinga komisija, susidedanti iš trijų narių (manęs, mano vyro ir komisijos pirmininko - mažojo Ž.J. 3,5 m) skelbia tokius rezultatus!

Pirmoji vieta - Giniatte! Valio! Valio! Valio!

Antroji vieta - Sea Girl! Valio! Valio!

Trečioji vieta - Rittule! Valio!

AČIŪ, kad nors ir negausiai, bet dalyvavote konkurse!
Lauksiu visų prizininkių adresų, kad galėčiau išsiųst mažas dovanėles!

Amade ir Suprem darbai taip pat labai nuostabūs ir tikrai buvo labai sunku apsispręst...(prašau atsiųskite ir Jūs savo adresus, kad galėčiau ir Jums padėkot už dalyvavimą)

Oi, si uzduotis buvo ypatinga nesu niekad uzkalbinusi nepazystamo zmogaus,ir nesu talentinga palaikyti pokalbi su svetimu zmogumi. si uzduotis, be abejones, man buvo didelis issukis. nesijauciu pilnai ja ivygdzius, nes nesugebejau uzkalbinti ''padaroriai'' sutiktu zmoniu. vis, kaip kazko issigandus, atlikdavau kadra ir begdavau atokiau tuo paciu si uzduotis pasirode esanti idomi, nes nezinojau savo galimybiu, bei igudziu.gatves fotografija man visiskai svetima, nepaliesta.manau, pirmasis mano blynas gerokai pasviles... nes zinau,kad galejau geriau.bet niekaip negalejau iseiti is diskomforto zonos, kuri man ir pakiso koja atliekant sia uzduoti.
aciu musu mokytojai, Say, uz originalias uzduotis, bei pamokymus

Oho, say uzduotis tikrai reikalauja drasos, merginos saunuoles, isvis kaip sparciai einat pirmyn visos, grazu (ir pavydu) ziuret : )

Apie alabamos portretus, esu aplamai jos fane, man jie tokie stiprus, svarus, ryskus

tikrai šauniai pasidarbavo merginos, net pavydu!

...............

Tai kaip darome su konkursais??? Ar verta skelbti temą ar lauksime rudens, nes db niekas nedalyvaus?

Say mokinės šaunuolės


Aš manau tik gera/įdomi tema priverstų padirbėti ir koks tai metų laikas nėra taip svarbu.

Ačiū

Iks kometaras priverte giliai susimastyti..... aš dar tik pradedu pro truputį viską pajausti, mažais žingsneliais... ir kaip pirmam tokiam bandymui daugiau iš savęs ir negalėjau tikėtis! Ačiū už ryškią nuomonę
Papildyta:


Oho užduotis, jaudulys būtų mane nugalėjęs džiaugiuosi už visas, nes reikėjo rasti kur tokios drasos pasisemti, bet manau Say jums gyvas pavyzdys!

O, net nustebau pamačius, kad pasidžiaugei mumis pasidalinai ir čia gerai, gerai..
tikrai buvo labai baisu, BET pasirinkau lengvą auką- jauną nuobodžiaujantį vaikiną O jis pasitaikė šnekus, dar ir jo tėvai prisiblatino pašnekėti, tai praplepėjom su jais gan ilgai
Savo nuotrauka negaliu pasakyti, kad esu itin patenkinta, na bet kaip pirmam blynui tai, manau, bus gerai. Šiaip iš tikro labai susižavėjau tokia fotografija.. bandysiu tęsti toliau
Man asmeniškai tai LABAI patiko lunamejos fotkė - šviesa, dieduko žvilgnis, jb... wub wub.

FB seku tokį psl, man labai patinka: https://www.facebook...newyork?fref=ts meno ten gal ne itin, bet įdomu pasižvalgyti ir paskaitinėti praeivių pokalbių nuotrupas.
Tiesa, aš saviškio užklausiau, koks įvykis jo gyvenime buvo pats nuostabiausias. "when a saw the beach for the first time", atsakė jis.