Čia kas dėl skonio:
Kad daržovės būtų skanios
Didžiulės reikšmės turi kalio trąšos. Kai jų trūksta, ne tik smarkiai sumažėja derlius, bet ir suprastėja daržovių skonis ir kitos savybės. Pavyzdžiui, bulvės, augusios dirvoje, kurioje labai mažai kalio, kasamos lengvai suskirsta, pasidengia giliais rudais įspaudais ir kamštinėmis dėmėmis po žievele. Burokėliai visai nesubręsta. Susiformuoja tik pavieniai šakniavaisiai, kurių skonis vidutiniškas. Tokie sandėliuojami suserga, beveik nevalgomi. Ridikėliai taip pat pavieniai, labai kieti, aitraus skonio.
Pagerinti daržovių skonį galima tręšiant kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais per lapus. Augalai, kai jiems trūksta kurios nors maisto medžiagos, subrandina nelabai skanius vaisius. Keletas papildomų tręšimų per lapus galėtų pagelbėti ištaisyti padėtį. Jų skaičius priklauso nuo daržovių rūšies. Pavyzdžiui, pomidorus geriausia tręšti kartą per 710 dienų, o bulves užtenka nupurkšti 23 kartus.
Daržovių ir vaisių skonį galima pagerinti, naudojant humino trąšas ir humino preparatus. Daržovės tampa skanesnės, maistingesnės ir gražesnės, geriau išsilaiko sandėliuojamos. Jose daugiau biologiškai aktyvių maisto medžiagų, naudingų žmonėms. Vaisiuose sumažėja kenksmingų priemaišų.
Pomidorai
Išsigimėliški vaisiai
Netinkami vaisiai išauga iš pilnavidurių žiedų. Tokius reikia kuo greičiau nuskinti, nes trukdo augti kitiems pomidorams.
Kodėl suskirsta žali pomidorai?
Priežastys dvi per didelis drėgmės arba azoto kiekis dirvoje. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad azoto perdozavimas įmanomas ne vien tręšiant mineralinėmis trąšomis. Pavyzdžiui, vištų mėšle ypač daug veikliojo azoto, todėl jį naudoti reikėtų labai atsargiai.
Kodėl vaisiai smulkūs?
Smulkūs pomidorai susiformuoja esant tiek azoto trūkumui, tiek fosforo ir kalio stygiui.
Negerai ir tuomet, kai trūksta drėgmės. Tokiais atvejais augalų lapai susmulkėja ir susisuka, o vaisiai būna smulkūs, išsigimėliški, dažnai pažeisti viršūninio puvinio.
Kodėl vaisiai nesaldūs?
Dėl kalio trūkumo lapų pakraščiai nudega. Derlius sumažėja. Vaisiai būna smulkūs, gali nubirti, be to, ir ne per geriausios kokybės juose mažiau cukrų ir vitamino C.
Ir dar vienas straipsnis:
Skaniausi - pertręšti?..
Kaip minėta, Pėstininkai šiemet pomidorus augino dvejopai - organinėje ir mineralinėje sistemose. Organinėje sistemoje pomidorai tręšti raugintomis dilgėlėmis. Kiekvienoje sistemoje pomidorai auginti penkiais variantais: du variantai - kai tręšta mažiau nei reikėtų, du variantai - trąšų gerokai padauginta, vienas - tręšta optimaliai.
V.Pėstininkas darė tyrimus ir lygino organinėmis ir mineralinėmis trąšomis tręštų pomidorų maistinę vertę, skonio savybes, išvaizdą.
Mineralinėje sistemoje didinant trąšų kiekį, pomidoruose vitamino C po truputį daugėjo. Organinėje sistemoje vitamino C kiekis iš esmės nekito (papildomai tręšta raugintomis dilgėlėmis).
Padauginus mineralinių trąšų, pomidorai sukaupė daugiau nitratų. Su mineralinėmis trąšomis augintų pomidorų vaisiai, kuo daugiau buvo tręšta, tuo buvo smulkesni, labiau trūkinėjo, bet derlius buvo ankstyvesnis nei tręštų organinėmis trąšomis.
Dilgėlėmis tręštų pomidorų vaisiai užaugo stambūs, gražūs, netrūkinėjo.
Palyginus auginimą skirtingomis sąlygomis, padaryta svarbi išvada: tręšiant mineralinėmis trąšomis, gaunamas didesnis derlius, pomidorai noksta greičiau, užaugina daugiau kekių. O jeigu labiau vertinamas ne pelnas, bet kiti pomidorų derliaus pranašumai, reikėtų rinktis organines trąšas: pomidorai bus didesni, gražesni, nors vėlyvesni, tačiau tai irgi nėra blogai - jais galėsime mėgautis iki spalio.
Paradoksas, bet pomidorų degustuotojams skaniausi buvo mineralinėje terpėje augę ir gerokai pritręšti pomidorai. Gal mūsų skonis jau gerokai pakitęs nuo trąšų prifarširuotų daržovių?
V.Pėstininkas nemažai pasakojo apie įvairių maisto medžiagų reikšmę pomidorų derliui. Be pagrindinių - azoto, kalio, fosforo, būtini ir mikroelementai. Beje, vieno mikroelemento trūkumas gali blokuoti kitų pasisavinimą.
Tad be mikroelementinių trąšų nelabai išsiversime, jas leidžiama naudoti ir ekologiniuose ūkiuose. Ponas Vytautas pateikė pavyzdį iš savo patirties. Pomidorams, augintiems su mineralinėmis trąšomis, pradėjo suktis, ruduoti žiedai, jie nemezgė vaisių.
Augintojas išsiaiškino, kad tai ne kokia nors liga, o mikroelemento boro trūkumas. Vytautas paruošė boro skiedinį (1 g boro rūgšties 10 l vandens) ir nupurškė visus auginamus pomidorus. Efektas buvo labai geras: net ir iš labiausiai pažeistų, pajuodusių žiedų išaugo pomidorai, o augalai ir toliau gražiai mezgė.
V.Pėstininkas priminė, kad azotas iš dirvožemio labai greitai išsiplauna, tad negalima iš karto į dirvožemį supilti viso reikalingo azotinių trąšų kiekio. Azotas augalams duodamas palaipsniui, kaip papildomas tręšimas.
Kalcis ir kalis pomidorams suteikia gerą skonį. Dvi svarbiausias trąšas - kalio ir kalcio - leidžiama naudoti ir ekologiniuose ūkiuose. Žinotina, kad kalcio trąšų negalima maišyti su kitomis, mat kalcis nusodina visus kitus mikroelementus netirpių druskų pavidalu ir augalai jų nepasisavina. Geriausia pirma patręšti kompleksinėmis, o po dienos - kalcio trąšomis.
Nemažą patirtį turintis augintojas renginio metu pastebėjo, kad gerą derlių galima gauti tik pasėjus kokybišką sėklą ir tinkamai prižiūrint augalus. Vertingos informacijos rasite pono Vytauto tvarkomame interneto tinklalapyje
http://pomidorai.apie.lt.
...
