QUOTE(Visgi @ 2013 06 30, 12:37)
niu ir kur filmas? Matyt kol Izraelis nepaziures, tol mes ir nematysim.
Nuotaikos pas mane- beveik visas nulis.
Vos nepamirsau, gal kam tiks ir patiks, ziurejau
''Снайпер. Оружие возмездия'' /2009/ Labiausiai itampa man islaike filmo vidurys. Buvau klaidingos nuomones del vieno personazo, galvojau bus vienaip, o gavosi kitaip.
http://kinozal.tv/de...s.php?id=359541
Oi nė neklausk
Nervas vienas. Šitasai filmas kaip supratau už privačius pinigus filmuotas, įtariu kad kokio Izraelio ruso....Tai va ir lauksim dabar kol pasirodys Rusijos ekrane.
Tas pats buvo ir su Три дня с придурком. (nors filmas niekinis bet man jis buvo reikalingas
)/ Filmuotas už privačias lėšas ir vekranuose pasirodė po 2 metų...
QUOTE(Julsita @ 2013 06 30, 21:53)
Na o aš 18 val išlydėjau vis gi savo Tadošiuką į Slovakiją
Manoji su rankiniu irgi į Slovakiją važiuoja, tik rugpjūčio gale
QUOTE(Visgi @ 2013 06 30, 22:00)
Mano, liepos 17d. 12-ka sueis.
Beveik bendraamziai
Manajai 13......
Liepa27, mano pagrandukui irgi 7eri
Kaip daug čia mūsų palatoj panašumų
Apie gimdymus. Jeigu jau prakalbot
Manieji visi 3 buvo normaliai lengvi. Tik trečiaisi buvo labai mažas ir dar + su epidūru tai iššovė kaip kulka
Be to pirmą laiko 5 savaitėm, tai streso buvo per akis...Iš pradžių net neverkė
Vienžu, palyginimui, visi 3 pagal laiką panašiai truko, kaip pagal vadovėlį, tik vidurinėlė buvo sunkiausia, bo pati didžiausia.
O dėl ligų, vėžių, mamų, tėčių...Ką aš galiu pasakyti....Džiaukimės kiekviena akimirka, kokia ji bebūtų
Nes stagiai gali būti taip, kad daugiau tų akimirkų nebebus.
aš vis galvoju...Mes su sese širdy mamą kaltinam kad mums nedavė su tėčiu atsisveikinti. Vienu ž-odžiu buvo taip kad tą dieną jau visi nuo ryto matė kad galas....dar tėtį mankštino kineziterapeutė bet ir ta paskui mamai užuijautą pareiškė....Mama buvo nuo ryto, mes vakarais atvažiuodavom...Tai sakė apie pietus jau pati mama pradėjo matyti kad viskas...negaliu visų smulkmenų aprašyti...Pernelyg skaudu dar....Tai gydytojas klausė gal dar suleisti kažko tai kad dar kažkiek pratęsti laiką....Mama pasakė kad ne. Tai būtų tik žmogaus kankinimas. Tai va. Tad tėčiui suleido raminamųjų...Tiesiog kad ramiai užmigtų. Tai vis galvoju, kodėl mama mums nepranešė dar ryte...kai jau matė kad viskas....Kad galėtume atisveikinti nors....Įtariu kad ji bijojo jog mes pradėsim reikalauti kad tėčiui dar suleistų vaistų...kad palaikytų gyvybę...O tai net nežinau....negerai gal....žmogaaus kankinimas tik dėl savęs..... Vienu žodžiu. Taigi kol mamos/tėčiai yra, branginkime kiekvieną akimirką.....